Tinklalapio logotipas
Grįžti

Mokymo įstaigose – neleistini maisto priedai: vis dar jaučiamas tarybinis skonis
event 2016-12-06 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Mokymo įstaigose – neleistini maisto priedai: vis dar jaučiamas tarybinis skonis

Tėvai ir specialistai skambina pavojaus varpais – darželiuose ir mokyklose vaikų maitinimas neatitinka sveikos mitybos principų, mat valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant ne į produktų kokybę, o kalorijų skaičių. Ir nors pateikiamas draudžiamų maisto produktų ir maisto papildų sąrašas, Maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) iki šiol vaikų ugdymo įstaigose randa draudžiamų maisto priedų.

Randa daug
 
Bandelės, sausainiai, saldainiai, ledinukai, kepti skirtas margarinas, džiovintų uogų ir vaisių mišiniai, uogienės, sultiniai, majonezas, pomidorų padažas, silkės, rūkyta vištiena – tokiuose produktuose dažniausiai pasitaiko draudžiamų maisto priedų.
 
Lietuvoje griežtai nurodoma, kad į maisto produktus turi būti dedami tik leidžiami vartoti maisto priedai, o jų kiekiai, atsižvelgiant į galimą poveikį žmonių sveikatai, ribojami, tačiau pažeidimų išvengti nepavyksta. Per pastaruosius du mėnesius pasitaikė keletas atvejų, kad vaikų ugdymo įstaigose aptikta draudžiamų maisto priedų.
 
„<...> Buvo rasta draudžiamų šių maisto priedų: briliantinio mėlynojo FCF (E 133), sorbo rūgšties (E 200), kalio sorbato (E 202), natrio benzoato (E 211), acesulfamo K (E 950), aspartamo (E 951), mononatrio glutamato (E 621), kalcio glutamato (E 623), dinatrio guanilato (E 627), dinatrio inozinato (E 631), dinatrio5-ribonukleotidų (E 635)”, – vardijo VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Rūta Aniškevičienė.
 
Inspektorės teigimu, tokioms įstaigoms už visus užfiksuotus pažeidimus gresia įspėjimas, piniginė bauda, maisto tvarkymo veiklos arba produkto (nesaugaus, keliančio grėsmę, nekokybiško) sustabdymas ar uždraudimas. Baudos dydį nulemia lengvinančios, sunkinančios aplinkybės (pažeidimas nustatomas pakartotinai), pažeidimų skaičius, pobūdis.
 
Vis dėlto viešosios įstaigos „Tikra mityba“ maisto technologė Raminta Bogušienė teigia, kad iš tikrųjų nereikėtų akcentuoti vien maisto priedų, nes pati didžiausia blogybė – riebalai, kurių aptinkama konditeriniuose gaminiuose. Anot jos, pirmiausia reikėtų žiūrėti, kokių riebalų yra produktuose.
 
„Jeigu iš dalies yra hidrinti, tai reikėtų suprasti, kad tai yra pramoniniu būdu sukietinti riebalai, kurie žmogaus organizmui iš esmės nėra palankūs. <...> Jeigu, pavyzdžiui, uogienėje yra citrinų rūgšties arba pektino, savaime tai nėra blogis. Maisto priedų į produktus dedamas nedidelis kiekis, pavyzdžiui, tokių kaip pektinas natūralios kilmės, citrinų rūgštis, askorbo rūgštis, jų poveikis žmogaus organizmui tikrai nėra žalingas, palyginti su tuo, ką mums padaro, kai maisto produktų didžiąją dalį sudaro cukrus ar iš dalies hidrinti riebalai. Iš esmės paprastuose konditeriniuose sausainiuose ar avižiniuose sausainiuose, kur daugelis supranta kaip sveikatos šaltinį, mes randame tų pačių hidrintų riebalų”, – aiškino specialistė.
 
Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vykdo valstybinę maisto kontrolę vaikų ugdymo įstaigų maisto tvarkymo skyriuose. Nustatyta tvarka maisto tvarkymo subjektai pagal tam tikrus kriterijus skirstomi į rizikos grupes. Patikrinimai planuojami ir atliekami atsižvelgiant į nustatytą riziką. Vaikų ugdymo įstaigų maisto tvarkymo skyriai priskiriami vidutinės ir padidintos rizikos maisto tvarkymo subjektų grupei, todėl planine tvarka tikrinami 1–2 kartus per metus. Gavus vartotojo skundą, atliekamas neplaninis patikrinimas.
 
Ne visas maistas skanus
 
Pieniškos dešrelės, įtartino skonio mėsos gaminiai, keptos bulvės – tokie sostinės darželiuose mažyliams naudojami maisto produktai piktina tėvus. Skundžiamasi ir tuo, kad darželiuose vaikams vietoje vandens duodama saldžios arbatos.
 
„Kiekvienas tėvelis džiaugiasi, kad jų vaikas yra sotus darželyje, tačiau įsitikinau pati, kad ne visas maistas yra skanus ir vizualiai skaniai atrodo”, – šitaip darželinukų valgiaraštį apibūdino vilnietė mama.
 
Mama pasakoja, kad ryte standartiškai vaikai valgo košes arba sumuštinius, geria saldžią arbata arba dar saldesnę kakavą, tad vaikai paprasčiausiai neatsigeria. Priešpiečiams duodamas koks nors skanėstas: zefyras, jogurtas, dažniausiai vaisiai, tačiau ir tai ne kiekvieną dieną.
 
„Pietūs susideda iš sriubos ir dviejų karštų patiekalų. Teko paragauti sriubos – be skonio, tai tikrai nėra su mėsa virta sriuba, tikras sultinys. Tiesiog išvirta ant vandens, todėl ir maistingų medžiagų ji neturi. Antras patiekalas kiekvieną dieną skiriasi, todėl vertinti sunku. Nors teko ragauti maltinukų, kur tikrai nesupratau, kokia mėsą jie naudojo… Daugiau džiūvėsėlių nei natūralios mėsos”, – pasakojo mama.
 
Vakarienei patiekiama taip pat labai daug skirtingų patiekalų: nuo vaikų taip mėgstamų varškėčių iki keptų bulvių ar pieniškos sriubos su bandele. „Pasigedau valgiaraštyje jautienos patiekalų – tik vištiena arba riebi kiauliena. Kiekvienas darželis turi dietologę, kuri sudarinėja šiuos valgiaraščius, tačiau, mano manymu, patiekalus reikėtų pagardinti natūraliais prieskoniai, žolelėmis”, – įsitikinusi mama.
 
Vis dėlto technologė R. Bogušienė nemano, kad į valgiaraščio kūrimą įtraukti vaikų tėvus, kurie teiktų savo siūlymus ir pastabas, yra labai gera mintis. Pasak jos, tėvų namuose ne visada ant stalo gali atsirasti visaverčio ir sveikatai naudingo maisto, netgi gali būti produktų iš draudžiamo sąrašo.
 
„Kai kurie tėvai namuose vaikus maitina net prasčiau, palyginti su tuo, kas yra ugdymo įstaigoje. Kai tris kartus vaikas valgo šviežiai ruoštą šiltą maistą. Žinoma, kiti tėveliai pasakytų, ir aš juos palaikau: per daug bulvių, prie mėsos gaminių toks garnyras netinka, mėsa gaminama mažiausiai keturis kartus per savaitę. Prie pusrytinės košės – batonas su fermentiniu sūriu ar virta dešra”, – sakė maisto technologė.
 
Sovietmečio skonis?
 
Įsigaliojus naujai rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo teisės aktui, iki 2018 metų privaloma pakeisti ugdymo įstaigų valgiaraščius, kad atitiktų naująjį įsakymą. Pasak R. Bogušienės, pagrindinis valgiaraščio sudarymo kriterijus turėtų būti maisto produktų įvairovė.
 
„Pagrindinis dalykas, kad būtų pasirenkami įvairūs maisto produktai, – ne vien bulvės, baltų miltų makaronai, kvietinių miltų produktai, mėsa, pusryčiams – įvairesnės košės. Dažnu atveju jeigu vaikas nevalgo pusryčių košės, duodama batono su virta dešra.
 
Darželiuose per dieną vidutiniškai duodama 140–240 g raugintų ar šviežių daržovių ir vaisių kartu sudėjus. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad vaikas turėtų gauti dvigubai daugiau vaisių”, – sakė R. Bogušienė.
 
Pasak sveikatos specialistės, nors visi suvokia, kad reikalingi pokyčiai, juos nėra taip lengvai įgyvendinti, nes mokyklose ir darželiuose kai kurie patiekalai vis dar ruošiami pagal sovietines technologines korteles, o receptai – iš sovietinių laikų.
 
Vis dėlto tikimasi, kad, baigus derinti naujus valgiaraščius, atsiras daugiau sveikatai naudingų patiekalų, kurie bus šiuolaikiški, pasikeis ir gaminimo technologijos – daugiau bus ruošiama verdant vandenyje, garuose, ieškoma kokybiškų produktų.
 
Vaikų lėkštėse atsiras daugiau viso grūdo kepinių, įvairių kruopų, maisto, kuriame bus mažiau cukraus, druskos. Bus dažniau patiekiama natūralios, o ne maltos mėsos, daugiau siūlyti vaisių, daržovių, ribojami maisto produktai, kuriuose gausu lengvai įsisavinamų angliavandenių.
 
Julija Šakytė