Tinklalapio logotipas
Grįžti

STEAM kelias į Lietuvą
event 2018-09-18 domain Ugdymo plėtotės centras

STEAM kelias į Lietuvą

„Švietime iššūkių daug, juos analizuojame, ir šiais metais startuojančios naujovės tikslingai nukreiptos į tų iššūkių sprendimą – tiek STEAM centrų laboratorijos, integruotas ugdymas, tiek pedagogų rengimas, profesinis augimas <...>“ – LR švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, 2018

STEAM yra paraidinis angliškų žodžių „science“, „technologies“, „engineering“, „arts“ ir „mathematics“ trumpinys, apjungiantis keletą disciplinų: gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kai kuriose Vakarų Europos šalyse (pvz., Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Olandijoje) STEM ir STEAM iniciatyvai jau beveik 15 metų. Lietuvoje STEAM ugdymas dar yra gana naujas dėmesio objektas tiek švietimo bendruomenei, tiek mokslininkams – apie jį viešojoje erdvėje pradėta komunikuoti 2014 metais, kai Ugdymo plėtotės centro svetainėje mokytojams buvo atverta diskusijų erdvė STEM tema. Praėjo ketveri metai. Kaip STEAM atrado kelią į Lietuvą, kokį kelią „nuėjo“ ir kas dar „laukia“? Bet apie viską iš pradžių.

STEAM ugdymas šiandien

Taigi, kaip STEAM ugdymas atrodo šiandien? Kokius vaisius jau raškome nuo STEAM ugdymo medžio? Einame mažais žingsneliais, o gal šuoliuojame proveržio link? Pradėkime nuo to, kad, vykstant STEAM plėtrai Lietuvoje, gryninosi paties STEAM samprata. Dr. Loreta Statauskienė, Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus metodininkė, pasakoja, kad išryškėjo integralus, sisteminis požiūris į dalykų ugdymą, tapo priimtinesnė dalykų srities sąvoka, kuri, įtvirtinta Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo apraše (2015), atskleidžia integralaus ugdymo galimybes, stiprina tarpdalykinę integraciją. Švietimo bendruomenė pripažino poreikį tai sieti su ugdymo turinio atnaujinimo iššūkiais, papildyti ir atnaujinti ugdymo turinį reglamentuojančius dokumentus, ugdymo priemonių rengimo rekomendacijas, pedagogų profesinio tobulėjimo siekius, atskleisti iki šiol neįvardytus mokinių ugdomųjų kompetencijų raiškos būdus ir kontekstus. „Tai praplėtė švietimo specialistų suvokimą ir apie jau anksčiau pradėtas diegti naujoves – brandos darbą, menų ir technologijų egzamino vertingumą ir pripažinimą ne tik bendrojo ugdymo mokyklų, bet ir aukštojo mokslo institucijų lygmeniu, atvėrė kelius į aiškesnį bendradarbiavimo tikslų ir turinio suderinamumą, komunikuojant su švietimo socialiniais ir verslo partneriais“, – prisimindama STEAM plėtojimą Lietuvoje teigia dr. Loreta Statauskienė.

Aušra Gutauskaitė, Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus metodininkė, vardydama STEAM ugdymo plėtrai nuveiktus darbus, sako, jog pokyčiai matyti, tačiau būtų drąsu teigti, kad proveržis jau įvyko: „Manau, kad tai ištisinis procesas, ryškiau pasireiškiantis tai vienoje, tai kitoje ugdymo proceso srityje. Tačiau pokyčių ir pasiekimų tikrai nemažai. Reikėtų pabrėžti apie mūsų, Ugdymo plėtotės centro specialistų, tobulėjimą ir geresnį STEAM supratimą dalyvaujant įvairiuose tarptautiniuose projektuose, mokantis iš kitų šalių, turinčių gilesnes STEAM tradicijas.“

Galima daryti prielaidą, kad padidėjęs dėmesys STEAM ugdymui, tarptautinė patirtis prisidėjo prie pokyčių bendrojo ugdymo srityje. Ryškus pasiekimas – šiuo metu išbandoma integralaus gamtamokslinio ugdymo programa 5–8 kl. Joje daug tiriamųjų, problemų sprendimo, bendradarbiavimo, mokymosi kitose aplinkose veiklų. Kitas svarbus pokytis – kuriamas ir išbandomas pradinio ugdymo informatikos turinys. Mokyklų dešimtukas, bendradarbiaudamas su Vilniaus universiteto ir Ugdymo plėtotės centro komandomis, kūrė ir išbandė mokomąją medžiagą, teikė siūlymus dėl informatikos ugdymo turinio ir bendrosios programos projekto, dalijosi gerąja patirtimi. Nuo 2018 m. rugsėjo 1-osios šią programą išbando jau 100 mokyklų. Dar daugiau pokyčių bendrojo ugdymo srityje tikimasi pradėjus atnaujinti visų dalykų bendrąsias programas. O kol bus atnaujinamos programos, mokyklos, įgyvendinančios pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, bus aprūpintos priemonėmis STEAM veikloms įgyvendint.

Žvelgiant iš mokyklų ir mokytojų perspektyvos, STEAM plėtra paskatino aktyviausias mokyklas susiburti į STEAM mokyklų tinklą, susitikimuose dalytis gerąja patirtimi, dalyvauti vienos kitų renginiuose. Mokytojams atsirado specializuotų STEAM kvalifikacijos tobulinimo programų.

Prognozės ateičiai

STEAM ugdymo plėtra nesibaigia. Laukiama 2020 metais duris atversiant 10 atviros prieigos centrų (Švietimo ir mokslo ministerija, 2018). Dr. Loreta Statauskienė yra įsitikinusi, jog aktyvios, stipriomis vadinamos, STEAM mokyklų tinklui priklausančios mokyklos jau nemažais žingsniais juda pirmyn. Kitokius prioritetus išsiryškinusios ugdymo institucijos STEAM ugdymo krypties suponuotų rezultatų pasieks kryptingai įgyvendindamos atnaujintą ugdymo turinį, stiprindamos mokymo(si) priemonių bazę, praplėsdamos mokymo(si) aplinkas, daugiau dėmesio skirdamos pedagogų akiračiui plėsti, integraliam požiūriui į visuminį ugdymą formuoti.

Vis dėlto projektuojamai lietuviškai STEAM ugdymo vizijai įgyvendinti dar teks įveikti iššūkių. Svarbiausi ir didžiausi jų bus susiję su ugdymo turinio atnaujinimu, kai mokytojai bus kviečiami aktyviai įsitraukti į bendrųjų programų kūrimą, jų išbandymą, pastabų teikimą. Pasak Aušros Gutauskaitės, „tik nuo visų nusiteikimo, supratimo ir geranoriškumo priklausys, kiek integraliai mes sugebėsime pažiūrėti į mūsų bendrąsias programas, kokius prioritetus turėsime, kokiais tvirtais saitais sujungsime STEAM dalykų programas ir kokias sąsajas matysime su kitais dalykais“.

STEM ir STEAM tarptautinėje arenoje

Nuveikti darbai STEAM ugdymo srityje rodo nueitą nemenką kelio atkarpą. Tačiau iš kur atsirado STEAM? Apie STEM (tiesa, ne STEAM) ugdymą ir plėtrą JAV pradėta kalbėti 2001 metais, kai įvairių tyrimų ir ataskaitų duomenys apie šalies ekonominę pažangą, darbo jėgos našumą gamtos mokslų ir inžinerijos srityse bei prastėjantys TIMSS ir PISA tyrimų rezultatai Jungtines Amerikos Valstijas nustūmė į vidutiniokių ar žemesnes pozicijas užimančių šalių kategoriją. Todėl 2005 ir 2007 metais JAV valstybinė mokslų akademija ir Valstybinis mokslo fondas pateikė rekomendacijas bei parengė veiksmų planą STEM ugdymo kokybei gerinti (Stotts, 2011). Amerikietiškasis STEM ugdymo variantas rėmėsi disciplinų integralumo idėja. Čia gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos pagrindų buvo mokoma ne tik abstrakčiu akademiniu lygmeniu, tačiau siejant, integruojant bei taikant jų žinias kasdieniam pasauliui pažinti (Alumbaugh, 2015). Tiesa, amerikiečių diskusijose galima įžvelgti ir kitas STEM trumpinio interpretacijas – ugdymą paskirų disciplinų kontekste (Committee on Integrated STEM Education, 2014) ar integruojant vieną į kitas (Drugger Jr., 2010). Kiek vėliau iškelta idėja apie poreikį integruoti ir menus (arts), taip papildant STEM ugdymą kūrybine veikla. Taip atsirado STEAM ugdymo idėja (Rabalais, 2014).

Perėjimo nuo STEM prie STEAM ugdymo poreikis iškeliamas ir Europos Komisijos dokumente apie mokslinį ugdymą 2015 metais (Directorate-General for Research and Innovation, 2015). Ataskaitoje STEAM suprantama kur kas plačiau nei JAV pradėta populiarinti STEAM vizija – raidė A, žymėjusi menus (arts), čia žymi visas kitas disciplinas (all other disciplines), – tačiau pačia šerdimi vis vien išlieka mokslinio mąstymo ugdymas praktinėms problemoms spręsti, derinant skirtingų disciplinų įžvalgas, metodus ir teorines prieigas.

STEAM pradžia Lietuvoje

„Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai, vyko daug susitikimų aukščiausiu lygmeniu. 2013 metų rudenį įvyko tuometinio Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro dr. D. Pavalkio ir „Shell International“ viceprezidento mokymams Hanso van der Loo susitikimas, kuriame pirmą kartą Lietuvoje STEM krypties švietimo srityje klausimas buvo konceptualiai nagrinėtas ir svarstytos galimybės šią kryptį plėtoti Lietuvos švietimo sistemoje, bendrojo ugdymo programų įgyvendinimo erdvėje. Nuo 2014 metų pavasario, kuruojant tuometinei viceministrei dr. S. Kauzonienei, pradėtas rengti STEAM veiksmų įgyvendinimo planas, o 2015 metų rugpjūtį jis buvo patvirtintas“, – prisimena dr. Loreta Statauskienė. Šis veiksmų planas buvo rengiamas tikintis, kad padidės mokinių susidomėjimas STEAM bendrojo ugdymo dalykais, gerės jų pasiekimai plėtojant bendrąsias ir dalykines kompetencijas, augs susidomėjimas rinktis su STEAM susijusią karjerą, o padidėjęs STEAM ugdymo prieinamumas sudarys prielaidas sušvelninti mokinių pasiekimų netolygumus. Viena šio plano priemonių (kuri buvo susijusi su Bendrojo veiksmų plano priemone „Mokslo populiarinimo infrastruktūros sukūrimas“) – stacionarių, mobilių ir virtualių gamtos mokslų laboratorijų ir mokymosi aplinkų, kurios būtų atvirai prieinamos visiems Lietuvos mokiniams, kūrimas.

Taigi, kol tarptautinėje erdvėje buvo siekiama įtvirtinti STEM ugdymo idėją, o vėliau ji transformuojama į STEAM, Lietuvos viešojoje erdvėje 2014 metais tai nuskamba pirmą kartą, kai Ugdymo plėtotės centro svetainėje mokytojams atveriama diskusijų erdvė. Dar platesnei auditorijai STEAM sąvoka naudota teikiant informaciją apie numatomus steigti STEAM atviros prieigos centrus mokiniams (Švietimo ir mokslo ministerija, 2015b). Vėliau įvairiuose švietimo bendruomenei skirtuose renginiuose pristatyta STEAM ugdymo filosofija („Litexpo“, 2015Nemanienė, 2015), pradėtas STEAM potencialo bendrąjį ugdymą vykdančiose mokyklose vertinimas (Briedis, 2015). O po dvejų metų, 2017 m., STEAM tematika jau aktualizuojama Švietimo mainų paramos fondo renginiuose, mokyklos ir švietimo partneriai kviečiami teikti paraiškas „Erasmus+“ projektams.

STEAM oficialiuosiuose dokumentuose interpretuojama kaip gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, kūrybiškumas ir matematika (Švietimo ir mokslo ministerija, 2015a). Iš pirmo žvilgsnio lietuviškasis STEAM variantas nelabai skiriasi nuo amerikietiškame variante formuluojamų idėjų, nubrėžiančių ugdymo turinio formavimo ir įgyvendinimo gaires, naudojant tokius raktinius žodžius kaip: integravimas, tarpdiscipliniškumas, taikymas, problemų sprendimas. Todėl tai suponuoja tarptautinių idėjų importą. Įdomu tai, kad lietuviškasis variantas labiau atitinka JAV variantą, pagrindine ašimi padarydamas techninę kūrybą, kartu neatmetant ir integracijos su menais ir kitomis sritimis idėjos.

Lietuviškosios STEAM ugdymo filosofijos pagrindimo beieškant

Nors galima kalbėti apie tarptautinių idėjų importą, tačiau būtų neapdairu teigti, kad STEAM yra grynai importinis dalykas. Svarbus yra „importuojančios“ šalies kontekstas ir susiklosčiusios sąlygos, kad siūloma inovacija būtų priimtina. Kaip teigia dr. Loreta Statauskienė, STEAM reikalingumas Lietuvai ypač išryškėjo po gilesnės 2015 metais paskelbtos PISA tyrimų ataskaitos nagrinėjimo: „LR švietimo ir mokslo ministerijos specialistams pristačius tyrimo rezultatus švietimo bendruomenėje, buvo pabrėžtas poreikis gerinti mokinių pasiekimų kokybę. Pasirėmus išskirtine gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo kompleksinio ugdymo svarba, buvo siekiama didinti mokinių susidomėjimą gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika ir ugdyti mokinių kūrybiškumo, iniciatyvumo ir verslumo kompetencijas, formuoti inovacijų kultūrą Lietuvoje.“ Taigi, siekiniai buvo orientuoti į ugdymo kokybės gerinimą, STEAM dalykų populiarinimą bei visų ugdymo proceso dalyvių – mokinių, mokytojų ir socialinių partnerių – įsitraukimą, kūrybinio potencialo didinimą. Galima klausti, o kas čia naujo ir unikalaus Lietuvai?

Dalyvavusieji diskusijose dėl STEM (vėliau STEAM) turėtų prisiminti ir kitas siūlytas alternatyvas. Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai, 2013–2014 metais dalyvavę daugelyje diskusijų su ugdymo turinio formuotojais Ugdymo plėtotės centre ir kitose Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžiose institucijose, iškėlė mintį sukurti lietuvišką santrumpą besiformuojančiai STEM ugdymo krypties iniciatyvai pavadinti. Buvo pasiūlytas trumpinys – ATGIMS (Aukštųjų Technologijų, Gamtos mokslų, Matematikos Stiprinimas), kurio prasmė – kad išvardytieji dalykai yra stiprinami ir taip evoliucionuoja kokybės gerinimo linkme. Vis dėlto, atsižvelgus į Vokietijos patirtį, šios minties atsisakyta, siekiant išvengti nesusikalbėjimo tarptautinėje arenoje. Taigi, 2015 metais Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintame STEAM veiksmų įgyvendinimo plane vartojamas angliškasis STEAM trumpinys. Pavadinimas buvo parinktas kitas, tačiau ATGIMS vizija ugdymo kokybei gerinti persismelkė ir į STEAM ugdymo viziją ir misiją.

Tiesa, per penkerius metus nuo pirmo švietimo politikos formuotojų ir specialistų klausimo „kas tas STEM / STEAM?“ labai prasiplėtė šios ugdymo krypties sampratos laukas. „Apibendrinus ugdymo srities specialistų diskusijoje aptariamus klausimus, matome, kad svarbių su STEM / STEAM ugdymo krypties įgyvendinimu susijusių temų skaičius išaugo beveik dvigubai. Tai rodo ne tik klausimo kompleksiškumą, bet ir sisteminių sprendimų dėl ugdymo turinio poreikį, ap(si)rūpinimui ugdymo priemonėmis, pedagogų kvalifikacijos tobulinimui bei pedagogų rengimo sistemai, tėvų ir visuomenės švietimui, bendradarbiavimui su socialiniais partneriais svarbius inovacijų ir verslo plėtrai reikalingus pokyčius“, – sako dr. Loreta Statauskienė.

Post scriptum

Iš ATGIMS į STEM ir STEAM. Iš JAV į Lietuvą. Iš apsikeitimo idėjomis aukšto rango politikų susitikimuose į mokyklas ir bendrąsias ugdymo programas. Trys sakiniai, apibendrinantys STEAM kelią į Lietuvą.

Pradžioje STEAM buvo veikiau kaip kitas aukšto rango politikų susitikime išgirstas požiūris, siekis atkreipti dėmesį į tam tikrų disciplinų ugdymo kokybės gerinimo poreikį. Vėliau jis transformavosi į siekį tas disciplinas bei jų teikiamas galimybes populiarinti – taip brėždamas nematomą trikampį tarp bendrojo ugdymo, sričių specialistų ugdymo ir verslo (sąmoningai, o gal ir ne, remiantis amerikietiška STEAM ugdymo samprata). STEAM ugdymo veiksmų planas pirmiau atsirado dokumentuose. Vėliau, kaip atskleidžia pašnekovės, imta ieškoti lietuviškojo STEAM identiteto, jį vis papildant švietimo specialistų ir praktikų požiūriais. Dabar apšlifuota, kompleksiškai suprantama STEAM ugdymo filosofija bus koduojama atnaujinamose bendrosiose ugdymo programose. Daiktus galime pavadinti įvairiais vardais, tačiau tai nepakeis tų daiktų savybių. Gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, matematika ir kūrybiškumas ATGIMSta.

Papildomi šaltiniai:

  • Alumbaugh, K., M. (2015). The Perceptions of Elementary STEM Schools in Missouri: edukologijos mokslų disertacija. Lindenwood University.
  • Committee on Integrated STEM Education. (2014). STEM integration in K-12 education. Status, prospects and an agenda for research. Washington D. C.: National Academies Press.
  • Rabalais, M. E. (2014). STEAM: A National Study of the Integration of the Arts Into STEM Instruction and its Impact on Student Achievement: edukologijos mokslų disertacija. University of Louisiana Lafayette.
  • Stotts, J., L. (2011). The STEM initiative – a multiple case study of mission-driven leadership in two schools implementing STEM in Texas: successes, obstacles, and lessons learned: edukologijos mokslų disertacija. San Antonio: The University of Texas.
  • Švietimo ir mokslo ministerija. (2015a). Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo kompleksinio ugdymo veiksmų planas.
Rūta Mazgelytė
Viešųjų ryšių specialistė