Tinklalapio logotipas
Grįžti

Vasaros kursų dienoraštis – ketvirtadienis, birželio 21-oji
event 2018-06-25 domain Ugdymo plėtotės centras

Vasaros kursų dienoraštis – ketvirtadienis, birželio 21-oji

Tęsiame vasaros kursų „Ugdymo turinio kaita: metodai, priemonės ir mokymosi aplinkos“ dienoraštį, kuriame dalyviai ir lektoriai dalijasi savo patirtimis.

Siekiant ugdymo turinio kaitos, labai svarbu mokytojo darbas, jo metodai, gebėjimas mokinius sudominti ir įtraukti. Ugdymo plėtotės centras, stiprindamas vieną iš ugdymo turinio sudėtinių dalių – kaip mokoma ir mokomasi – šiuose vasaros kursuose siekia suteikti mokytojams galimybes kurti ugdymo turinį. Šią savaitę visoje Lietuvoje mokosi net aštuonios pedagogų grupės. Jos semiasi idėjų ir įkvėpimo kurti naujas priemones ir ugdymo medžiagą ateinančiais mokslo metais!

Nors kiekvienos vasaros kursų grupės programa yra skirtinga, tačiau visas jas vienija bendros temos: bendrojo ugdymo turinio atnaujinimas, mokinių kritinio mąstymo ir bendrųjų kompetencijų ugdymas. Kursuose mokytojai ne tik klausosi įvairių pranešimų, bet ir patys atlieka praktines užduotis, keliauja į edukacines išvykas.

Kūrybiškumas vadovo darbe – būtinybė ar privalumas. Druskininkai

Greitai besikeičiančiame švietimo lauke būtina greita reakcija ir nestandartiniai sprendimai. Kūrybiškas problemų sprendimas – tai įgūdis, reikalingas kiekvienam vadovui. Apie kūrybiško vadovo nešamą naudą ugdymo turinį kuriančiai mokyklos bendruomenei kalbėjomės su lektorėmis Aušra Plytninkaite (Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ direktore) ir Rasa Mašuriniene (Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos direktore).

Kokį poveikį mokyklos bendruomenei gali padaryti kūrybiški vadovo sprendimai?

Dabartinėje greitai besikeičiančioje aplinkoje laimi tos švietimo organizacijos, kurios geba į ugdymo organizavimą pažvelgti lanksčiai, atrasti metodus ar sprendimus, kurių konkurentai dar neturi, o kad tai galėtų padaryti, reikia „įdarbinti“ kūrybiškumą. Kūrybiškumas neturėtų būti siejamas vien su gebėjimu užsiimti menine veikla. Ši savybė leidžia ne tik sukurti kažką naujo, bet taip pat kūrybingai spręsti problemas. Kūrybiški vadovo sprendimai gali ugdymo procesą organizacijoje padaryti įdomesnį, padėti rasti būdų, kaip lanksčiau įgyvendinti ugdymo turinį. Tai gali palengvinti veiksmingesnės ugdymo(si) aplinkos kūrimo galimybių paiešką, sumažinti emocinę įtampą organizacijose. Kūrybiškas problemų sprendimas gali būti labai veiksmingas didinant organizacijos konkurencingumą. Na, o didžiausia kūrybiškumo nauda – atrasti naujas galimybes ir į sprendžiamus klausimus pažvelgti kitu žvilgsniu. Norint išnaudoti kūrybiškumą, dažnam reikia išsivaduoti iš vidinių nuostatų, peržengti mūsų pačių nustatytas ribas ir išdrįsti pažvelgti į situaciją šiek tiek kitu žvilgsniu. Tai siūlome mokyklų vadovams savo mokymuose.

Ką norėtumėte, kad kursų dalyviai parsivežtų į savo mokyklas?

Norime, kad mokymų dalyviai į savo organizacijas parsivežtų begalę naujų idėjų, minčių, ir jos padėtų įgyvendinti pokyčius jų organizacijose. Mūsų siekiamybė – pažadinti mokyklų vadovų minčių ir veiksmų laisvę, įsipareigojimą ir drąsą veikti. Tikimės, kad mokymai švietimo organizacijų vadovams pagelbės kūrybiškai ir lanksčiai spręsti organizacijos problemas, atrasti savo ir komandos narių išskirtinumą, pagreitins naujų, nestandartinių idėjų iškėlimą ir pritaikymą, padės gerinti organizacijų mikroklimatą.

Prancūzų kalbos mokytojų grupė sėmėsi patirties, kaip, pasitelkus neurolingvistinio programavimo metodą, galima pasiruošti kurti ir atnaujinti dalyko ugdymo turinį. Anot lektoriaus Jean Christophe Delbende, vidinė motyvacija kaip paskata patraukliai ir aktualiai pateikti užsienio kalbos ugdymo turinį – svarbiausias veiksnys, po kurio seka akademinės žinios. 

Vasaros kursų lektorius J. Ch. Delbende atvyko iš Prancūzijos. Lektorius yra prancūzų kalbos mokytojas ir neurolingvistinio programavimo treneris. Mokytojas taip pat turi daug patirties dirbant su žmonėmis iš skirtingų kultūrų. Lektorius yra gyvenęs ir dirbęs Kamerūne, Čade, Konge, Gabone, Turkijoje, Vokietijoje.

Kokį atsiminimą kaip suvenyrą tikitės parsivežti iš vasaros kursų?

Lietuvoje lankausi pirmą kartą, tad mano akys ir ausys plačiai atvertos. Man labai svarbus momentas – susitikimas su žmonėmis, bendravimas su jais. Ypač džiaugiuosi, kad turėsiu progą užmegzti ryšius su žmonėmis, kurie daro tą patį, ką ir aš, – su lektoriais ir mokytojais. Atvykau čia pasidalyti sukaupta ilgamete profesine patirtimi. Greta to ne mažiau svarbus – o gal net dar svarbesnis – momentas yra dalijimasis žmogiškąja patirtimi.

Neslėpsiu, kad mane domina ir Klaipėdos regionas, kuriame prancūzų pėdsakai pakankamai ryškūs. Tik atvykęs planavau prašytis politinio prieglobsčio Užupyje 😊 Lietuva nuostabi, saugi, žalia, besididžiuojanti savo kultūriniu paveldu. Mano širdyje gimė meilė iš pirmo žvilgsnio.

Vasaros kursuose jūs kalbate apie neurolingvistiką, mokytojo kalbos raišką, bendravimo įgūdžių svarbą. Taigi kas yra svarbiausia mokytojo darbe?

Pirmiausia norėčiau įvardyti, kas svarbiausia. Svarbiausia – vidinė motyvacija, mokėjimas būti čia ir dabar, mokėjimas daryti tai, ko reikalauja tavo amatas. Tik po vidinės motyvacijos seka kompetencijos – tai deklaratyvinės, enciklopedinės žinios.

Jeigu yra vidinė motyvacija, tai bus ir dalykinės žinios – juk mokytojas pats norės mokytis ir tobulėti. Aš ir Prancūzijoje ir visose kitose šalyse pirmiausia pradedu dirbti su motyvacija, o tik po to gilinuosi į tam tikras specifines kompetencijas. Pasitikėjimas savimi, netgi savigarba yra svarbesni dalykai negu akademinės žinios. Ši taisyklė galioja visame pasaulyje ir dirbant ir su prancūzais, ir su lietuviais, ir su visais žmonėmis iš viso pasaulio. Turiu tikrai didelę darbo su žmonėmis iš skirtingų kultūrų patirtį ir galiu drąsiai iš savo asmeninės patirties brėžti tokią vyraujančią tendenciją.