Tinklalapio logotipas
Grįžti

Vaiva Juškienė: „Siekti, kad lyderystės idėja patikėtų didžioji dalis žmonių, yra iššūkis“
event 2018-05-30 domain Lyderių laikas

Vaiva Juškienė: „Siekti, kad lyderystės idėja patikėtų didžioji dalis žmonių, yra iššūkis“

Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė, turinti dvidešimties metų lietuvių kalbos mokytojos patirtį, 2015 metais baigė projekto „Lyderių laikas 2“ Formaliųjų švietimo lyderystės magistrantūros studijų programą ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Vaiva įsitikinusi, kad perteikti lyderystės idėją taip, kad ji būtų suvokta ir paveiki jaunam žmogui, yra nemenkas iššūkis.

Pokalbio metu tikimės sužinoti, kaip jai sekasi tvarkytis su šiuo iššūkiu ir kokių įžvelgia savo profesinės veiklos pokyčių po studijų ISM.

Papasakokite apie savo veiklą ir profesinę karjerą.

Esu baigusi Lietuvos edukologijos universitetą, lietuvių kalbą ir literatūrą. Dvidešimt metų dėsčiau lietuvių kalbą nelietuviškoje – Vilniaus „Ateities“ vidurinėje – mokykloje. Labai sąmoningai dėsčiau, nes dėl to ir rinkausi lituanistikos studijas. Kaip tik tuo metu veikė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Lietuva atgavo nepriklausomybę. Aš norėjau dirbti su tais, kurie turėjo sunkumų mokydamiesi lietuvių kalbos. Vėliau taip susiklostė gyvenimas, kad man pasiūlė ateiti dirbti į Vilniaus kolegiją. Kurį laiką derinau mokytojos darbą mokykloje ir dėstytojos darbą kolegijoje – dėsčiau būsimiems lituanistams. Nutiko taip, kad, matyt, pasirodžiau esanti labai veiklus žmogus ir man po keleto metų pasiūlė tapti katedros vedėja, vėliau – ir fakulteto dekane. Visada buvau aktyvi, daug kur dalyvavau ir manau, kad aktyvumas ir noras veikti, matyt, ir nulėmė tai, kad dabar vadovauju fakultetui.

O kokią įtaką projektas „Lyderių laikas 2“ turėjo Jūsų pasiektiems rezultatams profesinėje srityje?

Aš labai tikslingai stojau į projekto „ Lyderių laikas 2“ partnerių (ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto) įgyvendintą lyderystės magistrantūros studijų programą, nes tai buvo pirmieji mano, kaip dekanės, darbo metai. Pakankamai stipriai jaučiausi kaip dėstytoja, gerai išmaniau didaktiką ir kitas sritis, bet vadybos žinių turėjau mažai. Kai pamačiau, kad yra galimybė studijuoti tai, kas yra tiesiogiai susiję su švietimo vadyba, labai apsidžiaugiau ir įstojau. Po studijų mano darbo rezultatai nepasikeitė, bet studijos labai prisidėjo prie dabartinės fakulteto kultūros. Aš manau, kad ji tikrai yra pasikeitusi. Galima sakyti, kad studijos nulėmė mano supratimą apie tai, kas yra švietimo vadyba ir kokia turėtų būti švietimo organizacija. Šis projektas leido geriau suvokti ir pakeisti požiūrį į kai kurias situacijas.

Gal turite žinių, kaip sekasi Jūsų bendrakursiams?

Mūsų kursas buvo labai draugiškas, vienas kitam labai padėjome daugelyje situacijų. Mūsų noras buvo nešti žinią apie lyderystės svarbą. Mums buvo svarbi vadovo lyderystė, bet svarbiausia visgi mokytojo lyderystės raiška įstaigose, kuriose mes dirbome. Tai, manau, labai priklauso nuo mokyklų vadovų. Projekto „Lyderių laikas 2“ magistrantūros studijų programoje dauguma dalyvių buvo mokyklų vadovai. Projektas suteikė progą kai kuriems žmonėms, dar nebuvusiems mokyklų vadovais, jais tapti. Mano žiniomis, nėra nei vieno, kuris būtų po projekto baigimo iš švietimo išėjęs. Žmonės įgytas žinias, idėjas skleidžia, kiek gali.

interviu vaiva juskiene 20180529

 

Kokius matote lyderystės mokykloje privalumus?

Vienas iš dalykų, kuris man atrodo labai svarbus, kad mokytojas turi būti tas žmogus, kuris neša gerąją žinią – žmogaus, kaip asmenybės, augimo. Akademinės žinios yra ir turi būti svarbios. Mokytojai jas perteikia – vieni sėkmingiau, kiti mažiau sėkmingai, bet labai svarbu ugdyti mokinį kaip asmenybę. Ne paslaptis, kad vaikai ne visada namuose mato gerą pavyzdį, bet jeigu jie turi puikius mokytojus lyderius, gebančius matyti, atpažinti, užjausti, formuoti pasitikėjimu grįstą bendravimo kultūrą, tai yra labai svarbu. Lietuvoje trūksta pasitikėjimo, bendravimo, tarimosi ir aš manau, kad būtent mokykla turi formuoti tokią kultūrą. Jei mokyklos vadovas leidžia mokiniams per pertraukas ateiti ir su jais kalbasi, tariasi, tai yra puiku. Vaikai tokiu būdu mato, kad susitarimai galimi, kad jie yra išgirsti. Tikėtina, kad vaikai tą bendravimo kultūrą neš ir į „platesnius laukus“, nes tai yra tie žmonės, kurie netolimoje ateityje valdys mūsų kraštą.

Su kokiais iššūkiais susiduria lyderystė mokykloje?

Ta kultūra, kuri yra susiformavusi per daugelį metų, yra pakankamai tvari ir ją keisti yra labai sunku. Dažniausiai norisi greitų rezultatų, bet viskas taip greitai nepasidaro. Pasikeitimai ima matytis po pirmų metų ir kuo toliau, tuo labiau jie ryškėja. Siekti, kad lyderystės idėja patikėtų didžioji dalis žmonių, yra iššūkis. Kai turi bendraminčių ir kai šalia tavęs yra žmonės, kurie kalba ta pačia kalba, tada daug lengviau. Kadangi lyderystė turi labai įvairių raiškos formų, susiduriame su iššūkiu, kaip ja dalintis, kad ji būtų sąmoningai suvokta ir paveiki. Studijos projekte „Lyderių laikas 2“ tą ir davė, kad bestudijuodamas susikuri tam tikrą sistemą ir tam tikrą suvokimą, ko reikia, kas yra naudinga organizacijai. Nuo senų laikų nemaža dalis mokytojų buvo lyderiai, tik mes to taip neįvardindavome. Mano nuomone, kiekvienas lyderis yra asmenybė, nes jei jis nebūtų asmenybė, tai kažin ar kas nors tokį žmogų laikytų lyderiu.

Kaip pritaikote lyderystės studijų metu įgytas žinias dirbdama su studentais, bendradarbiaudama su kolegomis?

Pirmas dalykas, kuris man buvo labai svarbus, kad jauni žmonės, atėję studijuoti pedagogikos dalykų, matytų tą kultūrą, kurią turėtų nešti į mokyklas. Darbai neturi skirtis nuo žodžių. Visas teorijas mes galime gražiai parodyti, bet svarbiausias yra praktinis darbas. Aš manau, kad mums pakankamai sėkmingai tai sekasi daryti todėl, kad mes stengiamės formuoti lyderystės kultūrą, dalinamės savo žiniomis, atsakomybe. Manau, labai svarbu, kad vadovas tartųsi dėl sprendimų, bendradarbiautų su kolegomis. Neturėtų būti priimtas sprendimas vieno žmogaus, todėl bendradarbiavimo kompetencijos plėtojimas yra labai svarbus. Studentams studijų programose yra atskiras modulis, kuris skatina lyderystę ir darbą su organizacijomis. Manau, jis veikia, nes kiek tenka kalbėtis su socialiniais partneriais ir dėstytojais, jie teigia, kad jaučiasi, jog žmogus ateina šiek tiek jau žinantis, ką reiškia būti tuo asmeniu, paskui kurį eina dauguma. Aš pati nesistengiu nieko daryti dirbtinai, stengiuosi, kad viskas vyktų natūraliai ir man atrodo, kad tai yra gerai. Man yra džiugu, kai ateina mūsų į fakultetą mūsų absolventai ir sako, kad kiek daug pas mus įvykę pasikeitimų, nors atrodo, kad nieko realiai labai tokio akivaizdaus neįvyko. Tai, kad žmonėms yra gera ateiti, kad jie nori čia būti ir kad jiems patinka tai, kas vyksta, aš manau, tai ir yra užslėptoji lyderystės sklaida.

interviu vaiva juskiene3 20180529                                                                                                                                           

Kaip manote, kiek nuo dėstytojo priklauso studento susidomėjimas konkrečiu dalyku ir geresni studijų rezultatai?

Aš manau, kad nuo dėstytojo labai daug kas priklauso, bet tikrai ne viskas. Šiandien visuomenėje paplitusi nuomonė, kad švietimas yra labai prastos kokybės, nes prasti dėstytojai ir mokytojai, bet pagrindinė tokio vertinimo priežastis tikrai ne pedagogai. Aišku, dėstytojas turi būti degantis, šviečiančių akių, mylintis dėstomą dalyką. Aš mėgstu sakyti frazę, kad dėstytojai turi būti „lengvai išprotėję“. Tai turi būti žmogus, kuris yra profesionalas, puikiai išmanantis savo dėstomą sritį, turintis puikius bendravimo ir psichologinius gebėjimus, nes jis turi matyti, su kokia auditorija bendrauja, ir prie jos prisitaikyti. Tačiau labai daug kas priklauso ir nuo pačių jaunų žmonių. Taip jau yra, kad vieni studentai, mokiniai labai įsitraukia, noriai priima žinias, diskutuoja, o kiti to vengia. Mes vykdome apklausas apie dėstytojus. Vieni studentai rašo, kad X dėstytojas yra puikus, nuostabus, o kitas tos pačios grupės studentas teigia, kad X dėstytojo paskaitos buvo pačios baisiausios... Nusiteikimas lemia tolimesnius veiksmus. Žinoma, svarbu, kad dėstytojai sugebėtų motyvuoti kiekvieną studentą, bet vidinis studentų nusiteikimas turi didelę įtaką paskaitos kokybei. Todėl, manau, turi būti abipusis noras dirbti savo darbą. Dėstytojas turi būti vedlys – padėti atrasti, ieškoti ir suprasti. Kai yra susitarimas su studentais, kad visi kartu bendrai veikiame, tada ir patys studentai puikiai atsiliepia apie tokius dėstytojus, kurie sugeba išlaikyti bendrystę ir kartu būti profesionalūs žinių nešėjai ir perteikėjai.

Kaip po projekto „Lyderių laikas 2“ dalinatės įgytomis žiniomis ir patirtimi su kitais švietimo darbuotojais, kokių tam turite progų?

Aš esu pakankamai aktyvus žmogus ir stengiuosi daug kur dalyvauti. Vedu įvairius mokymus savo kolegoms, bendrojo ugdymo mokyklų atstovams – mokytojams. Kai turiu laiko ir užsidegimo, pasisakau ir viešai. Aš manau, kad geriausiai man sekasi dalintis įgytomis žiniomis ir patirtimi dabartiniame darbe.

Kodėl svarbi lyderystė švietime ir kokią ji daro įtaką švietimo sistemos pokyčiams?

Svarbi todėl, kad jeigu ateis į švietimą abejingi žmonės, tai jie nieko ir nepadarys. Tokie žmonės yra ne ugdytojai, tai labiau prižiūrėtojai, „robotizuoti asmenys“, kurie ateina, pasako, padaro ir išeina. Tokiu atveju pokyčio negali būti. O jeigu ateina žmogus, kuris nori pokyčių ir yra pakankamai stipri asmenybė, tada jis pasieks tikrai gerų rezultatų švietimo srityje ir bus tikras lyderis. Lietuvoje yra labai daug mokyklų, kuriose vaikams darosi vis geriau ir geriau mokytis ir į kurias jie nori eiti. Taip yra dėl to, kad mokytojai nebijo savo darbo ir jam atsidavę. Todėl aš nesutinku, kad Lietuvoje mokytojai yra prasti. Manau, kad šiokių tokių problemų mokyklose yra, nes mokytojams užkrauta daug dokumentacijos, programų rengimo, todėl mokytojai yra tik sistemos įkaitai.

O kokia, Jūsų nuomone, turėtų būti mokykla, kad kiekvienas vaikas joje jaustųsi puikiai?

Mokykla yra tokia vieta, kurioje mokinys privalo jaustis saugus visomis prasmėmis – ir emocine, ir fizine prasme. Svarbu, kad mokinys nebijotų klysti – klaidos skatina augimą ir, jeigu suklydai, neturėtum būti baudžiamas, bet turėtų būti kuriama situacija, kad galėtum savo klaidas taisyti ir pasimokyti iš jų. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo pareigas ir bendras mokyklos taisykles tam, kad jaustųsi saugiau. Jaukią ir saugią aplinką mokyklose turi kurti ne tik mokytojai, bet ir visa mokyklos bendruomenė – patys vaikai, aptarnaujantis personalas, administracija. Vaikams labai svarbu jausti, kad mokykloje jų visi laukia, džiaugiasi buvimu kartu. Aš manau, kad tokioje įstaigoje ne tik vaikams, bet ir visiems bendruomenės nariams būtų labai gera.

Vaivą Juškienę kalbino Ingrida Blažienė
projekto „Lyderių laikas 3“ švietimo specialistė

„Lyderių laikas 3“ yra nacionalinis švietimo projektas. Vykdytojas – Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, partneriai – Mokyklų tobulinimo centras ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.