Tinklalapio logotipas
Grįžti

R. A. Medeišienė. Egzaminas kaip juodosios gulbės fenomenas
event 2018-08-30 domain LRT.lt

R. A. Medeišienė. Egzaminas kaip juodosios gulbės fenomenas

Sparčiai artėja mokslo metai, vėl tuoj įsisuksianti devynių mėnesių rutina. O dar visai neseniai medijos pristatė geriausiai brandos egzaminus išlaikiusius šalies absolventus.

Gražiame būryje išsiskyrė Rūta iš Vilniaus, laikiusi net šešis egzaminus ir iš penkių – matematikos, anglų kalbos, informatikos, istorijos ir geografijos – surinkusi šimto balų įvertinimus. Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas  –  „tik” 86 balai; „tik” skamba dvejopai. Toks balų skaičius kitiems nenusipiešia net drąsiausiose svajonėse. Tačiau skaitydama Rūtos interviu niekaip negalėjau tų balų pamiršti.

Nepažįstu Rūtos; kolega, kurio nuomonę vertinu, apibūdina ją kaip daug kuo besidominčią, savo akiračio vien vadovėliais neribojančią, mielą ir išskirtinai brandžią. Skaityti interviu su Rūta tokį įspūdį tik sutvirtino.

Mergina kalba anglų ir prancūzų kalbomis, mokosi rusų k. Ji išbandė naujovę – atliko literatūros brandos darbą, rašė apie Marcelijaus Martinaičio „Kukučio balades“ ir jų istorinį kontekstą. Be istorinio konteksto žinių ir literatūros teorijos išmanymo tam reikėjo ir drąsos – apie paprastą Kukutį rašyti nepaprasta.

Būtų neteisinga replikuoti, kad šios išskirtinių gabumų merginos lietuvių k. ir literatūros egzamino rašinys buvo nuvertintas. Manau, kad kažkas net labai negerai su to egzamino vertinimo kriterijais.

„Iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino gavau 16 balų“, – žurnalistui sako absolventas Liudvikas, nuskynęs tris šimtukus (matematika, informacinės technologijos, anglų kalba).

Kaip čia taip: tekstą anglų k. suprasti gali, rašinį anglų k. parašyti gali, tačiau visą sąmoningą gyvenimą praleidęs lietuviškoje aplinkoje, 12 metų mokęsis lietuvių kalbos neprastose mokyklose yra neraštingas, minčių nerezgantis bėdulis? Neįtikina net mandagus Liudviko  komentaras: „Mano gebėjimai atitinka rezultatus… Nepasakyčiau, kad lietuvių kalbai skyriau daug dėmesio.”

Rūta taip pat mandagi išsakydama kritines pastabas apie pačią mokyklinę lietuvių k. programą ir priduria turinti vilties, jog laikui bėgant ji keisis. Tik kiek to laiko dar turės prabėgti, kad lietuvių kalba ir literatūra mokyklose nebebus botagas, bausmė ir kankynė?

Kaip labai reikia nemylėti gimtosios kalbos, kad dangstantis mistinių ekspertų, spekuliuojančių tautiškumu, vardais ir abejotinu autoritetu vaikai ir toliau būtų nuo jos atgrasomi? Kodėl turi kentėti geri, savo dalyką išmanantys, kantriai dirbantys mokytojai, įsprausti į programos rėmus ir egzaminų reikalavimus?

Nassim N. Taleb knygoje „Juodoji gulbė” tokius mistinius ekspertus skirsto į du, jo žodžiais, atvejus. Pirmasis – švelnusis atvejis, t. y. arogancija turint šiokią tokią kompetenciją. Antrasis – žiaurusis atvejis, t. y. arogancija, sumišusi su nekompetencija („tuščias kostiumas”).

Autorius šioje knygoje analizuoja netikėtus įvykius, turinčius tris savybes – nenuspėjamumą, pasekmes ir retrospektyvinį paaiškinimą – ir vadina juos juodosiomis gulbėmis.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas kasmet – nenuspėjamas; jo pasekmės absolventams, o ir jų mokytojams dažnai esti skaudžios, o kaskart žvelgiant į jau įvykusį egzaminą ketinama kitąmet buvusių klaidų nekartoti ir apskritai jį kokybiškai patobulinti. Kolkas tas nepavyksta.

O galėtų, nes, kaip minėtas autorius rašo, „kas juda ir keičiasi, ir todėl reikalauja žinių, ne visada turi ekspertų; kas nejuda ir nesikeičia, regis, turi“. Tai, kas žaibiškai kinta, lengvai paveikiama juodųjų gulbių; kas stabilu – mažiau.

Kalba ir literatūra nekinta taip sparčiai; bent mokyklinis formatas yra mažiau judrus. Tačiau pats egzaminas yra bėda. Juodoji gulbė.

Gal visgi bus išgirsti išmintingi, lietuvių kalbą ir literatūrą sveikai mylintys žinovai, pedagogai, gal greičiau nei „kada nors” įvyks virsmas lietuvių kalbos ir literatūros programose, ir mūsų vaikai sugebės neprastai išlaikyti baigiamąjį šio dalyko egzaminą.

O gabieji, darbštieji netgi gaus šimtukus…

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.