Tinklalapio logotipas
Grįžti

M. Laužikaitė: Siekiamybė − gebėjimas susidoroti su iššūkiais bendruomenėje
event 2016-12-14 domain Švietimo informacinių technologijų centras

M. Laužikaitė: Siekiamybė − gebėjimas susidoroti su iššūkiais bendruomenėje

„Šiuo metu su kolegomis atliekame Lietuvos kultūros tarybos finansuotą tyrimą, kurio metu Mokyklą, kuri veikia sutelktai, stengiantis patenkinti mokykloje veikiančių žmonių poreikius, kur vyrauja atsakomybės pasidalijimo ir pasitikėjimo kultūra, sutelktas problemų sprendimas bei patirties dalyba – galima laikyti tvirta bendruomene. Tokiais principais veikianti mokykla yra priimtinesnė visai mokyklos bendruomenei, todėl tai turi įtakos ir gerėjantiems mokinių pasiekimams. ŽEF Tarybos narė, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė Milda Laužikaitė mano, kad suteikus daugiau laisvės Lietuvos mokykloms, atsirastų ir daugiau stiprių bendruomenių.

„Dar vyrauja tradicinis mokymas, kur dominuoja mokytojas, mažai atsakomybės perduodama vaikams, nėra išsivysčiusi kultūra, kuri puoselėtų ir kurtų bendruomenę.“ M. Laužikaitė įsivaizduoja, kad mokyklos bendruomenė turėtų transformuotis į tokią, kurioje būtų drąsu veikti, vyrautų tarpusavio supratimas ir pažinimas. „Visuomenėje, o tuo labiau ir mokykloje įsivyravusi baimė klysti. Pirmas žingsnis į gyvą bendruomenę yra bazinis pasitikėjimo ir laisvumo lygis. Turi būti kuriama tokia atmosfera, kuri priimtų žmones tokius, kokie jie yra, priimtų jų įvairovę ir kartais daromas klaidas. Mes siekiame, kad būtų augama link to, jog problemų sprendimas būtų bendras ir kasdienis kultūros dalykas, o tai susiję ir su kūrybišku požiūriu, kai nėra bijoma būti ne komforto zonoje.“

Anot Mildos, pati bendruomenė turėtų inicijuoti su mokymųsi susijusių iššūkių sprendimą, pasitelkdama partnerius, pasinaudodama pasiteisinusiais modeliais. Ji taip pat, atkreipia dėmesį, kad moksleiviai yra suvokiami kaip būtina bendruomenės dalis, bet kai kalba siekiame išsiaiškinti, kaip menininkų įtraukimas gali prisidėti prie kūrybingumo ugdymo bei esminių problemų mokykloje sprendimų. Šį tyrimą konstravome suvokdami, kad menininkas yra papildomas dėmuo, kuris gali padėti spręsti problemas, bet pačius iššūkius turi nustatyti mokyklos. Šiame procese būtinai turi dalyvauti kaip įmanoma daugiau mokinių, nes visa tai liečia juos ir yra dėl jų“, – teigia M. Laužikaitė.

M. Laužikaitė prisimena ir vienos Norvegijos mokyklos pavyzdį, kuris jai priminė krepšinio komandą, o kartu ir puikiai iliustruoja sėkmingą bendruomeniškumo principo įgyvendinimą. „Šioje mokykloje kiekvieną rytą visi mokytojai susitinka ir apsitaria, kaip vyks mokymosi procesas. Jie sprendžia, ar yra kažkokių veiklų, kurias gali vesti keli mokytojai ir kuriose gali dalyvauti kelios klasės. Dažniausiai tokių užsiėmimų tikrai būna. Lygiai taip pat vakare po pamokų jie vėl visi kartu susitinka ir aptaria  veiklas, planuoja kitą dieną. Toks mokytojų komandos pavyzdys rodo ir tam tikrą lankstumą ugdymo procese, o kartu tai yra ir puiki nuoroda į mokyklos bendruomenės puoselėjimą.“

Jei mokyklos bendruomenė bus atvira įvairovei, tai daug problemų atkris, mano Milda. „Vyraus kultūra, kuri kiekvienam vaikui leidžia rasti savo vietą, tad nebekils klausimas dėl nepritapimo. Stipri mokyklos bendruomenė suteikia erdvę pažinti save ir kitus, galimybę augti. Jei mes turime sveiką, atvirą, bendraujančią, savitą bendruomenę, tai užtikrinsime visapusišką tobulėjimą ir vaikų integraciją.“