Tinklalapio logotipas
Grįžti

Po triukšmo dėl pratybų, kurstančių seksizmą, bus peržiūrėti vadovėliai
event 2016-11-21 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Po triukšmo dėl pratybų, kurstančių seksizmą, bus peržiūrėti vadovėliai
Socialiniame tinkle „Facebook“ nuotraukai iš devintos klasės biologijos pratybų, kuriose pateikta užduotis iš 12 moteriškų figūrų išrinkti (ne)patraukliausias ir apibūdinti, kaip atrodo (ne)patraukliausios kūno dalys, įplieskus diskusiją, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tyrimo nepradės, tačiau atliks tam tikrų vadovėlių, mokymo programų peržiūrą bei įvertinimą.

15min jau rašė, kad diskusijas sukėlusi užduotis yra iš Biologijos užduočių sąsiuvinio, skirto 9 klasei. Vienas iš autorių, sugalvojęs šią užduotį, Edvardas Baleišis tiesiog norėjęs suteikti galimybę mokiniams pasitikrinti, ko išmoko ir teisinosi, kad užduotimi siekta anoreksijos prevencijos.

Pateiktame pratybų sąsiuvinyje (mes turime informaciją apie 14 lape formuluojamas užduotis) prašoma įvertinti skirtingas merginų figūras: išrinkti patraukliausią ir nepatraukliausią figūrą bei pakomentuoti, kodėl vaikinams ir merginoms vienos figūros atrodė patrauklios, o kitos nepatrauklios. Taip pat remiamasi neaiškiais mokslo tyrimais (nenurodomas tyrimo šaltinis), kurie esą atskleidžia, kokios merginų figūros labiau patinka merginoms ir kokių kūno formų merginos labiau patinka vaikinams.
 
„Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu bei Lietuvos lygių galimybių įstatymu, teikia nuomonę dėl pratybų užduočių apie merginų kūno formų patrauklumą. Moterų ir vyrų lygių galimybių 4 str. 2 d. nustato švietimo ir mokslo įstaigų pareigą pagal kompetenciją užtikrinti, kad mokymo programose ir vadovėliuose nebūtų moterų ir vyrų diskriminavimo propagavimo, tačiau šios pareigos nevykdymas tame pačiame nėra laikomas moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimu“, – aiškino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Laima Vengalė-Dits.
 
Anot jos, Lygių galimybių įstatymo 6 str. 2 d. taip pat įpareigoja švietimo įstaigas, kitus švietimo teikėjus bei mokslo ir studijų sistemai priklausančias įstaigas pagal kompetenciją užtikrinti, kad švietimo programose, vadovėliuose ir mokymo priemonėse nebūtų diskriminavimo ir diskriminavimo propagavimo lyties bei kitais pagrindais (rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu).
 
„Taigi abu nediskriminavimo įstatymai įtvirtina diskriminavimo lyties pagrindu draudimą. Tačiau būtina pažymėti, kad diskriminacijos faktas identifikuojamas, atsižvelgiant į diskriminacijos sąvokos sudėtinius elementus. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 str. 4 d. tiesioginė diskriminacija apibrėžiama kaip ne toks palankus asmens traktavimas dėl lyties, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų traktuojamas kitas asmuo. Taigi diskriminacija suprantama kaip ne toks palankus asmens traktavimas ar ne toks palankus elgesys su asmeniu negu tomis pačiomis ar panašiomis aplinkybėmis buvo, yra ar būtų elgiamasi su kitu asmeniu“, – įstatymų subtilybes komentavo L.Vengalė-Dits.
 
Todėl, anot jos, tiriant diskriminacijos fakto (ne)buvimą, yra lyginami keli žmonės, šiuo konkrečiu atveju turėtų būti lyginami skirtingos lyties žmonės, ir vertinama, ar vienam iš jų dėl lyties nėra taikomos mažiau palankios sąlygos nei kitam asmeniui tokiomis pačiomis ar panašiomis aplinkybėmis buvo, yra ar būtų taikomos.
 
Tyrimui pradėti nėra pagrindo
 
„Taigi yra vertinama, ar palyginamieji asmenys traktuojami (ar su jais elgiamasi) vienodai panašiomis arba tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Pastebėtina, kad pratybų sąsiuvinyje vaizduojamos merginos nėra lyginamos su vyrais, jos nėra traktuojamos mažiau palankiai nei vyrai ir todėl nėra teisinio pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo moterų diskriminavimo propagavimo mokymo priemonėse“, – aiškino specialistė.
 
Užduotyje moksleiviams pateikiamos nupieštos merginos, turinčios skirtingų apimčių kūno formas ir prašoma jas įvertinti.
 
Pasak L.Vengalės-Dits, paveikslėlyje akcentuojamas dėmesys į moters fizinę išvaizdą: „Šiuo požiūriu, mūsų nuomone, yra formuojami ydingi stereotipai, kad žmogus apskritai yra vertinamas ne kaip asmenybė, mąstanti, intelektuali būtybė, bet kaip tam tikrus fizinės išvaizdos standartus atitinkantis subjektas“.
 
Kitas neigiamas tokių pratybų užduočių aspektas esą yra tas, kad paaugliams gali būti diegiamas fizinės išvaizdos kultas, formuojama nuomonė, kaip turi atrodyti merginos, kad jos būtų patrauklios vaikinams, o taip pat ir merginoms.
 
„Todėl tokių pratybų užduotys gali padaryti nepataisomą žalą bręstančio jaunimo nuostatų formavimuisi, iškreipti socialines vertybes“, – atkreipė dėmesį specialistė.
 
Peržiūrės vadovėlius
 
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba neseniai laimėjo Europos Komisijos finansuojamą projektą, skirtą kovai su lyčių stereotipais švietimo srityje, kurį įgyvendins kartu su Estija ir Islandija (projekto pavadinimas angl. – „BREAK! Overcoming Gender Stereotypes in Europe through Crossmedia Learning“).
 
„Projekto vykdymo metu esame numatę atlikti tam tikrų vadovėlių (nustatysime atrankos kriterijus), mokymo programų peržiūrą ir įvertinimą moterų ir vyrų lygių galimybių aspektu, o taip pat įsitikinti, ar moterys ar vyrai nėra žeminami, menkinami dėl savo lyties mokymo priemonėse“, – sakė L.Vengalė-Dits.
 
Įgyvendinę minėtame projekte suformuotas užduotis, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, tikisi galėsianti pateikti išsamesnę mokymo programų apžvalgą ir vertinimą lyčių lygybės aspektu.


Kristina Aksamitaitė