Tinklalapio logotipas
Grįžti

Sergėjus Pavlovas: „Motyvacija veikti didėja, kai nebijai suklysti ir būti nuvertintas“
event 2018-06-08 domain Lyderių laikas

Sergėjus Pavlovas: „Motyvacija veikti didėja, kai nebijai suklysti ir būti nuvertintas“

Prašytume trumpai papasakoti apie savo veiklą ir profesinę karjerą.

Baigiau Lietuvos edukologijos universitetą, įgijau lietuvių filologo specialybę. Šiuo metu esu darželio – mokyklos „Lokiukas“ direktoriaus pavaduotojas ugdymui, dalyvauju visuomeninių organizacijų veikloje – karjeros specialistų profesinėje sąjungoje ir asociacijoje. Kurį laiką dirbau prie verslo projektų, bet netrukus sugrįžau į švietimo sritį. Kaip tik tuo metu sužinojau apie projektą „Lyderių laikas 2“ ir laimėjau atranką į magistrantūros studijas.

Kokios įtakos projektas „Lyderių laikas 2“ turėjo Jūsų pasiektiems rezultatams profesinėje srityje?

Turėjo tiesioginės įtakos, nes įsitraukęs į projektą „Lyderių laikas 2“, į švietimo lyderystės magistrantūros studijas, aš įgijau kompetencijų, kurias ir panaudoju dabartiniame darbe – darau ne tik tai, ką turiu daryti pagal pareigas, bet ir tai, ko mokiausi švietimo lyderystės studijose. Žinoma, turiu pabrėžti, kad studijos padarė didelę įtaką asmeniniam ir profesiniam gyvenimui: mano vadovas ir mano kolegos pavaduotojai mane pripažįsta kaip lygiavertį partnerį, aš užsitarnavau jų pasitikėjimą. Jie žino, kad visada profesiniais klausimais gali kreiptis į mane, gali man patarti, drąsiai išreikšti savo teigiamus ir neigiamus pastebėjimus. Na, o asmeniniame gyvenime aš irgi jaučiu, kad pritaikau švietimo lyderystės idėjas – atsižvelgiu į tai, kad kiekvienas esame lyderis ir reikia tik suteikti progą atsiskleisti.

 

Gal turite žinių, kaip sekasi Jūsų bendrakursiams?

Mūsų grupėje buvo ir mokyklų direktorių pavaduotojų, ir mokytojų, ir direktorių, ir dabar, praėjus trejiems metams, aš pastebėjau, kad visa tai, ko mes išmokome studijų metu ir dabar pritaikome, visa tai veikia. Studijuodami žinojome, kad tai, ką išmoksime, sužinosime, visa tai bandysime pritaikyti savo darbuose. Mes tęsiame tarpusavio bendradarbiavimą, ir tie žmonės, kurie studijų metais buvo mokytojai, pavaduotojai, šiandien eina vadovaujančias pareigas. Po studijų baigimo, po „Lyderių laikas 2“ projekto partnerių įgyvendintos lyderystės magistrantūros studijų programos daugelio vadybinis potencialas tik didėjo.

Kokius matote lyderystės idėjų sklaidos mokykloje privalumus?

Įgyvendinant lyderystę mokykloje turi prisidėti visa mokyklos bendruomenė. Labai svarbus yra motyvacijos augimas, nes jis veda prie asmeninių, socialinių kompetencijų ir akademinių pasiekimų augimo. Įgijus žinių, išmokus bendrauti su žmonėmis, atsiranda motyvacija ir noras tomis žiniomis dalintis bendradarbiaujant su kolegomis, mokiniais. Lyderystė – tai realizuota teisė atiduoti kokį nors klausimą ar sprendimą į kito žmogaus rankas ir leisti žmogui suprasti, kad esant neaiškumams visada galėsime tartis, nes mes abu esame lyderiai ir partneriai. Motyvacija didėja tuomet, kai žmonės žino, kad nebus nuvertinti, jei kažkas nepasiseks.

O su kokiais iššūkiais susiduria lyderystės idėjos mokykloje?

Jauni žmonės labai ambicingi ir veržlūs. Bent jau taip yra toje aplinkoje, kurioje man tenka veikti. Jie susiduria su kitų stagnacija, sustabarėjimu, drąsos nebuvimu, nejudėjimu į priekį. Tada iškyla žmonių profesinio augimo iššūkiai. Įgalinti žmogų ką nors daryti, matyt, toks ir yra pagrindinis mūsų darbas, kad judėtume kartu vieno bendro tikslo link.

Kaip pritaikote lyderystės mokymų metu įgytas žinias dirbdamas su mokiniais, bendradarbiaudamas su kolegomis?

Čia klausimas apie mokinius ir kolegas, bet aš pridėčiau dar ir tėvus, nes mūsų mokyklos bendruomenė susideda iš šių trijų interesų grupių. Nesvarbu, su kuo bendrauju – su kolegomis, mokiniais ar mokinių tėvais – visada stengiuosi parodyti, kad mano pašnekovas pats gali priimti tinkamą sprendimą kokiu nors klausimu, kuriuo į mane kreipėsi. Jeigu mes matome kokią nors kliūtį, kokį nors iššūkį, tai bendradarbiaudami ir bendraudami visada kartu sprendžiame ir stengiamės perduoti „lyderio lazdelę“ kitam žmogui, jį paskatindami pozityviais žodžiais, kad jis pats priimtų tinkamą sprendimą.

Sergejus Pavlovas2

Kaip manote, kiek nuo mokytojo priklauso mokinių susidomėjimas konkrečiu dalyku ir geresni ugdymo(si) rezultatai?

Sprendžiant kokį nors klausimą yra sakoma: „lazda turi du galus“ arba „yra dvi medalio pusės“. Daug kas vienareikšmiškai pasakytų, kad tik nuo mokytojo priklauso mokinių požiūris į konkrečią pamoką. Žinoma, jeigu pats mokytojas parodo didžiulį susidomėjimą savo dėstomu dalyku ir tuo užkrečia mokinius, rezultatai dažniausiai būna geri. Mokytojas, norėdamas sudominti mokinius konkrečia savo dėstomo dalyko tema, turėtų kiekviename žingsnyje, per kiekvieną pamoką, kiekvieną savo dalyko temą susieti su gyvenimu. Net jeigu kažkam neįdomu mokytis užsienio kalbos, o įdomu matematika, svarbu parodyti, kad ateityje mokydamasis matematikos mokinys negalėsi apsieiti be užsienio kalbos žinių. Mokiniai turi suprasti, kad kiekvieno dalyko, mokomo mokykloje, anksčiau ar vėliau gyvenime prireiks. Nuo mokytojo priklauso, kaip jis ne tik sudomins, bet ir parodys savo dalyko reikšmingumą.

Kaip po projekto „Lyderių laikas 2“ dalinatės įgytomis žiniomis ir patirtimi su kitų mokyklų vadovais, pedagogais?

Per trejus metus sužinojau, kad vienas kolega tapo direktoriumi, kitas – pavaduotoju. Tą ryšį po projekto „Lyderių laikas 2“ palaikome ir dalinamės patirtimi su naujai atėjusiais į vadovaujančias pareigas kolegomis. Studijose praleistas laikas ir įgytos žinios visada šalia, jos darbine patirtimi vis papildomos, aktualizuojamos. Su kolegomis dalinamės dar ir seminarų idėjomis – dalyvaujame visi kartu seminaruose arba vedame įvairius seminarus vieni kitiems. Savivaldybėje buvo sukurta mokyklų direktorių pavaduotojų elektroninio pašto grupė, organizuoti susirinkimai, kuriuose dalinomės iššūkiais, gerosiomis patirtimis. Vėliau tai po truputį perėjo į verslo marketingo pusę – atsirado mokymų pasiūlymai pavaduotojams. Todėl tokia grupė, kuri iš pradžių buvo darbinė, lyg ir užgeso. Man neretai būna duodama žinia, kad susitiktume su Vilniaus miesto mokyklų direktorių pavaduotojais. Aš manau, kad jeigu būtų suburta tokia ar panaši grupė, tai prie jos prisijungtų dauguma mokyklų direktorių pavaduotojų, nes tai būtų puiki galimybė dalintis žiniomis su mažesnę patirtį turinčiais kolegomis.

Kokia, Jūsų nuomone, turėtų būti mokykla, kad kiekvienas vaikas joje jaustųsi puikiai?

Svarbu, kad vaikas mokykloje jaustųsi saugiai, nes dabar labai aktualios patyčių, smurto temos ir jos niekur nedingusios. Saugumas svarbus visomis prasmėmis, mokinys turi jaustis saugus visada. Tada jis galės normaliai mokytis, bendrauti, drąsiai reikšti savo mintis. Dar manau, kad mokyklos veikla turi būti skaidri. Dabar yra tvarkos, taisyklės, reglamentai, bet ne visi jie visiems yra žinomi ir aiškūs. Svarbu, kad mokykla būtų apsaugota – ne vaizdo kamerų prasme, bet apsaugota bendradarbiavimo su kitomis institucijomis, kai reikia pagalbos iš Vaikų teisių apsaugos, iš steigėjų, policijos, medikų, iš seniūnijų socialinių darbuotojų, kurie dirba su socialinės rizikos šeimomis. Svarbu jausti, kad tu nesi vienas, gali bendradarbiauti ir nebijoti pasakyti, kad reikalinga kitų kolegų, specialistų pagalba. Mokykla turi būti galinga, kad gebėtų atsilaikyti prieš neigiamą žiniasklaidos įtaką. Buvo toks atvejis, kad vaikas buvo pastumtas kito vaiko, o žiniasklaida pateikė, tarsi pastūmė mokytojas. Galios mokykloje norisi vis daugiau, nes matome, kad vaikui reikia pagalbos iš namų atsineštoms problemoms išspręsti. Pavyzdžiui, skiriasi mokinio tėvai arba susiduriama su smurtu šeimoje, tuomet kreipiamės į kitus specialistus, ieškome pagalbos vaikui. Džiugu, kad dažniausiai pavyksta rasti pagalbą ir vaikai gali jaustis saugiau tiek mokyklos, tiek savo šeimos aplinkoje.

Ačiū už pokalbį.

Interviu parengė Ingrida Blažienė
projekto „Lyderių laikas 3“ švietimo specialistė