Tinklalapio logotipas
Grįžti

Ultragarso tyrimai Lietuvoje – ties mokslinės fantastikos riba balansuojantys sprendimai, tiesiantys ranką verslui
event 2018-01-24 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Ultragarso tyrimai Lietuvoje – ties mokslinės fantastikos riba balansuojantys sprendimai, tiesiantys ranką verslui

„Turint tokią profesiją darbą susirasti ypatingai lengva“, – sako KTU Ultragarso mokslo instituto direktorius, prof. Liudas Mažeika. Šioje srityje užsiauginti ir paruošti talentingus tyrėjus reikia apie 5-8 metų sunkaus darbo, bet tai atsiperka – darbas ir įdomus, ir prasmingas. „Specializuojamės į nestandartinių sprendimų kūrimą. Esame paskutinės vilties išpildytojai“, – sako Instituto mokslininkai, tiesa, pasigendantys strateginio valstybės požiūrio į mokslo problematiką.

Sėkmingas bendradarbiavimas su verslu

Žymus inovacijų ekspertas Stephenas J. Ciesinskis iš Stanfordo Tyrimų instituto, JAV, tarptautinės konferencijos „Local Hubs in Global Networks“ metu KTU Ultragarso Institutą pateikė kaip labai efektyvų ir puikų pavyzdį vystant bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo tarptautiniu lygiu, o Kenas Singeris iš Kalifornijos universiteto  Verslininkystės ir technologijos centro dar 2013 metais KTU Ultragarso institutą įvardino „turinčiu milžinišką aukštųjų technologijų potencialą“.

„Nors ir turime modernią įrangą, ne ji nulemia mūsų sėkmę bendruose projektuose su verslu. Mūsų kompetencijos yra pagrindinis akstinas, lemiantis rezultatus. Atliekame labai plataus spektro ultragarsinius matavimo tyrimus, o šis paslaugų kompleksas yra unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje“, – pabrėžia L. Mažeika.

KTU Ultragarso instituto mokslo darbuotojas dr. Vykintas Samaitis antrina, jog svarbiausia institute – žmonės ir jų sukauptos žinios. Jis pastebi, jog net ir praėjus nemažai laiko nuo pirmųjų dienų Institute vis atsiranda nežinomų aspektų, į kuriuos reikia gilintis.

Beveik mokslinė fantastika

„Mes pradedame projektus nežinioje, dažnai tenka aiškintis problematiką bei gerokai užtrukti analizuojant užduotis, tačiau esame sukaupę daug kompetencijos, kuri mums padeda išlaviruoti iš sudėtingų situacijų“, – pastebi vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Elena Jasiūnienė.

Tyrėja juokauja, jog kartais projektai būna panašūs į mokslinę fantastiką, nes pradedant juos įgyvendinti sunku įsivaizduoti idėjos išpildymą realybėje. „Tačiau įdėję daug darbo problemas išsprendžiam ir įgyvendiname fantastiniais atrodžiusius projektus. KTU Ultragarso institutas specializuojasi į nestandartinių sprendimų kūrimą. Esame paskutinės vilties išpildytojai“.

Komandos teigimu, tarptautinis pripažinimas jiems labai svarbus, nes priimti sprendimai itin aktualūs, o tematika turi aukštą pritaikomumo lygį – dauguma projektų sprendžia partnerių iš pramonės iškeltus uždavinius. Ultragarsiniai matavimai sąlyginai lengvai automatizuojami, o integruojant IT technologijas galima apdoroti didelius kiekius duomenų bei gauti reikšmingus rezultatus.

Tai sudėtingi procesai ir ši multidisciplininė šaka apima chemiją, fiziką, elektroniką, IT, matavimų inžineriją, matematiką. Pasak tyrėjų, multidiscipliniškumas yra kertinis tobulėjimo principas šioje srityje, be kurio gauti gerų rezultatų būtų neįmanoma.

„Mes kuriame ir aparatinę , ir programinę įrangą, t.y., kuriame produktus nuo idėjos iki prototipo. Pradedame nuo modeliavimo, sukuriame skaitmeninius modelius ir, jei modeliavimas rodo, kad  galima tikėtis teigiamų rezultatų, idėją įgyvendiname praktikoje sukurdami įrangos prototipą. Galutinis produktas – įranga su programine dalimi“, – sako prof. L. Mažeika.

Kokia nauda paprastam žmogui?

Pagrindinė instituto darbo kryptis – nestandartiniai matavimo sprendimai naudojant ultragarsą. Instituto komanda paaiškina, jog ultragarsas turi savybę sklisti įvairiose medžiagose. Yra du būdai pamatyti ten, kur neskaidru, pvz., geležyje ar akmenyje – rentgeno spinduliai arba ultragarsas.

Ultragarsas – erdvėje sklindantis reiškinys. Buvo sukurta programinė įranga, kuri vertino signalus pridėjus ultragarsinį jutiklį prie tiriamos medžiagos. Gauti signalai apdorojami ir pagal tam tikrą gautą informaciją užsidega raudona arba žalia lemputė (raudona – kažkas yra blogai, produktas pažeistas, o žalioji indikuoja gerą produkto būklę).

Dauguma mokslinių pavadinimų paprastam žmogui skamba gana painiai, tačiau pagrindinis ultragarso panaudojimas – civilinė saugos sritis.  Ultragarsas naudojamas ir prevencijai. Instituto mokslininkai vardija keletą nutikusių nelaimių dėl laiku nepadarytos neardomosios kontrolės: avarija „Mažeikių naftoje“, Kleboniškio tilto pasmukimas dėl trūkusių laikančiųjų konstrukcijų.

Pasak tyrėjų, monitoringas ultragarsu turi būti atliekamas reguliariai visose tiltuose, bokštuose, geležinkelyje, aviacijoje, slėgio induose, techninės priežiūros kranuose.

Mokslininko darbas – patrauklus

Mokslininkai vieningai tvirtina, jog didžiausias instituto turtas – kompetentinga komanda bei bendras darbas. Pasak jų, priežastys, dėl kurių verta rinktis šios krypties mokslininko kelią, yra akivaizdžios – tai taikomasis ir konkretus mokslas, kai priėmus sprendimą iškart matosi rezultatas, atsiveria plačios perspektyvos, tarptautinės galimybės. Be to, tai įdomus būdas kelti savo kvalifikaciją, plėsti akiratį, galimybė dirbti ir valdyti įvairią įrangą.

Paklausus, ar dirbant tokį reikšmingą ir sudėtingą darbą lieka laiko laisvalaikiui, institute dirbantys mokslininkai griauna stereotipus, jog laiko daugiau niekam nelieka. E. Jasiūnienė neįsivaizduoja savo gyvenimo be kaitavimo, slidinėjimo ir fotografavimo. „Norisi laiką leisti aktyviai bei turėti daug fizinių iššūkių“, – priduria tyrėja.

Profesorius L. Mažeika dalijasi savo nuotykiais leidžiant laiką buriuojant, slidinėjant kalnuose, šokant Argentinos tango. Jis neabejoja, jog „norint, kad galva dirbtų – reikia kraują varinėti“ ir siekia vandens sporto malonumais užkrėsti ir kolegą V. Samaitį.

Trūksta valstybės paramos

Instituto komanda pabrėžia, jog nors pripažinimas yra malonus, iš valstybės norėtųsi kokybiškesnio strateginio požiūrio į mokslo problematiką. „Norime vizijos, kurios pamatinė vertybė paslaugos ar produktai su aukšta pridėtine verte. Tuomet automatiškai atsirastų ir proveržis, bendradarbiavimas su vietos verslu, nes dabar 90 proc.  paslaugų eksportuojama“, – teigia profesorius.

L. Mažeika vardina priežastis, nulėmusias tokį procentinį pasidalinimą: ne visos įmonės pajėgios investuoti į naujų dalykų sukūrimą, tyrimai ir prototipų sukūrimas yra brangus, ne visos pramonės šakos orientuotos į ultragarsą, o dauguma lietuviškų įmonių neatlieka mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų (MTEP).

 

 

„Lietuvos energijos“ inovacijų koordinatorius Paulius Kozlovas antrina – pasak jo, Lietuvos verslas vis dar per retai problemų sprendimui pasitelkia mokslą. „Džiugu, kad KTU turime institutą, eksportuojantį didžiąją dalį savo paslaugų. Tai rodo instituto patirtį, brandą ir pripažinimą. Tuo pačiu norisi, kad verslas Lietuvoje taip pat atsigręžtų į vietinį mokslą, taptų atviresnis. Šiuo metu sąlygos bendradarbiauti su KTU yra ypatingai palankios, universitetas turi visus reikalingus įrankius mokslo-verslo bendradarbiavimui skatinti“, – sako P. Kozlovas.

Apie prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutą

Ultragarso tyrimai yra vykdomi daugiau nei 50 metų. Instituto mokslininkai dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir vykdo mokslinius tyrimus kartu su Lietuvos ir užsienio įmonėmis; dalyvauja projektuose, susijusiuose su įvairių ultragarsinių metodų taikymu kosminėje pramonėje, aviacijoje, branduolinėje energetikoje, gamybos procesų stebėsenoje, taip pat kuriam neardomųjų bandymų metodus kompozitinių medžiagų, slydimo guolių, elektronikos komponentų stebėsenai, medicinai ir t.t.

KTU Santakos slėnyje:

– Daugiau kaip 50-ies metų patirtis ultragarsiniuose matavimuose ir neardomuosiuose bandymuose;
– Daugiau kaip 100 sukurtų metodų ir matavimo prietaisų įvairiems pramoniniams ir moksliniams taikymams;
– Daugiau kaip 150 patentų;
– Daugiau kaip 1000 publikacijų tarptautiniuose pripažintuose moksliniuose žurnaluose;
– Daugiau kaip 40-ies metų patirtis leidžiant mokslinį žurnalą „Ultragarsas“ (1969-2012);
– Dalyvavimas magistratūros ir doktorantūros studijose.