Tinklalapio logotipas
Grįžti

Brandos darbo vietoje egzamino rizika – nespėję pasiruošti mokytojai
event 2016-11-21 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Brandos darbo vietoje egzamino rizika – nespėję pasiruošti mokytojai

Mokyklinį egzaminą atstojantis ir į studentų kursinius ar bakalauro darbus panašus abiturientų brandos darbas – nuo kitų mokslo metų įsigaliosianti naujovė. Universitetų atstovų nuomone, ruoštis moksliniams tyrimams iš anksto naudinga. Ekspertai džiaugiasi, kad gabūs moksleiviai, „netelpantys“ į ugdymo programą, gaus šansą atsiskleisti, visi kiti – išmokti rinkti, analizuoti informaciją. Abejonių kylą tik dėl to, ar kūrybingiems tyrėjams ugdyti užteks tyrinėjančių mokytojų.

Nebuvo tyrėjais, bet taps vertintojais?
 
Puikiai parašę baigiamąjį darbą ir gavę labai gerą arba gerą įvertinimą abiturientai turės papildomų balų stodami į aukštąsias mokyklas. Valstybinio egzamino metus rengtas darbas kol kas nenurungs, tačiau taip gali nutikti ateityje.
 
Gamtos mokslų ugdymo centro direktorius ir Vilniaus universiteto mokslininkas Paulius Lukas Tamošiūnas sprendimą leisti moksleiviams rašyti baigiamąjį darbą vertina palankiai. Dabartiniuose egzaminuose dažniausiai galima parodyti gana butaforinę tiriamąją veiklą, giminingų dalykų, pavyzdžiui, biologijos, chemijos, fizikos ugdymo programos skiriasi. Mokytojai, kaip ir mokslininkai, galėtų vieningiau susitarti dėl tyrimų reikalavimų, programų, glaudžiau bendradarbiauti.
 
„Tačiau didžiulė problema, ką mes matom, kad mokytojai patys nėra atlikę tiriamojo darbo, ir dabar jie pastatomi į tiriamojo darbo vertinimą ar vadovus. Čia yra didžiulė rizika, bet kartu ir galimybė universitetams“, – sakė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas P. L. Tamošiūnas, ir pridūrė, kad aukštoji mokykla jau kuria programas, padėsiančias mokytojams tapti tyrėjais.
Mokytojai, pasak jo, ir patys nori remtis ne vien griežtomis metodologijomis, o būti tyrėjais, mokyti su ugnele.
 
Brandos darbo idėja gimė ne kaip atsvara silpniausiam mokiniui – programos kūrėjai savo tiksline grupe laiko mokinį, kuriam pamokos struktūra, vidurinio ugdymo programa neleidžia visiškai atskleisti galimybių. Jau dabar dalis moksleivių savo noru pluša laboratorijose ne pagal programą, eina jaunųjų tyrėjų mokymus, dalyvauja jaunųjų mokslininkų konkursuose ir rašo bakalauro lygio darbus. Tačiau kokio lygio bus naujieji abiturientų brandos darbai, prognozuoti sunku. Gali užtekti panagrinėti aštuonis Pitagoro teoremos įrodymo būdus, kai internete jų 118. „Šioje vietoje man asmeniškai nėra svarbu, kokį objektą ir kokiu lygiu nagrinės, svarbiausia, kad suprastų, kaip tai yra daroma.
 
Ši idėja yra labai gera, tik bijau, kad kaip dažnai Lietuvoje atsitinka, mes įmetame daiktą ir tada sprendžiame, ką su juo daryti. Čia reikėjo gerų dvejų metų mokytojų kvalifikacijos kėlimo, kad jie tikrai taptų tyrėjais, išsiugdytų kompetenciją, tik tada būtų galėję būti to formato darbo vienais pagrindinių metodologijos kūrėjų“, – vieną idėjos minusą įvardijo P. L. Tamošiūnas.
 
Turėtų tapti privalomas visiems
 
Universitetai moksleivių skatinimą rašyti brandos darbus vertina palankiai. „Iš mokslininko, kuris gauna mokyklą baigusius būsimus mokslininkus, perspektyvos matau du fundamentalius skirtumus tarp olimpiadininkų, dariusių tyrimus, ir tų, kurie su tyrimais susipažįsta tik universitete.
 
Jeigu metodologija bus ne tik egzamine, maždaug turite paveiksliuką, jame pavaizduotas tyrimas, bet moksleiviai patys padarys tyrimą nuo A iki Z, gaus labai daug naudos. Kompetencija tyrinėti ir atrasti mūsų mokyklose labai užmiršta“, – sakė P. L. Tamošiūnas.
 
Stebėdamas biologijos mokymo programos, egzaminų reikalavimus, jis prisipažino kiek nusivylęs metai iš metų brukamais tais pačiais „tyrimais“, kurie moksleiviams jau nebeįdomūs. Reikėtų kūrybiškumo, kokybinio lūžio jaunimą skatinti tapti tyrėjais kiekviename žingsnyje. „Galutiniame tiksle, manau, tai pavyks, tik reikės ne vienos šio dalyko reformos“, – įvertino Gamtos mokslų ugdymo centro direktorius ir pridūrė, kad tam reikėtų suburti regionines mokytojų dirbtuves, skirtas sugalvoti rašto darbų temoms, ieškoti naujų idėjų.
 
„Kas išperėjo viščiuką“. „Lietuvių kalbos etiketas – pasisveikinimo ir atsisveikinimo formuluotės šiandienos kalboje“. „Norą daug valgyti gali lemti ir genai: LEP ir POMC genų polimorfizmo tyrimas“. „Šešiakojų robotų judėjimo tyrimas“. „Upinių bebrų būklės įvertinimas Dotnuvėlės upės pakrantėse“. Tokius į Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo antrąjį turą atrinktus darbus rašo moksleiviai.
 
Jaunųjų tyrėjų temos sudomintų ir vyresnius mokslininkus: jie atlieka bičių etologinius tyrimus, stebi naminių musių elgesį, titnago poveikį vandeniui, skirtingo bangų ilgio šviesos įtaką augalams, nanotechnologinių produktų poveikį aplinkai, Kauno miesto kraštovaizdį, bioplastiko savybes, Sosnovskio barščio naikinimo dengiant juoda polietileno plėvele ypatybes, virškinimą gerinančių vaistų efektyvumą, virtualia realybe pagrįstus adaptyvius reabilitacinius žaidimus.
 
Tokius darbus galėtų rengti ir abiturientai, tiesa, reikės nusiteikti, kad kol kas jų rašymas prilygs mokyklinio egzamino laikymui. Toks sprendimas, P. L. Tamošiūno nuomone, gali ir neskatinti jaunuolių rinktis metus trunkančio tyrinėjimo kelio. „Kai kalbėjome apie tai universitete, galvojome, kad gabiems, kūrybingiems vaikams bus puiki alternatyva, – kam rizikuoti viską sudėti į vieną dieną, kai gali padirbti metus ir patobulėti žymiai daugiau. Jeigu rimčiau susivienytų visi universitetai ir galėtų dalyvauti kūrybinių darbų vertinime, tokiu būdu jis galėtų būti prilygintas valstybiniam egzaminui. Mano noras – kad toks darbas būtų privalomas kiekvienam mokiniui, kaip lietuvių kalbos egzaminas“, – įsitikinęs mokslininkas, manantis, kad tai puikus būdas parodyti, kaip moki analizuoti informaciją ir daryti išvadas.
 
Padės stojant į universitetus
 
Brandos darbas stojant į universitetus sudarys dalį konkursinio balo. Iš pradžių manyta, kad tai bus 0,5 balo, vėliau nuspręsta dėl 0,25. „Iš tiesų tai yra pakankamai didelė dalis, pridėta prie konkursinio balo. Aišku, už atitinkamo lygmens darbą, įvertintą 9 arba 10“, – sakė Vilniaus universiteto Pedagogikos centro direktorė Sigita Girdzijauskienė.
 
Renkantis temą brandos darbui, pasak Pedagogikos centro vadovės, moksleiviai turės daug laisvės. Šis darbas galės būti ir tarpdalykinis. Bus galima rašyti ne vien gamtos, socialinių, humanitarinių mokslų darbus, bet ir kurti produktus.
 
„Galvočiau apie kompetencijas tyrinėti, atrasti, analizuoti, daryti išvadas – tai svarbu bet kurioje srityje, nepriklausomai nuo pasirinkto dalyko, – baigiamojo darbo naudą ne tiek stojant į konkrečią specialybę, kiek ugdant mąstanti žmogų įvardijo S. Girdzijauskienė. – Darbinėje situacijoje tie patys įgūdžiai irgi praverčia.“
 
Brandos darbo rašymas, pasak jos, artimiausioje ateityje neturėtų virsti masiniu reiškiniu. Nuolatinio mokinio ir mokytojo darbo visus metus reikalaujantis procesas, kalbama, bus aktualus daugiausia 5000 dvyliktokų iš visos Lietuvos.
 
Rugilė Audenienė