Tinklalapio logotipas
Grįžti

Vaikai, kurie gelbėja žmonių gyvybes
event 2018-03-29 domain Bernardinai.lt

Vaikai, kurie gelbėja žmonių gyvybes

„Įprastinė aplinkinių reakcija atsitikus nelaimei yra suakmenėjimas, sutrikimas, nežinojimas kaip elgtis, bijojimas ne tik prisiliesti, bet netgi arčiau prieiti prie nukentėjusiojo, – pasakoja maltiečių Pirmosios pagalbos projekto vadovė Aleksandra Kutyreva. – Tačiau būtent pirmosios minutės lemia, ar nukentėjęs išgyvens, o jeigu ir išgyvens – koks bus tas jo gyvenimas... Jeigu jo smegenys  ilgiau negauna deguonies, tai net ir pasisekus nukentėjusįjį atgaivinti, jis bus neįgalus ir visą gyvenimą gulės patale, negalės atlikti netgi elementariausių dalykų, nors ir bus gyvas... Tačiau dažnai šiuo ypač atsakingu metu nukentėjęs žmogus ar vaikas praktiškai yra paliekamas be jokios pagalbos.“ 

Vaikų traumos – dažniausios 

Ypač dažnai traumų patiria vaikai. 

Higienos instituto Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje 2015 m. ambulatoriškai dėl traumų buvo gydyti 75 705, o stacionaro įstaigose – 7 408 vaikai.

Dažniausiai vaikai ligoninėse buvo gydomi dėl galvos traumų ir kūno sužalojimų (iš viso 70 proc. vaikų iki 17 metų) ). 

Dažniausia vaikų traumų priežastis – nukritimai, jie sudarė 43 proc. atvejų. Antroje vietoje – mechaninių jėgų poveikis (11,5 proc.), pavyzdžiui, atsitrenkus į sportinį inventorių, sąlytis su aštriu stiklu ir pan., o trečioje – atsitiktinai apsinuodijus kenksmingomis medžiagomis (7,9 proc.). 

Berniukai traumų patyrė 1,5 karto daugiau už mergaites (berniukai – 171,6/10 000 vaikų, mergaitės – 111/10 000 vaikų), susižalojimų priežasčių struktūra taip pat skyrėsi. 

Mokyklose nėra saugu 

Kūno kultūros pamokose mokyklose neretai yra patiriami galūnių lūžimai, raiščių bei sausgyslių patempimai. Sportines traumas itin dažnai patiria 6–8 klasių mokiniai. 

Dažniausiai kūno kultūros pamokų metu moksleiviai susižaloja dėl nekokybiško sportinio inventoriaus, nepakankamo sporto salės apšvietimo ar per mažos medicininės ir pedagoginės fizinio ugdymo kontrolės. 

Technologijų pamokų metu įvykusių traumų priežastis — netvarkingi darbo įrankiai, darbastaliai ir netinkamas pamokos organizavimas.

Dėl mokykloje įvykusios  traumos ir nelaiku suteiktos pagalbos vaikas gali mirti arba visam laikui tapti neįgalus. 

Norint padėti sunkią traumą patyrusiam vaikui, reikia mokėti kokybiškai suteikti pirmąją pagalbą: teisingai atverti kvėpavimo takus, atlikti pradinį gaivinimą ištikus klinikinei mirčiai ir gerai žinoti daug kitų specialių pirmosios pagalbos suteikimo būdų. 

Suteikti pagalbą mokyklose dažnai nėra kam

Šiuo metu Lietuvos mokyklose visuomenės sveikatos priežiūros specialistai yra retenybė. Vienas toks etatas skiriamas vidutiniškai tūkstančiui vaikų, todėl tokių darbuotojų kasdien mokyklose nebūna. Mažose kaimo mokyklose toks specialistas vidutiniškai pasirodo kartą per dvi savaites. 

Apie profesionalaus mediko buvimą mokykloje atsitikus nelaimingam atsitikimui  nėra net kalbos... 

Tai ką daryti atsitikus nelaimei?

Atsakomybė, kaip suteikti pirmąją pagalbą mokyklose, dabar tenka mokytojams, kurie dažnai neturi tam tinkamų įgūdžių, jeigu ir turi – dažnai bijo prisiimti atsakomybę.

„Mokytojai privalo išklausyti aštuonių akademinių valandų pirmosios pagalbos teikimo kursą ir po to pakartotinai atnaujinti savo žinias kas penkerius metus šešių valandų trukmės kursuose, – sako Aleksandra. – Tai yra tikrai labai nedaug. Iš esmės tai tik reiškia, kad vieną kartą per penkerius metus gauni galimybę „pamaigyti“ manekeną, pasikartoji, kaip stabdyti kraujavimą, ir viskas... Realiai tie įgūdžiai pasimiršta jau po metų... Visame pasaulyje dabar pripažinta, kad tokius mokymus reikėtų kartoti kiekvienais metais, nes mokėti kokybiškai suteikti pirmąją pagalbą yra ypač svarbu. Dabar tai tiesiog yra palikta likimo valiai, ir mūsų vaikai mokyklose ir darželiuose dažnai yra dideliame pavojuje.“ 

Jaunieji mokyklos paramedikai 

Vienas iš maltiečių projektų, skirtų suteikti pagalbą vaikams mokyklose, – jaunųjų paramedikų ruošimas, prasidėjęs 2015 metais.

„Pirmieji, kurie atsiduria nelaimės vietoje mokykloje, yra mokiniai, – sako Aleksandra. –  Mūsų užduotis yra išmokyti juos suteikti kvalifikuotą pirmąją pagalbą nukentėjusiajam.“

Pasak Aleksandros, maltiečių ruošiami jaunieji mokyklos paramedikai ne tik įgauna įgūdžių suteikti pirmąją pagalbą ir turi tam reikiamų priemonių, tačiau jų žinios   nuolat atnaujinamos, užsiėmimuose nagrinėjamos pirmosios pagalbos teikimo situacijos ir kruopščiai analizuojama, kaip jose reikėtų elgtis. 

Maltiečių jaunųjų mokyklos paramedikų programoje šiuo metu dalyvauja 16 Lietuvos mokyklų, tačiau šio projekto poreikis yra toks didelis, kad kitais metais mokyklų skaičius padidės iki 30.

Maltiečių  projektas vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su visuomenės sveikatos biurų, mokyklų vadovais ir mokytojais. Pasirašius  bendradarbiavimo sutartį, mokykloje suburiama norinčių tapti jaunaisiais mokyklos paramedikais moksleivių grupė, gaunamas raštiškas jų tėvų sutikimas. 

Mokymai ir varžybos 

Iš pradžių yra dėstoma teorinė, o po to praktinė kurso dalys. Jas atlikus yra laikomas  egzaminas, kurį sudaro teorinė dalis (20 klausimų testas) ir praktinė – pradinis gaivinimas ir situacija. 

Egzaminą laikančiam būsimajam mokyklos paramedikui parengiama 10 skirtingų situacijų, kurių metu reikia suteikti pirmąją pagalbą. Egzaminą laikantis vaikas išsitraukia bilietą su nurodyta situacija, kurios metu reikia suteikti pagalbą. 

Išlaikę egzaminą mokiniai suformuoja savo mokyklos jaunųjų paramedikų komandą, kuri aprūpinama specialiomis maltiečių kuprinėmis, pripildytomis būtinosios pagalbos  priemonėmis.

Projekte dalyvaujančioje mokykloje sudaromas jaunųjų mokyklos paramedikų budėjimo grafikas. Prižiūrimi budinčio mokytojo arba sveikatos biuro darbuotojo, jaunieji mokyklos paramedikai budi per didžiąją pertrauką, sporto varžybas ir kitus mokyklos renginius. Jie visada yra šalia visuose didesniuose moksleivių susibūrimuose. 

Jaunųjų mokyklos paramedikų žinios yra  nuolat atnaujinamos, rengiamos jaunųjų mokyklos paramedikų  regioninės ir respublikinės varžybos. 

„Kadangi projektas yra paplitęs po visą Lietuvą, išskyrėme tris regionus,  siunčiančius moksleivius į respublikines varžybas – Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos apskritis, – pasakoja Aleksandra. – Kiekvieną komandą sudaro 4 jaunieji mokyklos paramedikai.“ 

Pirmas tris vietas varžybose užėmusios komandos vyksta į respublikines varžybas – stovyklą, kurioje varžosi dėl pereinamosios Lietuvos Jaunųjų  paramedikų taurės. 

Žinių panaudojimas neapsiriboja mokykla 

„Mūsų apmokyti vaikai nepalieka savo žinių mokykloje, o atsineša jas namo, į kiemą, būrelį, padeda savo bendruomenei, kurioje jie taip pat gali būti labai naudingi, – sako Aleksandra. – Šiuo projektu ugdomas pilietiškumas, nešališkumas, noras ir sugebėjimas padėti kitam. Kuo daugiau mokyklų įsijungs į šį projektą, tuo saugesni bus mūsų vaikai ir visa Lietuvos visuomenė.“

Rūpinimasis vaikais ir jų sveikata – vienas iš pagrindinių Lietuvos maltiečių uždavinių. Maltiečiai Lietuvoje turi 14 vaikų dienos centrų, kuriuos lanko vaikai iš socialinės rizikos šeimų, globoja daugiavaikes šeimas, turi Jaunųjų maltiečių padalinį, kuris dabar vienija apie 500 socialiai aktyvių jaunuolių visoje Lietuvoje.