Tinklalapio logotipas
Grįžti

Devintokams – užduotis sureitinguoti merginų figūras nuo „moteriškos“ iki „perkarusios“
event 2016-11-18 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Devintokams – užduotis sureitinguoti merginų figūras nuo „moteriškos“ iki „perkarusios“

Vyresnieji gerai pamena laikus, kai kalbėti apie lytiškumą mokykloje buvo tabu, bet šiandien į Lietuvos mokyklas skinasi kelią supratimas, kad apie tai ir susijusias problemas šnekėtis ir reikia, ir prasminga. Vis dėlto ir numanomai geri norai kartais stebina priemonėmis to siekiant. Štai viename iš 9-os klasės moksleiviams skirtų biologijos pratybų sąsiuvinių jo autoriai siūlo mokiniams įvertinti moters figūros patrauklumą. Ir užduoties pateikimas, ir pasirinktas žodynas pakankamai glumina bei kelia klausimų – ar su diskriminacija ir stereotipais stengiamasi kovoti, ar juos tiražuoti.

Užduotis paaugliams – galvosūkis ir suaugusiesiems
 
Ketvirtadienį socialiniai tinklai vėl susirūpino Lietuvos švietimo sistema – „Facebook“ praskriejusioje nuotraukoje, kaip netruko paaiškėti, užfiksuotas leidyklos „Briedis“ uždavinynas „Bios 9“, sudarytas Edvardo Baleišio ir Vilijos Zdanevičienės, išleistas vos pernai. Moksleiviams skirta užduotis tapo galvosūkiu ir suaugusiesiems – imta svarstyti, ką autoriai norėjo pasakyti ir kokių ugdymo rezultatų aktualių šiandienos problemų akivaizdoje galima pasiekti tokia metodika.
 
Vartant pratybų puslapius, dėmesį iš pat pradžių gali patraukti tai, kad jose vertinamos tik moteriškos figūros. Galima tai suprasti, nes tiesioginėmis kūno kulto aukomis dažnai tampa jaunos merginos ir moterys. Jos įspraudžiamos į dirbtiną patrauklumo atskaitos sistemą, jų kūnas suasmeninamas kaip svarbiausia ir kitas viršijanti savybė. Tačiau neaišku, kaip aktualizuojant tai, kas merginų išvaizdoje patinka vaikinams, galima būtų pakelti jų savivertę ir išgyvendinti kūno sureikšminimą iš visuomenės ydų.
 
Be to, mokiniams vertinti pateikiamos figūros taip pat gana vienodos, būtų sunku pasakyti, kad jos atitinka realybėje sutinkamą įvairovę, tad galima klausti, kaip turėtų jaustis ir tos merginos, atsiduriančios „nepatraukliųjų“ gretose, ir tos, kurios į skalę galbūt apskritai nepatenka. Ne mažiau glumina ir autorių pasirinktas žodynas. Lyg „guodžianti“ išvada pateikiama tai, kad, pasak nenurodytų mokslo tyrimų, vaikinams labiau patinka moteriškos figūros merginos, o perkarusios atrodo nepatrauklios. Lieka neaišku, nei kokia figūra yra moteriška, o kokia moteriška mažiau, ką numato žodis „perkarusi“. Ypač kai omenyje turimos apytikriai penkiolikos metų merginos.
 
Autoriai, regis, siekdami jaunajai merginų kartai pabrėžti, kad „liesumo kulto skiepijimas žiniasklaidoje“ yra nesusipratimas, kurio jos neturėtų siekti, vis viena palieka jas tuose pačiuose kūniškumo svarbos rėmuose, pabrėždami, kad paprasčiausiai vaikinams patinka visai ne tai, ką jos manė esant grožiu. Argumentų, kad be vaikinų kriterijaus gali būti ir svarbesnių, bent jau šioje pratybų sąsiuvinio užduotyje vietos neatsirado.
 
Švietimo ir mokslo ministerija: užduotis nekorektiška, tačiau pratybos egzistuoti gali
 
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovė, pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus pavaduotoja Audronė Šuminienė portalui Alfa.lt paaiškino situaciją iš ministerijos pozicijos. Jai tokia užduotis taip pat pasirodžiusi netinkama, tačiau galimybės esančios ribotos – net ir bendrą komplektą su vadovėliais dažniausiai sudarančios pratybos pirmiausiai yra mokytojo pasirinkimas.
 
„Kas susiję su šita užduotimi, (ji) tikrai yra nekorektiška. Noriu paaiškinti, kad ŠMM pratybų nevertina. Vadovėlių turinys yra vertinamas, o pratybų – ne. <...> Teisė rinktis mokytojui, jis atsako, kokias pratybas mokiniams siūlo nusipirkti“, – kalbėjo A. Šuminienė.
 
Taip pat mokytojo interpretacijos reikalas yra ir konkrečios užduoties atlikimas. Ministerijos darbuotojos teigimu, tokia kaip ši pedagoginiame procese visgi galėtų būti panaudota kaip pavyzdys užduoties, kurios atlikti nedera.
 
„Šita užduotis tikrai yra nekorektiška, aš sakyčiau, net negali būti atlikta. Ji dabar kaip ir ištraukta iš konteksto, bet mokytojas ugdymo procese ją gali panaudoti, pasakyti, kad tokios užduotys negali būti atliekamos, kad tai nekorektiška užduotis. Mokytojas, jeigu naudoja šitas pratybas, turėtų paaiškinti ugdomąja prasme“, – teigė A. Šuminienė.
 
Taip pat pašnekovei užkliuvo ir minimi neįvardyti moksliniai tyrimai. „Jeigu mes sakome, kad (yra atliktas) tyrimas, tai turi būti pasakytas, koks tas tyrimas, kur jis buvo atliktas, duomenys pateikti“, – sakė ministerijos darbuotoja.
 
Pasak ŠMM atstovės, netinkamos pratybos galėtų būti šalinamos, jei jomis skundžiamasi ir tam yra svaraus pagrindo. Vis dėlto, kaip galima spręsti iš pokalbio, ministerija, kuri nėra atsakinga už pratybų sąsiuvinių „filtravimą“, bent jau kol kas neplanuoja imtis detalesnės ir vadovėlių serijos patikros ar imtis iniciatyvos, kad prekyboje neliktų uždavinyno, kuris pripažįstamas netinkamu. Tai paliekama mokytojų atsakomybei.
 
Į situaciją tą pačią dieną atkreipė dėmesį ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba – ji tinkle „Facebook“ pakvietė pasidalyti nuomone, ar tokios užduotys formuoja stereotipų apie merginų figūrai taikomus lūkesčius. Didžioji dalis žmonių išvydo užduotį, kai ja savo paskyrose pasidalijo dvi garsios moterys – Beata Tiškevič ir Austėja Landsbergienė.
 
Alfa.lt Lygių galimybių kontrolės atstovė teigė, jog nors užduotis keista, institucija savo įgaliojimų ribose nemato galimybės pradėti tyrimą: „Matome poreikį pasikonsultuoti su specialistais. Įvertinti, ar yra keliami kažkokie lūkesčiai, žala merginoms ar vaikinams. Mes to įvertinti negalime, nes dirbame kita specifika.“ Paskutinis uždavinyno sakinys pašnekovei pasirodė įtartiniausias ir keliantis daugiausiai neaiškumų.
 
Edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė „Facebook“ pasidalino asmenine patirtimi ir išreiškė viltį, jog bus ne tik keliami klausimai, bet ir tokios ugdymo apraiškos stabdomos.
 
Ronaldas Galinis