Tinklalapio logotipas
Grįžti

Netikėti sprendimai mokykloje, kurie veikia
event 2017-07-04 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Netikėti sprendimai mokykloje, kurie veikia

Kaip pastebėti tikrąją problemą, kuri mokykloje neleidžia siekti geresnių mokymosi pasiekimų? Kaip sėkmingai ją išspręsti? Grafikos dizaineris, iliustratorius Jonas Liugaila mano, kad kelias į ugdymo sėkmę yra grįstas domėjimusi ką daro mūsų mokiniai ir kasdienės patirties integravimu į ugdymo procesą.

J. Liugaila jau penkerius metus mokyklose taiko savo profesinio mąstymo būdus ir pateikia pavyzdį iš vienos mokyklos gyvenimo, kurioje dirbo pagal „Kūrybinių partnerysčių“ programą. Joje kartu su mokiniais ir mokytoja buvo siekiama išsigryninti problemą, kurią jie norėtų spręsti: „Vaikai vardino problemas: kontroliniai darbai, per daug namų darbų, per daug rašymo, triukšmas klasėje. Jas visas reitingavome ir pritaikėme „5 KODĖL” metodą, kurio pagalba priartėjome prie problemų ištakų ir išsiaiškinome, kad tikroji problema yra triukšmas. Ji lemia visas kitas įvardytas problemas, kurios yra triukšmo pasekmės. Tai buvo didelis atradimas ir patiems vaikams, o kartu ir pirmas žingsnis į problemos sprendimą.“ 

Jonas siūlo problemos sprendimui mokykloje pasitelkti dizaino procesą: „Dizaino procesas susideda iš problemos įvardijimo, tyrimo, idėjų generavimo, prototipavimo, bandymo ir realizavimo. Mokyklos edukaciniame procese idėjų generavimas tampa pasiruošimu pamokai, prototipavimas virsta pamokos planu, bandymas – pamoka. Realizavimo etapo mokykloje nėra, nes atsižvelgiant į nuolat kintantį kontekstą, baigtinės ir nekintančios pamokos negali būti. Dažniausiai mokykloje dėl laiko stokos dirbama tik su simptomais, iš karto einama prie realizavimo. Tačiau norint išspręsti problemą reikia sisteminio priėjimo. Svarbu įeiti į tyrimo fazę, o tyrimo fazėje, pagal dizaino procesą, yra svarbu pažinti tos problemos lauke gyvuojančią tikslinę auditoriją, suprasti kontekstą, resursus. Bandymo etape svarbu gauti grįžtamąjį ryšį.“ Anot jo, siekiant realaus pokyčio, svarbu spręsti ne pasekmes, o išsigryninti tikrąją priežastį, tačiau svarbu ieškoti ir tinkamų problemos sprendimui metodų. 

„Kūryba yra ne tik dailė ar muzika − ji yra visur“, − sako J. Liugaila ir teigia, kad patrauklūs ir veikiantys sprendimai yra tie, kurie vienaip ar kitaip reikalauja mokytojų ir mokinių kūrybingumo atsiskleidimo. „Atsimenu vienoje mokykloje kilo iššūkių sudominti moksleivius skaitomu tekstu, tad vietoj įprasto teksto pasirinkome mokiniams aktualų hip hop’o kūrinį. Nagrinėjome jį po gabalėlį. Iš pradžių buvo sudėtinga, mokiniai buvo nedrąsūs, bet po truputį įsivažiavo ir patys pasakojo, kokie simboliai tekste, kokios metaforos. Moksleiviams buvo įdomu. O tai tas pats tekstas, tik pateiktas kitaip!“ 

Priėjimo būdai yra labai svarbūs, tačiau nėra lengva atrasti tinkamiausią. Mokytojų bendradarbiavimas yra didelė pagalba jiems patiems, o kartu ir įrankis mažinti fragmentiškumą tarp disciplinų, padedantis vaikams pamatyti pasaulio visumą. Jonas prisimena, kad dėl to programoje „Kūrybinėse partnerystės“ atsirado „Mokytojų klubai”, kurie veikia kaip erdvė bendradarbiavimui ir mokymuisi vieniems iš kitų, atidžiam savo praktikos peržiūrėjimui ir tobulinimui: „Patys mokytojai įvardina bendradarbiavimą kaip vertybę. Juk problemos kartojasi, sprendimo būdą kažkas atrado, kodėl jam juo nepasidalinus su kitu?“ 

Mokykla yra ta erdvė, kurioje turėtų būti eksperimentuojama, ieškoma netikėtų sprendimų, kasdienė patirtis ir žinios integruojamos į ugdymo procesą. Kuriantis praktikas Jonas pripažįsta, kad vadovautis šiuo požiūriu yra svarbu. Jis teigia, kad ir pats mato panašumų tarp savo kūrybinės veiklos ir darbo mokykloje ir dalinasi patarimu, kuris jam padėjo sudominti moksleivius pamokos turiniu: „Supratau, kad pamokos pradžioje turėtų būti tam tikra intriga, netikėtumas, kuri gali būti susieta su aktualija. Labai svarbu atrasti mokiniams artimus dalykus iš dabartinio gyvenimo. Kodėl mes atribojame mokyklą nuo išorinio pasaulio? Aktualija gali būti pamokos leitmotyvas!“ 

Kontaktinis asmuo: Rasa Ibelhauptaitė, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ analitikė, rasa@zef.lt.