Tinklalapio logotipas
Grįžti

Vasaros kursų dienoraštis – trečiadienis, birželio 20-oji
event 2018-06-22 domain Ugdymo plėtotės centras

Vasaros kursų dienoraštis – trečiadienis, birželio 20-oji

Tęsiame vasaros kursų „Ugdymo turinio kaita: metodai, priemonės ir mokymosi aplinkos“ dienoraštį, kuriame dalyviai ir lektoriai dalijasi savo patirtimis.

Siekiant ugdymo turinio kaitos, labai svarbu mokytojo darbas, jo metodai, gebėjimas mokinius sudominti ir įtraukti. Ugdymo plėtotės centras, stiprindamas vieną iš ugdymo turinio sudėtinių dalių – kaip mokoma ir mokomasi – šiuose vasaros kursuose siekia suteikti mokytojams galimybes kurti ugdymo turinį. Šią savaitę visoje Lietuvoje mokosi net aštuonios pedagogų grupės. Jos semiasi idėjų ir įkvėpimo kurti naujas priemones ir ugdymo medžiagą ateinančiais mokslo metais!

Nors kiekvienos vasaros kursų grupės programa yra skirtinga, tačiau visas jas vienija bendros temos: bendrojo ugdymo turinio atnaujinimas, mokinių kritinio mąstymo ir bendrųjų kompetencijų ugdymas. Kursuose mokytojai ne tik klausosi įvairių pranešimų, bet ir patys atlieka praktines užduotis, keliauja į edukacines išvykas.

Gamtinis ir kultūrinis paveldas – mokinių gebėjimų ugdymui. Varnių regioninis parkas

Mokytojai skatinami meninio ugdymo turinį praturtinti ne tik dailės, muzikos, teatro kūriniais, bet ir supančia aplinka. Jos pažinimas mokiniams naudingas ne tik gamtamokslinio ugdymo aspektu, bet ir ugdant meninę pajautą bei kūrybiškumą. Meninio ugdymo mokytojai nagrinėjo, kokiais metodais įtraukti mokinius į aktyvų pažinimą, lavinti jų pastabumą ir išlaisvinti kūrybines galias.

Pasididžiavimas, džiaugsmas, pagarba, nuostaba, pasigėrėjimas – tai jausmai, kuriuos Varnių regioniniame parke tyrinėdami gamtos ir kultūros paveldą, išgyvena meninio ugdymo mokytojai. Stulbina nuo piliakalnių atsiveriantys kraštovaizdžiai, žemaičių dvasios stiprybės istorijos...

Šiandien mokytojai iš Varnių žygiavo prie Lūksto ežero, pakeliui tyrinėdami Debesnų pelkės augalų formas, spalvas, garsus. Spėriu žingsniu keliu pražygiavus porą kilometrų, prieš juos atsivėrė ežero didybė, o nuovargį nupūtė galingas vėjas. Žvalgydami ežero pakrantes, vieni mokytojai nukeliavo iki Gintaro įlankos, pakeliui fiksuodami nuolat atsiveriančius peizažus, kiti – iš vietos gyventojų sužinojo apie Vembūtų piliakalnį. Manoma, kad jame stovėjo žemaičių kunigaikščio Vykinto pilis. Kunigaikščiui Vykintui atminti šalia iš pasodintų ąžuoliukų ir magiškų tvirtovę saugojusių riedulių kuriamas svarbiausias žemaičių vėliavos simbolis – saulė.

„Lietuva – nuostabi! Nuo šiol atostogas skirsime jos grožiui pažinti.“ – teigė mokytoja Irena. Panirę į gamtos ir kultūros tyrinėjimą mokytojai ne tik išmoko pastebėti augalą, išgirsti paukštį. Jie dar labiau pamilo savo gimtąjį kraštą ir perduos tą meilę mokiniams. Ar galima tikėtis geresnio vasaros kursų rezultato?

Parengė Žydrė Jankevičienė

Istorinis ir kultūrinis prancūzų paveldas Klaipėdos krašte. Palanga

Mokytojas, norintis savo mokiniams pateikti aktualų, modernų ir patrauklų užsienio kalbos ugdymo turinį, ir pats turi būti išsiugdęs tarpkultūrinių, kalbinių bei komunikacinių kompetencijų visumą. Anot vasaros kursų lektoriaus iš Prancūzijos Jean Christophe Delbende, pasitelkę neurolingvistinio programavimo metodą, mokytojai gali patraukliai atnaujinti ir praturtinti dalyko ugdymo turinį, ugdydami kalbinius, skaitymo ir rašymo gebėjimus.

Į vasaros kursus prancūzų kalbos mokytojams Palangoje susirinko gausus būrys bendraminčių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. „Negalėjome praleisti galimybės, tiek daug sužinoti vienu metu: tai ir lektoriaus iš Prancūzijos Jean Christophe Delbende paskaitos, ugdymo turinio atnaujinimas, kokybiško frankofoninio ugdymo programa, edukacinės išvykos po Klaipėdą ir Neringą. Ir, žinoma, gražuolė Palanga ir Baltijos jūra.“ – taip apie savo apsisprendimą dalyvauti kursuose kalbėjo Laura Vanaga iš Rygos.

„Gaila, kad Latvijoje tokie kursai neorganizuojami – būtinai šią idėją parvešime namo.“ – kalbėjo ir kita dalyvė iš Latvijos profesorė Olga Ozolina. – „Juk tai laikas, kurį galime skirti sau kaip mokytojui tobulėti, dalytis gerąja patirtimi, keliauti, sužinoti. Domiuosi istorija, bet tai, ką sužinojau ir patyriau šiandieną atvykusi į Nidą, pranoko mano lūkesčius“.

Mokytojai kopė į Parnidžio kopą, per kopas keliavo į spėjamą 1870–1872 m. smėliakalniuose veikusią prancūzų karo belaisvių stovyklos vietą, vadinamą Mirties slėniu. Tai viena labiausiai legendomis apaugusių Kuršių nerijos vietovių. Mirties slėnis siejamas su 1870–1871 m. vykusiu Prūsijos ir Prancūzijos karu. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad po šio karo vokiečiai čia įrengė prancūzų karo belaisvių stovyklą. 

Nusileidę nuo kopų, mokytojai lankėsi Neringos gimnazijoje, apžiūrėjo mokinių darbų parodą, dalijosi įspūdžiais, diskutavo. Vakare jų laukė susitikimas su Garbės konsulu Klaipėdoje Olivier Criou.

Parengė Roma Sausaitienė

Lietuvių kalbos ir literatūros mokymas(is): atrasti ir kurti. Palanga

Lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo turinio atnaujinimo kontekste mokytojai ieškojo netradicinių aplinkų panaudojimo ugdymui galimybių. Mokytojai gilinosi į literatūrinį ir etninį paveldą, svarstė, kaip įgyta integrali patirtis ne tik praturtins lietuvių kalbos ir literatūros pamokas, bet ir skatins lengviau ieškoti integracinių ryšių su kitais dalykais.

 

Kokios spalvos buvo birželio 20-oji? Lituanistai pasakytų – mėlynos arba, kaip Tomas Manas rašė, „Nidos žydrio“ spalvos. Tai diena tarp marių ir jūros, melsva spalva paryškintų išlikusių kultūros ženklų – vėtrungių, žirgelių ant stogų, langinių... 

Ženklai, kurie dažnai aptariami mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros pamokose, tądien autentiškoje erdvėje vasaros kursų dalyviams padėjo atrasti gilesnių kontekstų ugdymo turiniui. Mokytojai prisiminė ir naujai atrado Nobelio premijos laureato Tomo Mano gyvenimo, veiklos ir kūrybos aspektus, su mokytoju, kultūrininku, eseistu Vytautu Toleikiu ieškojo Klaipėdos krašto išlikusios kultūros elementų, aktualizavo asmenybes ir etninį paveldą. Aplankyta Žvejo etnografinė sodyba leido iš arti pažvelgti į Mažosios Lietuvos žvejų lietuvininkų gyvenimą.

Susitikimas su kunigu Rimvydu Adomavičiumi Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje buvo prasmingas dvasinėmis įžvalgomis ir netikėtais potyriais, o skambantys fortepijono garsai, kunigo skaitoma poezija, atliekamos dainos ir įtikinami žodžiai priminė apie gyvenimo vertę ir trapumą.

Norėdami geriau pažinti žydų istorijos ir kultūros paveldą, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, jau grįždami į Palangą, užsuko į buvusiame radijo stoties pastate įsikūrusius Klaipėdos žydų bendruomenės namus.

Pasak vasaros kursų dalyvių, žinių atnaujinimas, atradimai ir naujos patirtys yra būtini, kad mokytojas atsinaujintų ir dirbtų įdomiai bei kūrybiškai.

Parengė Meilė Čeponienė

Geografinės informacinės sistemos (GIS) naudojimas ugdymo procese. Vilnius 

Įvairių dalykų mokytojai, susipažinę su geografinės informacinės sistemos (GIS) technologija ir praktiškai ją išbandę vasaros kursuose, pabrėžė, kad nauji gebėjimai įkvepia dalykų ugdymo turinio atnaujinimui. Dalyviai mano, kad GIS technologija ypač skatina ugdymo turinio integraciją, o kursuose atliktos užduotys bus naudingos ugdant mokinių informatinį mąstymą, problemų sprendimo bendradarbiaujant.

 

Technologija yra gebėjimas taip sutvarkyti pasaulį, kad jo nejustume.

Max Frish

Programos „Geografinės informacinės sistemos (GIS) naudojimas ugdymo procese“ dalyviai paskutinę dieną pradėjo Tuskulėnų rimties parke – atliko lauko tyrimą: rinko erdvinius duomenis, pildė aprašomąją ir vaizdinę informaciją apie objektus. Tyrimui mokytojai pasiruošė iš vakaro: į išmaniuosius įrenginius įsidiegė programėlę „Collector for ArcGIS“, atsisiuntė lektorių dr. Jurgitos Rimkuvienės ir Pauliaus Kirstuko specialiai šiems kursams parengtą žemėlapio sluoksnį, pabandė įvesti duomenis, susiskirstė komandomis ir darbais.

Po tyrimo mokytojai aplankė Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą koplyčioje-kolumbariume, susipažino su unikalia Inos Skardžiūtės-Kozel instaliacija „Karo nuotaka – našlė“, apsilankė Tuskulėnų dvaro oficinoje – tai sovietinių okupantų brutalumą ir žiaurumą liudijanti vieta. Ji dar kartą priminė, kad žmogaus rankos gali ir kurti, ir griauti.

Grįžę į auditoriją, dalyviai sinchronizavo lauko tyrimo metu sukauptą informaciją į bendrą žemėlapį ir džiaugėsi, kad visai grupei pavyko surasti daugiau kaip 100 įvairių objektų, įvertinti jų būklę ir net nufotografuoti. Problemų sprendimas bendradarbiaujant ir pasitelkiant technologijas pavyko.

GIS technologijos iš esmės pakeitė žemėlapio sampratą ir pritaikomumą. Mokytojai reflektuodami džiaugėsi, kad šios technologijos telkia įvairius dalykus – kalbas, socialinius ir tiksliuosius mokslus, technologijas... Atlikdami praktinius darbus, visi suprato, kad ugdomas ne tik erdvinis, matematinis, bet ir informatinis mąstymas (pavyzdžiui, abstrahavimas, loginės operacijos ir veiksmai, duomenų filtravimas), kūrybiškumas, kritinis mąstymas, gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti. Kursų dalyviai įsitikinę, kad mokiniai, naudodamiesi GIS technologijomis ir remdamiesi sukaupta patirtimi, tyrinės juos supančią aplinką ir kurs autentišką ugdymo turinį.

Kursuose ar individualiai gilinantis į gausiai parengtą GIS skirtą medžiagą įgytas mokytojo meistriškumas įtraukia kolegas ir įkvepia mokinius, o mokyklos administraciją verčia ieškoti kelių, kaip įveikti technologines kliūtis.

Renginio organizatoriai ir lektoriai dėkoja http://www.iklase.lt/ komandai už galimybę naudotis planšetiniais kompiuteriais ir tikisi, kad šių kursų idėjos bus įgyvendintos naujais mokslo metais.

Parengė Giedrė Čiapienė ir Alvida Lozdienė