Tinklalapio logotipas
Grįžti

Pokyčio projektas padės kurti ir įgyvendinti vadybines praktikas
event 2018-05-03 domain Lyderių laikas

Pokyčio projektas padės kurti ir įgyvendinti vadybines praktikas

Projektas „Lyderių laikas 3“ įsibėgėjo ir daugiataučiame Šalčininkų rajone. Rajono specifika, kaip ir visoje Pietryčių Lietuvoje, tautiniai gyventojų skirtumai, socialinis ir ekonominis netolygumas lemia bendrojo ugdymo mokyklų padėtį. Kalbamės su Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiuoju specialistu, projekto „Lyderių laikas 3“ savivaldybės kūrybinės komandos vadovu Edmund Učkuroniu.

Ar savivaldybės savitumai atsispindi projekto kūrybinės komandos veikloje? Jeigu taip, tai kokiais aspektais?

Projekto kūrybinė komanda sudaryta iš skirtingų ugdymo įstaigų atstovų. Jų kompetencijos ir darbo patirtis leis geriau suplanuoti ir įgyvendinti pokyčių projektą savivaldybėje.

Žinome, kad kūrybinę komandą sudaro dauguma jaunų mokytojų. Kaip Jums tai pavyko? Kokioms mokykloms (turime omenyje mokomąją kalbą ir mokyklos priklausomybę) jie atstovauja?

Kūrybinė komanda susibūrė ypač greitai, norinčių dalyvauti projekte „Lyderių laikas 3“ buvo kur kas daugiau, nei laukėme. Po įžanginio renginio savivaldybėje kilo didžiulis susidomėjimas projektu. Iš pradžių komandoje buvo 14 dalyvių vietoj 10. Projekto kūrybinę komandą sudaro gimnazijų, darželių, tėvų ir politikų atstovai iš ugdymo įstaigų, kuriose ugdymas vykdomas lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. Kūrybinėje komandoje dalyvauja atstovė ir iš Švietimo ir mokslo ministerijos pavaldumo gimnazijos.

Kokią pagalbą gavote iš projekto konsultantų, kas Jus konsultuoja?

Projekte dirbantys konsultantai padėjo kūrybinei komandai išgryninti ir apsispręsti, su kokia pokyčio įgyvendinimo tema dirbsime. Mūsų rajono kūrybinę komandą konsultuoja Audrius Matiukas ir Laura Stepanauskienė.

Jei teisingai supratome, pokyčio projekto tema „Mokykla, kurioje noriu būti: bendruomenės partnerystė vaiko sėkmės link“. Kas lėmė tokį temos pasirinkimą?

Visoms rajono ugdymo įstaigoms yra aktualus mokinių pažangos pasiekimų gerinimas, todėl pritraukti mokyklų bendruomenes glaudžiau bendradarbiauti bus labai naudinga. Kartu dar pabandėme suprasti ir sumodeliuoti, kokia galėtų būti šiandienos mokykla.

Salcininkai edmund uckuronis 1 20180503

Kalbate apie tėvų įtraukimą. Čia norėtume prisiminti ne taip seniai (2016 m.) Lietuvos kultūros politikos instituto atliktą tyrimą „Pietryčių Lietuvos moksleivių kultūros poreikių analizė ir įvertinimas“, kurio mokslinis tyrimo vadovas – habil. dr. prof. Arvydas Virgilijus Matulionis. Apibendrinant tyrimą teigiama, kad „būtina gerinti mokyklų ir tėvų bendradarbiavimą, konkrečiai kalbant, reikia išradingai, įvairiomis formomis skleisti pedagogines žinias tėvams. Reikėtų siekti tėvų ir mokyklų sutarimo pripažįstant mokslo ir išsimokslinimo svarbą, įdiegiant vaikams ir jaunimui požiūrį, kad mokykla ir mokytojai atveria vartus į žinių ir kultūros vertybių lobyną, ugdo jų gebėjimus, grūdina valią ir ištvermę, skatina siekti, padeda susikrauti gyvenimui reikalingą žinių ir kultūros bagažą“. Kaip ketinama siekti partnerystės su tėvais?

Bandėme aiškintis, kodėl svarbu įtraukti tėvus. Tėvų dalyvavimo mokyklos veikloje svarba pabrėžiama įvairiuose švietimo dokumentuose. Geros mokyklos koncepcijoje teigiama, kad „mokyklos bendruomenė turi būti susitelkusi prie bendros idėjos: paruošti jauną žmogų gyvenimui, suteikiant jam žinių, stiprinant motyvaciją ir ugdant gebėjimus nuolat mokytis; bendradarbiaujant su tėvais“. Visų pirma, kiekviena šeima turi savo kompetencijų ir resursų, kuriuos mokykla gali sėkmingai integruoti į ugdymo procesą. Be to, aktyviau mokyklos veikloje dalyvaujantys tėvai labiau domisi vaiko pasiekimais, laiku pastebi iškilusias problemas, jas sprendžia, o vaikų pasiekimai akivaizdžiai aukštesni.

Siekdama glaudesnio mokytojų, tėvų ir mokinių bendradarbiavimo, kūrybinė komanda aptarė būdus, kuriuos galėtų taikyti mokytojai. Pastebėjome, kad vis daugiau tėvų įsitraukia į projektinę ir kultūrinę veiklą. Išanalizavę situaciją pradinių ir 5–8 klasių dalykų mokytojai dėmesį sutelkė į projektinę veiklą, kai mokiniai, dirbdami kartu su tėvais, pasiekia neblogų mokymosi rezultatų. Įvairias projektinio darbo užduotis mokiniai atlieka namuose, į šią veiklą įtraukia ir šeimos narius. Kartu su jais klasėje pristato darbo rezultatus. Per projektą tėvai gali sudaryti atskirą darbo grupelę, gali prisijungti ir prie jau esančių mokinių grupių. Toks tėvų įtraukimas naudingas visiems ugdymo proceso dalyviams. Bendradarbiavimas su tėvais tampa ne tik formaliu bendravimu.

Dar viena forma – bendradarbiavimas su tėvais per pamokas. Lietuvoje tai laikoma naujiena, netradiciniu mokymo metodu, kai pamokose bendradarbiaujama su tėvais – jie veda pamoką. Norint dar labiau įtraukti tėvus, reikėtų drąsiau kviesti juos vesti klasės valandėlių, o pradinėse klasėse - ir vienos kitos pamokos. Tėvų, kitų artimųjų vedamos pamokos būtų išties kitokios, mūsų manymu, mokiniai aktyviau dalyvautų pamokoje.

Salcininkai edmund uckuronis 2 20180503

Ar gali būti, kad prastėjantys mokinių pasiekimai tam tikra prasme susiję ir su Pietryčių Lietuvos mokyklų izoliacija, gana kukliomis galimybėmis ugdytis savo kultūrinius interesus ir pomėgius? Ar projekto kūrybinė komanda turėjo tai galvoje?

Mes nemanome, kad Pietryčių Lietuvos mokyklos yra izoliuotos nuo visos Lietuvos. Turime daug mokyklų bendravimo ir bendradarbiavimo pavyzdžių: įvairūs kūrybiniai projektai (pvz., „Gyvenu laisvai“ – apie Šalčininkų kraštą), gimnazijų jaunimo mainai, dalyvavimas įvairiuose respublikiniuose renginiuose ir t. t.

Prastėjantys mokinių pasiekimai priklauso nuo daugelio faktorių.

Šiuo metu kalbate apie aktyvios pamokos organizavimą. Ar tai turėtų apimti visas savivaldybės mokyklas? Kaip bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai priėmė žinią apie dalyvavimą projekte „Lyderių laikas 3“?

„Pamokoje dominuoja mokytojas“ – dažnas įrašas išorės vertintojų protokoluose. Šiuo metu mūsų rajone vyko jau 4 gimnazijų išorės vertinimai, kurie parodė, kad mokytojai turėtų daugiau dėmesio skirti aktyviai pamokai organizuoti. Jau tai parodo, kad visos bendrojo ugdymo įstaigos turi bendrą interesą. Dalyvavimą projekte „Lyderių laikas 3“ mokyklų bendruomenės priėmė labai pozityviai.

Kaip apskritai galėtumėte apibrėžti „Lyderių laiko 3“ naudą mokykloms ir savivaldybei?

Visos Šalčininkų rajono mokyklų bendruomenės susijungs į bendrą kūrybinį procesą kurdamos ir įgyvendindamos pokyčio projektą. Pokyčio projektas padės savivaldybei kurti ir įgyvendinti vadybines praktikas, nukreiptas į mokinių pasiekimų gerinimą, skatins mokinių ir mokytojų lyderystę.