Tinklalapio logotipas
Grįžti

Prevencines programas įgyvendino daugiau nei 60 proc. Lietuvos mokyklų
event 2016-12-08 domain Švietimo ir mokslo ministerija

Prevencines programas įgyvendino daugiau nei 60 proc. Lietuvos mokyklų
<div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label" style="display:none">Puslapio turinys</div> <div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content__ControlWrapper_RichHtmlField" class="ms-rtestate-field" style="display:inline" aria-labelledby="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label"> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">2015–2016 m. m. bent vieną prevencinę programą įgyvendino 730 bendrojo ugdymo mokyklų, tai sudaro 62,8 proc. visų šalies mokyklų. Tiek miesto, tiek kaimo mokyklų mokiniai turėjo vienodas galimybes dalyvauti įvairių sričių prevencinėse programose. Daugiausia mokinių ir mokytojų buvo įsitraukę į smurto ir patyčių prevencines programas. Tą parodė Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro atliktas tyrimas, kuris šiandien buvo pristatytas Švietimo ir mokslo ministerijoje.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"> Per pastaruosius 10 metų tai pirmas tyrimas, kuriame išanalizuota, kokios prevencinės programos įgyvendinamos mokyklose, kiek dalyvauja mokinių, kiek mokytojų, kaip jos pasiskirsčiusios pagal savivaldybes, ir kt. </p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"> </p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"> 74 proc. mokyklų prevencijai vykdyti naudojo ne visą programą, bet vieną ar kelias metodines priemones, patvirtintas Švietimo ir mokslo ministerijos. Populiariausia priemonė yra gyvenimo įgūdžių ugdymas įvairaus amžiaus mokiniams. Tačiau 12,7 proc. mokyklų neįgyvendino nė vienos prevencinės programos, nesinaudojo nė viena iš apklausoje nurodytų metodinių priemonių.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"> </p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"> Prevencines programas vykdė daugiausia progimnazijos. Jos daugiausia įgyvendino smurto ir patyčių prevencines programas. Mažiausiai prevencinių programų įgyvendinta gimnazijose.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"> </p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"> Smurto ir patyčių prevencijos programas įgyvendino 53,7 proc. mokyklų, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo – 15 proc. mokyklų, tėvystės įgūdžių ugdymo programą – 4 proc. bendrojo ugdymo mokyklų.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"> </p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"> Mokyklose dažniausiai buvo įgyvendinamos akredituotos prevencinės programos – tokias programas įgyvendino 60,6 proc. mokyklų. Neakredituotas prevencines programas (mokyklos gali rinktis ir tokias) vykdė 8 proc. mokyklų. Iš viso mokykloms siūloma pasirinkti 11 akredituotų prevencinių programų ir keliolika neakredituotų, tai yra tokių, kurios neatitinka kai kurių prevencinių programų akreditacijos kriterijų arba yra naujos, neišbandytos programos.  </p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"> </p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"> Nepaisant to, kad programas įgyvendino gana daug mokyklų, jose dalyvavo tik trečdalis, t. y. 31,3 proc. mokinių ir 20,5 proc. mokytojų. Daugiausia mokinių (28,5 proc.) aprėpė smurto ir patyčių prevencinės programos, pagal jas dirbo 20 proc. mokytojų. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos programose dalyvavo tik 2,4 proc. mokinių, o pagal jas dirbo tik pusė proc. mokytojų.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"> </p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"> Apklausa atskleidė, kad programos dažniausiai integruojamos į mokomųjų dalykų turinį (37,4 proc.), klasės valandėles (29 proc.) ir neformalųjį švietimą (14,6 proc.). Kokią programą ar programas mokykloje įgyvendinti, dažniausiai nusprendžia mokyklos vaiko gerovės komisija.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"> </p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"> Tyrimu nustatyta, kad trūksta prevencinių programų, skirtų gimnazijų I–IV kl. mokiniams. Atsižvelgus į tai, mokykloms bus siūloma daugiau prevencinių programų šio amžiaus mokiniams.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"> </p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"> Nuo 2017 metų rugsėjo prevencines smurto ir patyčių programas privalės įgyvendinti visos mokyklos. Tai numato Švietimo įstatymo pataisos. Švietimo ir mokslo ministerija ir Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras mokykloms parengs rekomendacijas. Specialistai taip pat planuoja daugiau populiarių prevencinių programų pritaikyti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Šiuo metu pritaikyta yra tik viena programa „Zipio draugai“, skirta 5–7 metų vaikams. </p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"> </p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"> Apklausa mokyklose atlikta 2016 m. pavasarį. Į anketos klausimus atsakė 1169 mokyklos (98 proc. visų šalies mokyklų). Buvo apklausiami mokyklos administracijos atstovai, prevencinės veiklos srityje dirbantys asmenys, kiti mokykloje dirbantys darbuotojai.</p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"> </p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"> Tyrimą Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras atliko Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu. </p> <span class="ms-rteFontFace-1"> </span><p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"> </p> </div>