Tinklalapio logotipas
Grįžti

Mokytojams keliamos algos kelia nepasitenkinimą
event 2017-01-10 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Mokytojams keliamos algos kelia nepasitenkinimą

Nuo šių metų pradžios augs mažiausiai uždirbančių mokytojų algos, taip pat ruošiamasi keisti jų skaičiavimo tvarką – tokias žinias penktadienį pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Nepaisant to, profsąjungų atstovai neskuba džiaugtis, netgi atvirkščiai – jaučiasi nusivylę.

Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos (LMPS) pirmininkė Jūratė Voloskevičienė tikina, kad ankstesnė Vyriausybė netesėjo savo pažado ir negavo per streiką visų išsireikalautų lėšų. Tuo metu Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus nuomone, geri politikų norai smarkiai lenkia jų darbus.
 
Nėra patenkinti esama situacija
 
Švietimo ir mokslo ministerija metus pradėjo džiugiomis žiniomis – 2017-aisiais bus didinami minimalūs algų koeficientai mokytojams, darželių auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams, socialiniams pedagogams ir psichologams.
 
„Lėšos bus pervedamos savivaldybėms, o jos padidina koeficientus tiems mokytojams, kuriems algos skaičiuojamos pagal mažiausius”, – apie lėšų paskirstymo schemą pasakoja Švietimo ministerija.

Švietimo ministrės Jurgitos Petrauskienės teigimu, apskaičiuota, kad mažiausiai uždirbantiems mokytojams atlyginimas didės maždaug 2–3 proc.
 
Vis dėlto LŠPS pirmininkas A. Jurgelevičius apie atlyginimo didinimą kalba nedrąsiai. Anot jo, iš tiesų įstatymas dar nėra priimtas, o koks jis bus, niekas nežino.

„Apskritai nesame patenkinti, kaip vyksta reikalai su mokytojų atlyginimais. Dėl to, kad nebuvo išpildyti iki galo pažadai, kuriuos A. Butkevičius su A. Pitrėnienė buvo prisiėmę streikui baigiantis. Dalinai jie išpildyti šios valdžios, t. y. skirta pusė reikalingų pinigų”, – teigė A. Jurgelevičius.
 
Antras dalykas, anot jo, dėl kurio kyla nepasitenkinimų banga, kada ir kokie bus mokami atlyginimai nuo sausio 1 d.
 
„Kada ateina laikas skaičiuoti atlyginimus, nežino, kokie jie bus, nes teisės aktas nepriimtas, nežinia, kada bus priimtas”, – sakė LŠPS pirmininkas.
 
A. Jurgelevičiaus teigimu, kol kas nebuvo įvardyta, kiek tokie užmojai atsieis papildomai, o tai kelia nerimą. „Žinome, kai pateikia kokius nors švietimo pasiūlymus, įstatymus, kurie reikalauja papildomų lėšų, kad ir kelių milijonų, tai Finansų ministerija šoka priešais. Todėl mes labai atsargiai vertiname gerus ministrės norus”, – sakė pašnekovas.
 
Iki „laimės” trūksta 18,5 mln.
 
„Įsivaizduokite, jeigu žmogus uždirba 300 Eur neturėdamas krūvių, tai jam bus 6 Eur, o ir didės labai nevienodai, kada skaičiuoja procentais”, – tuo, kad 2–3 proc. padidėjimas bus jaučiamas labai menkai, įsitikinusi (LMPS) pirmininkė J.Voloskevičienė.
 
J. Voloskevičienė, kaip ir jos kolega A. Jurgelevičius, pabrėžė netesėtą tuometinio premjero A. Butkevičiaus pažadą, kad nuo šių metų sausio bus panaikintos vadinamosios algų žirklės, dėl kurių per finansinį sunkmetį sumažėjo švietimo darbuotojų algos.
 
Šiemet pedagogų algoms didinti Vyriausybė papildomai surado 17 mln. Eur, dar 24 mln. eurų skiriami palaikyti praėjusiais metais padidintų algų lygį. Iš viso – 41 mln. Eur. Tačiau, anot J. Voloskevičienės, subalansuotiems mokytojų atlyginimams reikalinga 18,5 mln. Eur suma.
 
„Finansų ministras (Vilius Šapoka – Alfa.lt past.) klaidina visuomenę. Apie 90 Seimo narių buvo pasirašę pasiūlymą svarstyti Seime 18,5 mln. klausimą. Tačiau kai buvo tvirtinamas biudžetas, finansų ministras pabrėžė, kad mokytojams skiriama net 41 mln. Eur. Jis nepaaiškino, kad čia supainioti visiškai skirtingi dalykai”, – tvirtino J. Voloskevičienė.
 
Praėjusių metų gruodį Švietimo ir mokslo ministerija pateikė skaičiavimus, kurie rodo, kad, norint nuo 2017 metų sausio pakelti pedagogų atlyginimų koeficientus iki per streiką sutartos ribos, kitų metų biudžete reikia papildomai 35,4 mln. eurų (be jame jau numatyto maždaug 24 mln. eurų didėjimo).
 
Kiek uždirba mokytojai?
 
Šiandien pedagogų atlyginimų dydis priklauso nuo darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos, o labiausiai – turimų pamokų skaičiaus.
 
Tenka pripažinti, kad visa mokytojų algų apskaičiavimo politika remiasi jų ugdomų mokinių skaičiumi. Todėl tikrai yra mokytojų, kurie priversti gyventi iš labai mažų algų, ypač rajonuose.
 
J. Voloskevičienė tvirtina, kad labai sunku įvardyti algą būtent dėl to, kad mokytojo atlyginimas priklauso nuo kontaktinių valandų, t. y. nuo pamokų skaičiaus. Juolab kad pamokų skaičius yra labai nevienodas.
 
„Didelėje gimnazijoje, kur yra daug mokinių, mokytojai dirba pilnais krūviais, turi po 20 pamokų. Tada jų atlyginimas yra palyginus pakankamas, bet yra mokytojų, kurie turi viso labo penkias pamokas”, – tikino pašnekovė.
 
Vis dėlto, pasak jos, vidutiniška mokytojo alga – 500 Eur. „Yra mokytojų, kurie uždirba 300, kiti – 500. Kas turi didesnį krūvį, (uždirba – red.) 600–700. Tai, sakykim, vidurkis – 500 Eur”, – sakė J. Voloskevičienė.
 
A. Jurgelevičius tvirtina tą patį: atlyginimas visiškai priklauso nuo turimo pamokų skaičiaus. Jeigu turi daugiau pamokų, gauni daugiau, jei turi mažiau, mažiau.
 
„Aukštos kvalifikacijos anglų kalbos mokytojas, turintis daugiau kaip 15 metų stažą ir mokytojo metodininko kvalifikacijos kategoriją ir dirbantis pilną darbo savaitę, „į rankas” negauna 800 Eur. Manome, kad tai nėra didelis atlyginimas”, – pavyzdį pateikė LŠPS pirmininkas.
 
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, mokytojų atlyginimų vidurkis 2016 m. III ketv. buvo 842 eurai neatskaičius mokesčių.
 
Laukia dar viena naujovė
 
Mokytojų laukia ir dar viena staigmena – šią sustabarėjusią atlyginimo mokėjimo tvarką žadama keisti. Švietimo ir mokslo ministerija per tris ateinančių metų mėnesius turi parengti naują – etatinio – mokytojų darbo apmokėjimo modelį.
 
Atlyginimą mokytojams numatoma skaičiuoti nebe pagal kintantį pamokų skaičių, bet už visus su ugdymo procesu susijusius darbus.
 
Švietimo ministerijos teigimu, etatą sudarytų tam tikras kontaktinių valandų (pamokų) skaičius ir aiškiai įvardyti kiti darbai. Būtų aišku, už ką skaičiuojamas atlyginimas, ir būtų mokama ne tik už pamokų vedimą ir sąsiuvinių taisymą, bet ir kitus darbus, kurie yra neatskiriama ugdymo proceso dalis.
 
Vis dėlto profsąjungų atstovai ir šiuo klausimu nedžiūgauja. Pasak jų, nors modelio idėja gera, tačiau nėra naujovė. Tad svarbiausia – ar šis mokytojų darbo apmokėjimo modelis bus atliktas kokybiškai.
 
„Nežinau, ar dabartinė valdžia yra įsigilinusi. Apie etatinį mes kalbame jau labai seniai ir aš neįsivaizduoju, ar per šiuos du mėnesius bus įmanoma šitą dalyką padaryti”, – teigė J. Voloskevičienė.
 
A. Jurgelevičius sutinka, kad mokytojai bus saugesni, bus šiek tiek daugiau mokama už dalį dirbamų darbų, bet toli gražu nėra tai, ko mokytojai tikisi.
 
„Reikalaujame, kad būtų įvardijami, kokie darbai turi būti privalomi mokytojui, įvertintos jų apimtys (pagal mokyklas, kvalifikacines kategorijas ir t. t.) ir nustatytas tam tikras apmokėjimas.
 
Jeigu bus einama tuo keliu, tada taip, mokytojų socialinė padėtis pagerės, jie neturės pagrindo būti neįvertinti ir atlyginimas turėtų padidėti, nes dabar jiems praktiškai mokama už pamokų vedimą, nedaug”, – įsitikinęs A. Jurgelevičius.
 
Per dvi savaites tiek ministerija, tiek profsąjungos parengs siūlymus aktualiems dokumentams, jie bus aptariami bendrame susitikime sausio 19 d.
 
Keliami mokslininkų atlyginimai
 
Nuo kitų metų didės ir mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai. Mokslininkų atlyginimams bus skiriama papildomai 3,1 mln. eurų. Jų algos nebuvo didinamos nuo 2008 metų.
 
Dr. Milena Medineckienė, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos prezidentė, Alfa.lt sakė norinti pasidžiaugti, kad atlyginimai yra keliami. Vis dėlto ji nėra tikra, ar bus jaučiamas šis padidėjimas.
 
„Vienas dalykas mane baugina – tai, kad dar ketvirtadienį, gruodžio 22 d., Seimas nubalsavo prieš siūlymą skirti papildomai 18,5 mln. Eur mokytojų algoms. Ten taip pat buvo numatyta ir mokslo darbuotojams, doktorantams.
 
Po šio pranešimo, kai buvo nubalsuota „prieš”, Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė savo pranešimą (gruodžio 23 d.), kad jau bus keliami mokslininkų atlyginimai.
 
Nežinau, kuo reikėtų tikėti: ar tuo, kad Seimas nubalsavo prieš, ar jie iš tikrųjų bus keliami”, – dvejojo moteris.
 
Pasak jos, kitas svarbus dalykas, kad bus keliami ne atlyginimai, o apatinės ribos. Vadinasi, kai kurie mokslo darbuotojai net nepajaus atlyginimo padidėjimo.
 
„Statistika yra tokia, kad mokslo darbuotojo, universiteto dėstytojų atlyginimas nesiekia nė vidutinio mokyklų mokytojo atlyginimo. Kai kai kurie mokytojai neturi nė magistro laipsnio”, – teigė dr. M. Medineckienė.
 
Nuo 2017 m. valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbančių mokslininkų atlyginimų apatinės ribos didės iki 702,9 euro. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų apatinės atlyginimų ribos pakils 50 proc. nuo 468,6 euro, o vyresniųjų mokslo darbuotojų didės 27 proc. nuo 553,8 euro.
 
Institutų mokslinių sekretorių apatinės atlyginimų ribos padidės nuo 653,2 iki 702,9 eurų arba 8 proc.
 
Papildomos lėšos atlyginimams bus skiriamos ne tik valstybinių mokslinių tyrimų institutų, bet ir universitetų mokslininkams.
 
Julija Šakytė