Tinklalapio logotipas
Grįžti

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė: ar reikia kelti mokytojų algas?
event 2017-09-04 domain Švietimo ir mokslo ministerija

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė: ar reikia kelti mokytojų algas?

Reikia

Mokytojas vaikams yra svarbiausias žmogus mokykloje. Nuo mokytojo priklauso, ar vaikams bus įdomu mokytis, ar jie gerai jausis mokykloje. Mokytojų rankose mūsų vaikų, taigi, ir visos šalies ateitis. Todėl skaudu, kad ne visi mokytojai šiandien gali džiaugtis savo darbu ir atlygiu už jį.

Kiek mokytojai uždirba?

Statistika rodo, kad 57 proc. pedagogų uždirba nuo 400 iki 800 eurų, neatskaičius mokesčių. Trečdalio pedagogų alga perkopia 1000 Eur iki mokesčių. Tiek gali uždirbti tik mokytojas, turintis kiek didesnį nei vidutinį pamokų skaičių – 24 pamokas ir dirbantis mokykloje keliolika metų bei pasiekęs aukštesnę kvalifikacinę kategoriją (metodininko).

1 lentelė

Tačiau net trečdalis mokytojų neturi tų 18 valandų per savaitę, ypač jauni mokytojai. Mokinių skaičius mažėja daug greičiau nei mokytojų, ir kartais mokyklų vadovai renkasi mažėjantį pamokų kiekį išdalinti tam pačiam mokytojų skaičiui. Tai yra, vieno mokytojo darbo krūvį pasidalina du ar net keli pedagogai. O tai lemia labai menką darbo užmokestį.

Kaip skaičiuojamas atlygis?

Mokytojo atlyginimas priklauso nuo kelių komponentų: darbo krūvio, darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos. Mokytojų kvalifikacinės kategorijos yra keturios: mokytojas, vyr. mokytojas, mokytojas metodininkas, mokytojas ekspertas. Kuo daugiau pamokų mokytojas turi, kuo aukštesnė jo kvalifikacinė kategorija ir didesnis darbo stažas, tuo didesnė ir alga. Pavyzdžiui, tik pradėjęs dirbti mokytojas už 18 pamokų, t. y., 3-4 pamokas per dieną, gauna 425 Eur, o aukščiausios kategorijos mokytojas už tą patį darbą gaus 583 Eur. Jei mokytojas dirba daugiau, pavyzdžiui, 36 valandas per savaitę, atitinkamai didėja ir jo alga: mokytojas ekspertas uždirba daugiau kaip 1000 Eur.

2 lentelė

IŠ KO SUSIDEDA MOKYTOJO ATLYGINIMAS. Lentelėje pateikiame skaičiavimo pavyzdį, pritaikytą 15 darbo metų stažą ir mokytojo metodininko kategoriją turinčiam pedagogui. Valandos papildomiems darbams, vadovavimui klasei gali šiek tiek kisti. 

Ar reikia kelti mokytojų algas?

Mokytojų bendruomenė sensta, pusė visų pedagogų yra vyresni kaip 50 metų, 6 proc. yra pensinio amžiaus. Jaunimas retai renkasi mokytojo kelią dėl nedidelių atlyginimų, sumenkusio profesijos prestižo. Mokytojų atlyginimų klausimas sistemiškai nebuvo spręstas daugelį metų, tad šiandien turime liūdną situaciją. Ji tikrai netenkina. Lietuvos mokytojų algos – vienos mažiausių ES šalyse.

Todėl diskusija, ar reikia didinti algas, net negali vykti. Vienareikšmiškai – taip. Vyriausybės programoje numatyta iki 2020 m. mokytojų vidutinę algą padidinti iki 1000 eurų per mėnesį.

Ar reikia mokytojus išskirti iš kitų viešojo sektoriaus darbuotojų?

Kas dešimtas šalies dirbantysis dirba švietimo srityje (ES šalyse švietimo srityje dirba 7,5 proc. visų dirbančiųjų). Lietuvoje švietimo darbuotojų atlyginimas sudaro didesnę viešojo sektoriaus atlyginimų dalį nei Europos Sąjungoje: ES vidurkis nesiekia 30 proc., o Lietuvoje švietimo darbuotojų atlyginimai sudaro daugiau nei 35 proc. viešojo sektoriaus atlyginimų.

Jau dabar statistinis mokytojo atlyginimas yra didesnis už vidutinį šalyje ir valstybės sektoriuje: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. IV ketvirtį mokytojai vidutiniškai uždirbo 892,5 Eur, neatskaičius mokesčių, kiti valstybės sektoriaus darbuotojai 849,7 Eur, o šalies ūkyje – 822,8 Eur, neatskaičius mokesčių.

Didinant mokytojų atlyginimus, atotrūkis dar labiau didėtų. Tačiau įvertinkime mokytojo darbo reikšmę visuomenei ir jos ateičiai.

Apskritai viešajame sektoriuje, įskaitant ir švietimą, būtinos struktūrinės pertvarkos, kurios leistų efektyviai naudoti esamas lėšas ir motyvuotų čia dirbti pačius talentingiausius. Tai didžiulis sektorius, kuris finansuojamas neefektyviai, ir tai nemotyvuoja žmonių. Pavyzdžiui, administravimo ir ūkio lėšos kai kuriose mokykloje net viršija ugdymui skiriamas lėšas – t. y., daugiau investuojama į pastato išlaikymą negu mokytojus ir mokinius. Turime ne tiesiog finansuoti sistemą, bet sutelkti dėmesį į jos teikiamą rezultatą.

Ką siūlome?

Švietimo ir mokslo ministerija, derindama su švietimo profesinėmis sąjungomis, baigia parengti etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelį. Seimui pritarus, jis įsigaliotų nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Nauja skaičiavimo tvarka suteiktų daugiau stabilumo, nes iš anksto būtų apibrėžtas mokytojo etatas: kiek, ko dirba ir kaip už tai atlyginama. Į etatą įeitų ne tik pamokos, pasirengimas joms, mokinių darbų taisymas, bet ir kita su ugdymu susijusi veikla, už kurią dabar ne visada ir atlyginama. Siekiant pritraukti jaunus specialistus, pradedantiems mokytojams atlyginimas būtų skaičiuojamas pagal didesnį koeficientą negu dabar.

Labai svarbu suteikti daugiau laisvės mokyklos vadovui, kuris formuoja mokytojų komandą ir atsako už ugdymo kokybę, skatinti mokytojus. Todėl šalia pastoviosios algos dalies numatomi priedai ir priemokos pedagogams.

Ar turėsime mokytojų?

Mokytojų bendruomenė pasiskirsčiusi netolygiai. Viena vertus, yra ieškančių darbo, dirbančių ne pagal įgytą kvalifikaciją ar ne visu darbo krūviu. Kita vertus, dalyje šalies mokyklų kai kurių mokytojų trūksta. Naujausiais Lietuvos darbo biržos duomenimis, yra 240 laisvų darbo vietų mokytojams ir 680 ieškančių darbo pedagogų. Mokytojų trūkumas labiau išryškės po kelerių metų, kai pasitrauks dalis vyresnio amžiaus pedagogų.

Spręsdami šią problemą šiemet išplėtėme galimybes tapti mokytojais. Kadangi pastaraisiais metais beveik neliko norinčiųjų studijuoti dalykų – matematikos, biologijos, chemijos, filologijos – pedagogiką, per šį priėmimą pasiūlėme jau baigusiems dalyko bakalaurą ar magistrą pasirinkti profesines pedagogikos studijas ir po 1-1,5 metų tapti mokytojais. Stojančiųjų skaičius viršijo lūkesčius, teko net padidinti priėmimą. Padaugėjo ir pasirinkusių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogiką.

Lygiagrečiai suplanuotas pedagogikos studijų kokybės stiprinimas koncentruojant jas trijuose stipriausiuose mokytojų rengimo centruose ir pritraukiant tarptautinio lygio mokslininkus bei investicijos į šiuolaikišką kvalifikacijos tobulinimą.

Taigi trys pagrindiniai komponentai – mokytojų algų didinimas, nauja ir mokytojams palankesnė darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka, mokytojų rengimo ir kvalifikacijos pertvarka – sustiprins mokytojų bendruomenę ir sukurs kuo geresnes sąlygas mokytojams kūrybiškai dirbti.