Tinklalapio logotipas
Grįžti

Ryžtas, sužvejotas iš ežero
event 2018-05-07 domain Žinauviska.lt

Ryžtas, sužvejotas iš ežero

Sako dviratį galima vairuoti nuo 7m., o jei aš noriu išmokti būdamas 4 m.?

Antanas Bernatonis tiki, kad gerų idėjų įgyvendinimui amžiaus limitų nėra, o šiuolaikinis jaunimas turi daug puikių galimybių išbandyti save įvairiausiuose srityse. Tad kaip gi čia atsitinka, kad vieni jaunuoliai skundžiasi laiko, lėšų, amžiaus stoka ir taip pateisina savo „smagų jaunystės laiką“, kai tuo tarpu kiti, dar būdami mokyklos suole kuria verslus ir dirba užsienyje? Apie jaunuolių tykančias galimybes šiandien kalbamės su „Turing Students – Vilnius“ prezidentu Antanu Bernatoniu.

Ar galėtum trumpai save pristatyti?

Esu Antanas Bernatonis „Turing Studens – Vilnius“ (t.y. oraganizacija edukuojanti visuomenę, ypač jaunimą apie technologijas. Dirbame su mokyklomis, kad moksleivius pasiektų aukštosios technologijos) vadovas, Vilniaus universiteto pirmo kurso tarptautinio verslo studentas. Šiuo metu daugiausiai dirbu su verslo plėtra, kas mane tikrai „veža“.

Antanai, ką manai apie šiuolaikinį jaunimą?

Labai sunku įvardinti, jaunimas nėra vienodas. Dabar įprasta sakyti „jaunimas mūsų laikais buvo visai kitoks“, turima omenyje, kad jie yra „siaubas“, visiškai prarasti ir t.t. O aš manau, kad jauni žmonės yra labai nuostabūs, šiuolaikiniai, savotiški, užaugę su technologijomis, mato įvairiapusį pasaulį. Labai įdomu, kas iš jų išeis. Bet tikrai manau, kad kažkas gero.

Ar tu būdamas moksleiviu savo laiką išnaudodavai produktyviai?

Produktyvumas subjektyvi sąvoka, jei kalbant apie tai, ar aš daug veikdavau, tai tikrai taip. Lakstydavau po renginius, pagrinde skirtus verslo klientams, taip pat šokau (lankiau ir tautinius šokius, ir lindihopą), lankiau krepšinį, skaitydavau pranešimus, vesdavau paskaitas.

Jei galėtum sugrįžti į mokyklos suolą, ar darytum kažką kitaip? Ką?

Daryčiau šį tą kitaip, daugiausiai tą, kas susiję su profesine veikla, daugiau fokusuočiausi, nes koncentracija yra labai svarbu. Mano nuomone, labai svarbu susikoncentruoti į savo tikslą ir jo siekti.

Tai tu manai, kad geriau būti profesionalu vienoje srityje, nei būti visų galų meistru?

Visada yra gerai išmanyti daug dalykų, nes kiekvienoje situacijoje reikia elgtis vis kitaip. Jeigu tu esi taške a ir turi nuvykti į tašką b, gali vingiuoti ir praturtinti savo gyvenimą įvairias atradimais. Tačiau labai svarbu atskirti darbą nuo hobio, kur tu nori būti profesionalas ir kas tau tiesiog patinka.

Ką rinktumeisi: gerai apmokamą darbą ar patinkantį darbą?

Sujungčiau. Galima daryti tai, ką tu mėgsti, ir kad tai būtų pelninga. Manau geriausias pasakymas, kaip ir vienas mano kolega sakė „žmogus dažnai pasiduoda sunkiuose etapuose, tačiau kai žmogus pereina tuos sunkius etapus, ateina vadinama sėkmė“. Čia yra pamatuojama, kiek žmogus yra valingas ir kiek jis yra pasiruošęs dirbti.

Kaip išsiugdyti valią?

Paprasčiausia 2 minučių taisyklė. Mums visada yra sunkiausia pradėti. Daug lengviau pažiūrėti filmą, nei paskaityti knygą. Žmonės mėgsta daug dalykų, bet tiesiog neatranda laiko tuo užsiimti. Taip yra dėl dėmesio „meškeriotojų“, tokių kaip „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“ ir t.t. Todėl reikia mąstyti tik apie pirmąsias 2 minutes, vėliau, kai pradėsi tai daryti, nebenorėsi paleisti. Taip visai nesudėtinga išlaikyti dėmesį.

Kas tau asmeniškai buvo sunkiausia kelyje į sėkmę?

Aš manau, kad vis dar esu kelyje į sėkmę. Tačiau galvoju, kad daugiausiai laimės suteikia buvimas tame kelyje ir matymas, kaip viskas keičiasi aplinkui. O sunkiausia buvo surasti žmones, kurie nori eiti kartu. Kiekvienas būna savo kelyje ir dažniausiai niekas tuo pačiu keliu neina. Bet jei pavyksta susimojuoti, o galbūt ir eiti šalia, tai yra nepakartojamas jausmas.

Ar pavyko surasti žmones?

Jie ateina.

Ar manai, kad ir daugiau jaunuolių gali susidurti su panašiomis problemomis?

Neabejotinai. Manau kiekvienas mąsto, kiek iš tikrųjų turi draugų. Tie žmonės, kurie mus supa gali suteikti džiaugsmą, su jais tau gali patikti pašnekėti apie orą ar tiesiog pabūti kartu. Sunkiausia suvokti, ar tie žmonės tikrai yra tavo. Visada kai kurie žmonės atsisijoja, o kai kurie lieka, ir tai yra visiškai normalu. Turėdavau vadinamų draugų, su kuriais būdavo smagu, bet mes iš esmės skyrėmės, vieniems svarbiausia karjera, kitiems – šeima, dar kitiems – menas. Su kai kuriais žmonėmis tu pajauti tai, kas yra tikra. Jie jaučia kartu su tavimi ir nori eiti kartu. Svarbu atrasti tuos žmones, su kuriais gali ir nesišypsoti.

Kaip susitaikai su nesėkmėmis?

Dirbu daugiau, kad pasimirštų. Svarbu išnaudoti savo palūžimus, sakyti, kad man depresija tampa per daug populiaru. Reikia padaryti kažką, kad situacija pasikeistų. Aš, pavyzdžiui, pradėjau susipažinti su atsitiktiniais žmonėmis. Stotelėse, autobusuose pagirdavau žmones ir tiesiog pradėdavau su jais bendrauti. Kiekvienas žmogus yra labai įdomus, ir kiekvienas turi savo istoriją. Mūsų asmeninę istoriją labai paveikia aplinkiniai. Tai gali būti tėvai, tai gali būti knygos ar autoritetai, kurie tave formuoja. O su dauguma žmonių, su kuriais taip atsitiktinai susipažinau, bendrauju ir dabar.

Iš kur gavai ryžto ir pasitikėjimo savimi?

Sužvejojau iš ežero. Turbūt tai nėra gaunami dalykai, jie yra išmokstami. Ryžtas ir pasitikėjimas ateina tada, kai sugebama pažvelgti į savo baimę. Turime nebijoti jos pripažinti. Kai pradėjau daryti keistus dalykus (pavyzdžiui, susipažinimas su atsitiktiniais žmonėmis), iš pradžių man nesisekdavo, tačiau tai man padėjo tobulėti. Kažkada buvau labai uždaras, kuklus berniukas ir dažnai gailėdavausi, praleidęs įvairias galimybes, tad nusprendžiau tai pakeisti. Svarbiausia atpažinti tai, ko tau trūksta. Pradedant sportu, kad nori greičiau bėgioti, baigiant asmeniniais dalykais, kad nori būti nuoširdesnis.

Kaip, tavo nuomone, jaunam žmogui lengviausia suprasti save?

Niekada nebus lengva, reikia suprasti, kad tu nori ieškoti. Kai šis supratimas ateis, ateis ir atradimas. Svarbu žvelgti į savo gyvenimą ir stebėti, kaip įvykiai ir žmonės veikia tave. Apsvarstyti, su kuriais žmonėmis turėtum praleisti mažiau laiko, su kuriais – daugiau. Reikia priimti situacijas, viskas akimirksniu niekada nepasikeis, todėl reikia mėgautis pačia gyvenimo kelione.

Ar šiuolaikinė visuomenė suteikia galimybių tobulėti jauniems žmonėms? Jei taip, kokios tai galimybės?

Galimybės suteikiamos yra kiekvienam, esmė kiek žmogus pats pasiima. Mokykla teikia žinias, ar mokinys jas priima, tik jo asmeninis pasirinkimas. Renginių taip pat yra tikrai įvairiausių: ir mokamų, ir nemokamų. Būdamas mokykloje aš savo laiką investuodavau į renginius, kur susipažindavau su naujais žmonėmis ir užmezgiau platų pažinčių ratą.

Jaunuoliai dažnai nesutaria su tėvais. Kai sugalvojai mėnesį tranzuoti, tau taip pat nepritarė mama. Kaip priėmėte abejoms pusės tinkamą sprendimą?

Šeima mano keliones palaikydavo, nes keliaudavau saugiai. Aš kurį laiką svajojau išbandyti kažką naujo, pavyzdžiui, tranzavimą. Iš pradžių mama juokėsi, bet kai atėjo laikas ir ji pamatė, kad kraunuosi kurpinę, ji man pradėjo sakyti, kad kiekvieną dieną virs cepelinus ir visaip kitaip stengėsi atkalbėti, kad nevažiuočiau. Gerai kad, tėvai yra supratingi ir suvokė, jog tai yra mano gyvenimas ir mano sprendimas. Šios kelionės tikrai nesigailiu.

Ką jaunuoliams, tavo nuomone, tikrai vertėtų išbandyti?

Galiu pasakyti tik iš savo perspektyvos, kas man daugiausiai davė. Tai yra praktikos, knygos, naujų dalykų išbandymai – taip formavosi mano požiūris. Tranzavimas taip pat išmoko labai daug gyvenimiškų pamokų. Suvoki, kad kartais nieko negali pakeisti. Kartais automobiliai visiškai nestoja. Norėtum prigulti ant ko nors minkšto, bet guli ant žemės. Tačiau už 5 minučių gali atsidurti prie ežero po kokia palme. Nuostabūs pojūčiai ir adrenalinas.

Kokie tavo planai ateityje?

Turiu profesiniu ir asmeninių planų. Man labai svarbu mokytis, būti su žmonėmis ir mokytis iš jų.

 

Taigi, puikiausiai matome, kad įvairios galimybės jaunuolių tyko visur ir visada. Galbūt iš pradžių nevisiems jas pasiseka pamatyti, tam reikia laiko. Reikia suvokti, kas esi, kur eini ir kur nori nueiti. O kai į šiuos klausimus yra randami atsakymai, ieškojimai dažnai nebetenka prasmės, nes galimybės ateina pačios.