Tinklalapio logotipas
Grįžti

Lietuvos jaunimas labiau Europos nei savos valstybės piliečiai?
event 2016-12-14 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Lietuvos jaunimas labiau Europos nei savos valstybės piliečiai?

​Daugiau kaip pusė Lietuvos jaunų žmonių jaučiasi europiečiais. Galime didžiuotis – tai, kad jauni žmonės jaučiasi esantys didesnės politinės bendruomenės dalimi, yra didžiulis šalies pasiekimas. Vis dėlto tautinės tapatybės reikšmė mažėja, o tai signalizuoja, kad „stabdžių“ jaunų žmonių emigracijai beveik neturime.

Tokias išvadas pateikė rugsėjį prasidėjusi jaunų žmonių apklausa, vykusi visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), kuri Lietuvoje buvo atsakinga už apklausos vykdymą, prezidentas Mantas Zakarka, komentuodamas apklausos rezultatus, teigė:

„Nebėra nei laiko, nei prasmės svarstyti, ar gerai, kad labiau tapatiname save su Europa, o ne su Lietuva. Mūsų valstybė taip pat yra Europos dalis, todėl pagrindinis valdžios institucijų bei verslo ir visuomenės lyderių tikslas yra kurti tokią socialinę ir darbo aplinką, kur Lietuva galėtų konkuruoti su kitomis ES narėmis. Išugdėme tikrų europiečių kartą, bet jei nerasime būdų kurti europietiškos aplinkos, šių žmonių Lietuva gali ir netekti.“

Lietuvos jaunimas nuo kitų ES šalių skiriasi tuo, kad jauni žmonės, nors ir tapatina save su Europa, tačiau pastebi ir didelę reikšmę teikia vidinėms šalies problemoms – dideliam visuomenės alkoholio vartojimui ir mūsų politikų negebėjimui spręsti socialines problemas.

„Didelė dalis Lietuvos jaunuolių akcentuoja tai, jog Lietuvos politikai nerodo gebėjimo spręsti esmines socialines problemas. Ši tendencija ypač ryški tarp vyresnio amžiaus jaunų žmonių, o tai rodo, kad laikui bėgant suprantame, kad socialinė aplinka smarkiai veikia mūsų gyvenimus. Ateinantys ketveri metai yra puiki galimybė Lietuvos politikams pasitempti, iš esmės spręsti jaunus žmones liečiančias problemas bei užauginti naują, valdžios atstovais pasitikinčią kartą“, – teigia M. Zakarka.

Šalies situaciją labiau teigiamai vertina į darbo rinką jau įsitraukę jaunuoliai. Visgi net ir didelė dalis dirbančių jaunų žmonių jaučia nerimą dėl darbo, o nedirbantys – neužtikrintumą dėl ateities. Nors aukštą jaunimo nedarbą, kaip vieną iš svarbesnių šalies problemų, išskyrė ir mažumai save priskiriantys jaunuoliai, tačiau akivaizdu, kad atskirtį dėl šių bėdų jaučia tiek didžioji dauguma, tiek savęs jokiai sąvokai nepriskiriantys jauni žmonės.

„Išanalizavus apklausos rezultatus, nudžiugino tai, kad Lietuvoje jauni žmonės yra linkę neklijuoti etikečių mažumoms. Tai galbūt susiję ir su tuo, kad jaučiame stiprų ryšį su Europa ir jos vertybėmis. Įdomu tai, jog tarp jaunų žmonių užsieniečiai nėra vertinami neigiamai, tačiau žymiai skeptiškiau yra žiūrima į valstybės „išlaikomus“ šalies piliečius, nepaisant to, ar jie yra pabėgėliai, ar skurdesnieji Lietuvos gyventojai. Tai tam tikra prasme signalizuoja apie jaunimo neužtikrintumą dėl ateities, būtinybę kovoti dėl vietos šioje visuomenėje, kartais ignoruojant tuos, kuriems pagalba yra reikalingesnė“, – pastebi LiJOT prezidentas.

Faktas, kad jauni žmonės linkę neteisti mažumoms priskiriamų grupių, rodo, jog europietiškumas jau gyvena mūsų savimonėje. Valdžios atstovams belieka kai kurias Europos nuostatas, kurios galimai pristabdytų didžiulius jaunimo emigracijos mastus, įdiegti ir socialinėje bei darbo aplinkoje.