Tinklalapio logotipas
Grįžti

Studijos, kurias pasirinkus kelionės į tolimus kraštus neišvengiamos
event 2018-06-12 domain Delfi.lt

Studijos, kurias pasirinkus kelionės į tolimus kraštus neišvengiamos
Lotynišką posakį „ex oriente lux“ arba „iš rytų šviesa“ šiais laikais galima būtų išplėsti pridedant „ir pinigai“. Juk antroji ir trečioji pagal dydį pasaulio ekonomikos, Kinija ir Japonija, yra Rytų šalys. Didžiausių planetos ūkių dešimtuke įsitvirtinusi ir dar viena Azijos valstybė, Indija. Tad nenuostabu, kad daugelis Vakarų šalių ypatingą dėmesį skiria tiek ekonominių, tiek diplomatinių, tiek ir kultūrinių ryšių su Azija stiprinimui. Apie tai vis garsiau kalbama ir Lietuvoje.
 
„Klausimas, kuo Lietuvai svarbu ir naudinga stiprinti ryšius su Azijos šalimis, šiandien atrodo net nekeltinas. Ir vis dėlto, kalbantis su kolegomis kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje, Australijoje, ir matant, kokį dėmesį ir investicijas jos skiria tiltams į Aziją tiesti, gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje atsitiktiniais viešais pareiškimais ir tėra apsiribojama. Tačiau tokia padėtis keičiasi. Pamažu, bet keičiasi“, – tvirtina Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių studijų instituto vadovas dr. Vytis Silius.
 
Ragina nesustoti ties Europa
 
Tuometinio VU Orientalistikos centro vairą V. Silius perėmė 2016 m. Pašnekovas sako kartu su kolegomis siekiąs, kad Lietuvoje kalbant apie Aziją ją dažnai lydintis žodis „egzotika“ išnyktų iš vartosenos. Anot jo, pasaulio dalis, kurią dauguma tarptautinių mokslo, politikos, ekonomikos ekspertų vadina didžiausia šio amžiaus galia ir potencialu, mūsuose vis dar gana menkai pažįstama. Tokią padėtį ir užsibrėžusi taisyti Azijos kultūras tyrinėjanti bei šios srities specialistus ruošianti instituto komanda.
 
Daugiau skaitykite čia.