Tinklalapio logotipas
Grįžti

Eugenijaus Jovaišos vizija kardinaliai pakeis švietimą: pagal mano valią – nebūtų dvyliktos klasės
event 2016-11-24 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Eugenijaus Jovaišos vizija kardinaliai pakeis švietimą: pagal mano valią – nebūtų dvyliktos klasės
<div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label" style="display:none">Puslapio turinys</div> <div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content__ControlWrapper_RichHtmlField" class="ms-rtestate-field" style="display:inline" aria-labelledby="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label"> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Dar tik antradienį parlamentarai patvirtino visų 15 Seimo komitetų vadovybę ir pritarė valstiečio Eugenijaus Jovaišos kandidatūrai užimti Švietimo ir mokslo komiteto vadovo postą. Suabejoti profesoriaus E. Jovaišos kandidatūros tinkamumu būtų sunku dėl nemažos mokslinės ir vadovavimo patirties švietimo institucijose. </span><div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Todėl portalas tv3.lt domėjosi, kokių pokyčių galima tikėtis jam vadovaujant šiam komitetui. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Vaikai mokytis pradės anksčiau </span></b></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>E. Jovaiša diplomatiškai teigė, kad nenori įvardinti švietimo trūkumų, bet pasak jo – jų pilna. Vienas didžiausių numatomų pokyčių ir jau dabar aišku, sulauksiąs didelio dėmesio ir diskusijų – mokyklinio amžiaus paankstinimas. Komiteto pirmininkas neslepia, kad jau dabar sulaukė tėvų klausimų, ar verta tai daryti. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Visgi, dėmesys švietimo sistemai rodo, kad reikia permainų. Bet pristatant tas permainas, galvoju, kad reikia jas daryti atsargiai, laipsniškai, bet energingai. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Kai ruošėme programą, pasiūlymas bendrąjį lavinimą pradėti nuo 6, o ne taip kaip dabar – nuo 7 metų bei pradėti privalomą parengiamosios klasės lankymą ne nuo 6, o nuo 5 metų, man atrodė labai normalus. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Mano manymu, Lietuvą reikia jauninti, o ne sendinti. 19-20 m. jaunuoliai, kurie ateina į mokyklos suolą jau su vaikais, yra ženklas, apie tai, kad Lietuvos jaunuoliai labai greitai bręsta. Man palyginus save keturiolikos metų su mano vaikais, o dabar jau ir su anūkais – tai yra „kosminis“ skirtumas. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Tad galvoju, kad reikia atnaujinti mūsų mokyklą. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Tas metų atstūmimas padės ir dabar anksti mokslus metantiems vaikams. Viskas pernelyg ilgai užsitęsia mokykloje. Būtų mano valia – nebūtų dvyliktos klasės. Nes žmogus jau būna visiškai subrendęs. Nors yra ir gerų dalykų toje paskutinėje klasėje visai brandai vystytis“, – pasakojo E. Jovaiša. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Seksualinis tabu ir lytiškumo ugdymas </span></b></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Tiek visuomenė, tiek skirtingos bendruomenės vis dar yra pasidaliję į dvi barikadų puses: kada pradėti lytinį švietimą ir iš vis, ar jis turi būti privalomas. Komiteto vadovas vienareikšmiškai pasisako už jo vykdymą. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Žinau, kad tokius dalykus reikia ugdyti. Yra akivaizdu, kad to reikia, niekas paneigti negali. Tik reikia sužiūrėti turinį, kokią žinią jis neša, kokios priemonės lydi šį procesą. Visoks švietimas yra naudingas. Negalim žiūrėti tamsiomis akimis ir nematyti, kaip greitai bręsta žmonės. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Lytinis interesas dabar prasideda kur kas anksčiau, juk ir mūsų statistika tai rodo. Tai kaip jų nemokyti, kaip elgtis, ką daryti. Reikia kvalifikuotos pagalbos, patarimų, o ne gąsdinimų. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Noriu pabrėžti, kad tokiam didelės visuomenės dalies požiūriui įtaką padarė seksualinis tabu. Jis yra ne šiaip sau, tai yra kultūros bruožas. Ir jis ateina su gimimu, kaip senosios kultūros dalis. Kaip paslaptis po devyniais užraktais. </span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Ir tas laisvinimasis yra procesas, kuris vyksta dar tik 25 metus. O seksualinis tabu yra mūsų kultūroje tūkstantmečius. Ir tas mokytojų raudonavimas apie tai kalbant yra iš ten atėjęs. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Tam reikia pasiruošti, ir kuo mes anksčiau tą lytinį švietimą vykdysime, tuo mažesnė tikimybė, kad mokytojas dar toliau raudonuos. Negalima neatsižvelgti į mūsų kultūros ypatumus“, – tikino E. Jovaiša. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Egzaminų „baubas“ ir korepetitorių rojus </span></b></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Visgi E. Jovaiša pabrėžia, kad tai nereiškia individualizavimo atsisakymo, tai būtent pabrėžiama. To siekiant, reikalinga mokyklų programų peržiūra šiuo aspektu. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Didžiausia bėda Lietuvos mokyklose yra ne 1-10 klasės, o 11-12. Ir sprendimus apie mokyklą mes darome po paskutinių dviejų klasių. Čia yra blogai, katastrofinė situacija. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Šiuos paskutinius du metus padarėme laiku, kai reikia žūtbūt išmokti galimą egzaminų turinį. Kadangi pagal egzaminų rezultatą jisai vertinamas ar gali eiti į aukštąją mokyklą. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Tai kas čia atsitiko. Nebėra iš tikrųjų švietimo ir ugdymo. Du metai yra prarasti. Lietuva, kaip seniai sakiau, yra paversta korepetitorių rojumi. Mokiniai įsprausti į psichologinės ir labai didelės įtampos reikalaujančią situaciją. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Neretai jie neišlaiko tos įtampos, ypač, artėjant egzaminams. Tada atsiranda savižudybės, o pagrindas neretai glūdi mokyklos baigiamosiose klasėse. Psichikos, sveikatos sutrikimai, tai mūsų jaunimą lydi ir lydi šiose klasėse. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Tokią sistemą reikia keisti iš esmės. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Mes manome, kad reikia daryti taip: leisti paskutinėse dviejose klasėse mokytis taip, kaip buvo mokomasi 1-10 klasėse, gilinantis į savo mokymosi sritį. Ir be streso laukti mokyklos baigimo, žinant, kad tavo žinios bus vertinamos keleriopai: vertinamas vidurkis, trys visai Lietuvai privalomi egzaminai ir baigiamasis darbas. Tie trys egzaminai būtų lietuvių kalbos, matematikos ir istorijos“, – atskleidė E. Jovaiša. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Keisis ne tik egzaminai, bet ir tvarka </span></b></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Regis, užmojų apie naujoves daugiau nei buvo galima manyti. Komiteto pirmininkas atskleidė, kodėl turėtų nebelikti privalomo užsienio kalbos egzamino ir kaip atrodytų naujas atestatas. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Mūsų matyme to (užsienio kalbos egzamino, - red. past.) nėra. Bet iš vis kodėl jis turi būti? Čia yra Lietuva, čia yra dvylika metų valstybės suteikto mokymosi. Galų gale, ta užsienio kalba gali būti labai įvairi ir žmogus savo karjerai gali ruoštis pats. Jo asmeninis pasirinkimas dėl kalbos. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Be to, būtų baigiamasis darbas, kurį bandoma įvesti. Jis gali būti skirtingai pasirinktas pagal gilinimosi sritį. Ar tai meno, gamtamokslės ar humanitarinės srities. Ir jis būtent reikštų pasirengimą būsimai karjerai. Kas vertintų tokius darbus, kol kas negaliu atsakyti. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Todėl atestatas būtų kitoks nei dabar. Jame būtų vidurkiai, pažymiai, baigiamojo darbo įvertinimas, visos veiklos, kuriomis žmogus užsiėmė. Tai atskleistų tiek akademinius pasiekimus, tiek individualybę bei troškimą ruošti save tolimesnei karjerai. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Ir su tokiu atestatu jaunuoliai keliaus į aukštąją mokyklą, kuri pati rinksis, ką jai priimti ir ko ne. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Aukštosios mokyklos reikalas bus nuspręsti, kaip tai daryti, ar egzamino, ar pokalbio reikės. Duomenų apie žmogų bus pateikta pakankamai, reikės jiems tiesiog rinktis“, – apie radikalius pokyčius kalbėjo profesorius. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Profesinės žinios nėra akligatvis </span></b></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Profesoriaus manymu, būtina kelti profesinių žinių ir amato turėjimo prestižą. Tam reikalingas ankstyvas profesinis ugdymas ir pagalba vaikui lengviau bei greičiau atrasti save. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Lietuvoje egzistuoja gausybė mokyklų tipų. Ir tegul būna. Nes kai kalbama, kad norim kokybiško švietimo periferijoje, tai tegul jie ir nusisprendžia, koks mokyklos tipas savivaldybei reikalingas. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Nelaužykime iečių, kur to nereikia. Mums reikia gauti brandų žmogų dvyliktoje klasėje, dešimtoje klasėje – gauti žmogų apsisprendusį, ką jis toliau darys. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Mano galva, mums reikia iš esmės sustiprinti profesinį orientavimą. Kai kalbuosi su mokytojais, tai aiškėja, kad tuo užsiimti reikia nuo pirmos klasės. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Juk paauglio išskirtinis bruožas yra savęs ieškojimas. O kas yra daroma, jam yra įsakoma, nurodoma. O reikia patarti, pamokyti pačiam save įsivertinti. Ir ne vieną kartą. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Tada jis pats prieis prie išvados, kas aš esu ir koks tolesnis mano kelias. Padėtų tai mums spręsti tą pačią problemą mūsų ūkiui reikalingų specialistų. Lietuvai tiesiog reikia aiškinti, kad kelias į amatą, nėra kelias į socialinę prarają. Tai reikia aiškiai pasakyti jaunimui, kad tai nėra akligatvis. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Iš batsiuvio gali nueiti į aukščiausio lygio technologą ir panašiai. Tai turime sutvarkyti tą požiūrį. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Niekam ne paslaptis, kad bendrieji dalykai turi būti išdėstomi nuo pirmos iki dešimtos klasės. Vienuolikta ir dvylikta klasė pagal gražią ir gerą idėją turėjo būti žinių gilinimas, specializacijos dalykų plėtimas. Bet dabar taip nėra. Pagrindų mokykla nelabai išsprendžia net raštingumo klausimus. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Dabar suprofiliavome žmones ir praradome balansą, pagal kurį žmogus turi būti visapusė asmenybė. Negalima versti vaiko būti vien tik vienos srities atstovu. Tai pavojingas visuomenei dalykas, nes žmogus tada nesuvokia kitų mokslų reikšmės asmenybei ar pilnaverčiam gyvenimui. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Grįžtant prie sisteminės minties, mums atrodo, kad švietimas turėtų būti subalansuotas. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Vaikas turi būti kupinas žinių, kad vėliau galėtų vystytis į kompetencijų lygį“, – dėstė švietimo ir mokslo komiteto vadovas. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Universitetus jungs ar ne? </span></b></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Netyla diskusijos ir mokslo bendruomenėse, kam reikia jungtis, kam, apskritai, užsidaryti. Komiteto vadovas mato būtinybę apjungti dalį universitetų, nes tik taip pavyktų išlaikyti kokybę. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Universitetai turi savyje surasti jėgų susijunti, kad tai būtų nukreipta į atitinkamą kokybę. Nereikia jungti, pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto su Kauno technologijos universitetu, kokia iš to kokybė būtų? </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Bet, kad Vytauto Didžiojo universitetas jungtųsi su Lietuvos edukologijos universitetu, visai kitas dalykas. Humanitarinio ir socialinio flango didesnės galimybės. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Be abejo, visus sujungti – ne sprendimas. Regionuose, kaip Šiauliuose ir Klaipėdoje turi būti. Bet jie turi įsivertinti, ar jie vieni gali suteikti kokybišką švietimą. </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Ar, pavyzdžiui, jungtis su Vilniaus universitetu ir turėti stiprų pagalbininką. Noriu pabrėžti, kad jungtis turėtų ne tam, kad išsilaikytų, bet tam, kad patenkintų kokybiško švietimo reikalavimo poreikį. Ir aš tai, be abejo, siūlysiu daryti“, – patikino naujasis švietimo ir mokslo komiteto vadovas.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Greta Ališauskaitė</span></div> <p><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'><a href="http://balsas.tv3.lt/naujiena/891214/eugenijaus-jovaisos-vizija-kardinaliai-pakeis-svietima-pagal-mano-valia-nebutu-dvyliktos-klases"><img src="/naujienos/PublishingImages/Spaudos%20apzvalgos%20saltiniai/balsas.jpg" alt="" style="margin:5px"></a><div> <br><br> </div> <br><br></span> </p> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <span id="ms-rterangepaste-end"></span> </div>