Tinklalapio logotipas
Grįžti

Verslas ir profesinis mokymas atsigręžia vieni į kitus: nuo sisteminių pokyčių, iki individualių iniciatyvų
event 2018-11-26 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Verslas ir profesinis mokymas atsigręžia vieni į kitus: nuo sisteminių pokyčių, iki individualių iniciatyvų

Nuo 2019–ųjų Lietuvos profesinio mokymo įstaigos pasikeis – labiau girdimą balsą čia turės verslas, įmonės ir organizacijos, tapsiančios mokymo centrų dalininkais. Tikimasi, kad verslo ir profesinio mokymo centrų bendradarbiavimas leis kurti ir pagal darbo rinkos poreikius atnaujinti mokymo programas, prognozuoti reikalingų specialistų poreikį ir diegti naujus švietimo kokybės standartus. Pastaruosius išdiskutuoti ir tvirtinti ketinama šiuo metu suburtuose sektoriniuose profesiniuose komitetuose. Su vieno iš jų pirmininku Sauliumi Niciu interviu metu aptariami keli aspektai: verslo ir mokymo centrų bendradarbiavimo perspektyvos bei paties S. Nicio kaip verslo atstovo socialinė, šviečiamoji veikla personalo valdymo ir karjeros ugdymo klausimais mokymo organizacijose.

Iki tapdamas Lietuvos loterijų asociacijos vadovu daug metų profesionaliai užsiėmėte personalo vadyba įvairiose Lietuvos ir tarptautinėse kompanijose. Įgijote neįkainojamą patirtį ir ketinate ja pasidalyti lapkričio 28 d. Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre vyksiančiame susitikime su mokiniais. Kur dėsite akcentus diskusijos metu? Ką, Jūsų manymu, apie darbo rinką ir karjeros vystymą šiandien turi žinoti jaunuolis (-ė)?

Atsižvelgiant į būsimą klausytojų auditoriją, manyčiau, kad šiems žmonėms aktualiausias klausimas – sklandus patekimas į darbo rinką studijų metu arba iš karto jas pabaigus. Greičiausiai tai bus pirmoji šių jaunuolių darbovietė, kuri taps atspirties tašku visai tolesnei jų profesinei karjerai. Taigi, šis pirmasis etapas darbo rinkoje jiems labai svarbus.

Darbo paieška dažnu atveju prasideda nuo gyvenimo aprašymo, tad nuo to ir pradėsime mūsų diskusiją. Aptarsime kokią informaciją būtina pateikti savo gyvenimo aprašyme, kaip ji turėtų būti pateikiama, kur dėti pagrindinius akcentus, taip pat padiskutuosime koks gyvenimo aprašymas turėtų būti talpinant jį darbo paieškos duomenų bazėse, o koks – siunčiant jį darbdaviui pagal konkretų darbo skelbimą.

Kitas ne mažiau svarbus darbo paieškos etapas – darbo pokalbis. Pasidalinsiu patirtimi kaip išvengti galimų kandidatų daromų klaidų, kaip tinkamai pristatyti save darbo pokalbio metu, kaip išsiskirti tarp daugybės kitų kandidatų, kokius lūkesčius kandidatui įprastai turi darbdaviai, ką vertėtų akcentuoti pačiam kandidatui darbo pokalbio metu.

Gyvenimo aprašymas, darbo pokalbis ir sėkmingas įsidarbinimas – labai svarbu, tačiau ne mažiau svarbus ir tolesnis etapas jau dirbant organizacijoje: tai yra, sėkmingai įveiktas bandomasis laikotarpis, sklandi integracija naujame kolektyve, prisitaikymas prie organizacijos vidinės kultūros, tolesnė profesinė savirealizacija ir sėkminga karjera įmonėje.

Taip pat labai tikiuosi, kad susirinkusi auditorija bus aktyvi, mokiniai drąsiai užduos visus juos dominančius klausimus. Ketinu būti lankstus, neprisirišti vien tik prie pasiruoštos medžiagos, būsiu pasiruošęs aptarti būtent tuos klausimus, kurie bus įdomiausi ir aktualiausi susirinkusiai auditorijai.

Į panašius susitikimus Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre atvykstate jau ne pirmą kartą. Kodėl neatlygintinas jaunuolių švietimas karjeros klausimais Jums atrodo svarbus? Kas skatina asmeninę socialinę atsakomybę?

Šiuo klausimu yra keli aspektai. Visų pirma, aš matau prasmę dalytis žiniomis. Manau, jei turi žinių ir įgūdžių, jie turėtų kam nors pasitarnauti, ir daryti tai reikia čia ir dabar, o ne po dvidešimties metų, kai darbo rinka bus pasikeitusi, o tavo žinios – pasenusios.

Taigi, mielai naudojuosi atsiradusiomis galimybėmis pasidalinti savo profesine patirtimi, laikau tai prasminga visuomenine veikla. Visa tai darau savo asmeninio laiko sąskaita, kita vertus, vertinu tai kaip prasmingą investiciją į šalia esantį jaunimą. Noriu, kad jie gautų reikalingų žinių, praplėstų akiratį ir būtų tinkamai pasiruošę atėjimui į darbo rinką. Žiūriu paprastai, tai – socialinė, prasminga veikla.

Antra vertus, tai yra darbas su jaunimu. Viena, kai jaunas žmogus paskaito straipsnį, kaip sėkmingai dalyvauti darbo pokalbyje, kas, be abejo, taip pat yra naudinga. Ir visai kas kita, kai paskaitęs ar išklausęs jis gali užduoti klausimus. Mūsų susitikimas ir bus skirtas tam, kad besidomintys žmonės galėtų klausti, išgirstą informaciją vertinti kritiškai ir komentuoti, pasidalinti savo turima patirtimi. Pavyzdžiui, „kai aš ėjau į darbo pokalbį, man buvo taip…“. Tuo tarpu, aš, remdamasis savo turima patirtimi, kurią sukaupiau dirbdamas personalo vadovu skirtinguose tarptautinio verslo sektoriuose, būsiu pasiruošęs pakomentuoti šias konkrečias situacijas, į kurias patenka darbo ieškantis žmogus.

Kita interviu tema reformuojamas profesinis mokymas. Mokymo centrai po naujų metų tampa viešosiomis įstaigomis ir ši pertvarka yra nukreipta į glaudesnį bendradarbiavimą su verslu. Kaip žinia, šiuo metu sukurti vadinamieji sektoriniai profesiniai komitetai, o vieno iš jų pirmininku tapote Jūs. Ar galėtumėte apibrėžti, kokį vaidmenį pastarieji atliks, kokių pokyčių tikimasi?

Taip, Lietuvos verslo konfederacija delegavo mane ir aš buvau išrinktas Kūrybinės, meninės ir pramogų organizavimo, bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitos kultūrinės veiklos sektorinio profesinio komiteto pirmininku. Renkant įvairių krypčių komitetų pirmininkus buvo iškeltas lūkestis, kad tai būtų verslo organizacijų atstovai, kadangi valstybinių institucijų delegatai ir taip bus aktyviai įtraukti į komitetų veiklą. Taigi, esminis tikslas yra turėti gerą ryšį tarp profesinio mokymo įstaigų ir verslo.

Šiuo metu komitetams, verslo ir kitų susijusių sričių ekspertų grupėms, suteikta galia tvirtinti profesinių kvalifikacijų standartus, tai yra tarti lemiamą žodį, nustatyti kryptį, kokių ir kaip pasirengusių specialistų Lietuvai reikia. Tikiuosi, kad mums kartu su kolegomis pavyks efektyviai prisidėti prie šalies švietimo sistemos pokyčių.

Kaip šiame kontekste vertinate verslo ir profesinio mokymo bendradarbiavimo perspektyvas?

Norai yra geri, o profesinio mokymo sistema statoma ant teisingų bėgių. Valstybė padarė svarų pokytį, suteikdama galias komitetams, skatindama verslą aktyviai įsitraukti į švietimo klausimų sprendimą. Svarbu, jog šis noras nėra deklaratyvus, kad padaryti ir praktiniai žingsniai, reikalingi užtikrinti sėkmingą švietimo įstaigų ir verslo partnerystę. Žinoma, kaip tai veiks galėsime įvertinti kiek vėliau, bet pats žingsnis, manau, yra labai teisingas. Verslas turi visas galimybes aktyviai įsitraukti į procesą, išsakyti savo lūkesčius ir poreikius, kokių kompetencijų žmonės turėtų ateiti iš mokymo centrų, kad būtų paklausūs šiandieninėje darbo rinkoje.

Verslas savo prigimtimi labai dinamiškas, verslo organizacijos nuolat keičiasi, jas veikia technologinės naujovės ir nuolatiniai pokyčiai pasaulinėje rinkoje. Vertindamas ir peržiūrėdamas plėtros strategijas, verslo sektorius gali ir turi nurodyti kryptis švietimui. Kitaip tariant, verslui išsakius savo poreikius ir lūkesčius kokio profilio ir kompetencijų reikės darbo rinkoje po 5 ar 10 metų, šis poreikis turėtų persikelti į šalies švietimo programas, kurias įgyvendina mokymo įstaigos. Tokiu būdu, turėtų būti užtikrinama, kad švietimo įstaigos ne tik įgyvendins darbo rinkai aktualias mokymo programas, bet ir užtikrins, kad jas baigusių absolventų profesinės žinios ir kvalifikacija atitinka realius būsimų darbdavių poreikius. Taip būtų pasiekta efektyvi verslo ir švietimo sektorių sinergija.

Kai kam gali atrodyti, kad sisteminis pokytis daugiausiai naudos atneša verslui. O kokią naudą verslo atsigręžimas į profesinį mokymą, Jūsų manymu, turės profesinio mokymo centrams?

Akivaizdu, toks bendradarbiavimas – tai apibusė nauda. Visų pirma, mokymo įstaiga kaip ir verslo organizacija yra suinteresuota savo sėkminga veikla. O sėkminga veikla reiškia, kad mokymo įstaigos siūlomos programos yra populiarios tarp studentų. Savo ruožtu, jos bus geidžiamos, jei studentai žinos, kad sėkmingai baigę studijas, jie bus paklausūs šalies ir pasaulinėje darbo rinkoje, o studijuojant įgytos žinios ir profesinės kompetencijos leis jiems sėkmingai rasti norimą darbą. Taigi, mokymo įstaigos yra tiesiogiai suinteresuotos nuolat gauti grįžtamąjį ryšį iš verslo sektoriaus. Tuo tarpu, verslo organizacijų siekis – kad iš mokymo įstaigos išeisiantys asmenys būtų kvalifikuoti ir turėtų visas sėkmingam darbui reikalingas profesines kompetencijas. Taigi, švietimo ir verslo poreikis bendradarbiauti yra abipusis.

Tiek švietimo organizacija, tiek besimokantis žmogus turi būti suinteresuoti kokybiškomis studijomis. Pavyzdžiui, jaunuolis įgyja virėjo kvalifikaciją ir siekia pradėti dirbti pagal specialybę, o verslas mielai jį įdarbina, nes žino, kad iš tą profesinio mokymo įstaigą baigusių asmenų profesinė kompetencija atitinka rinkos poreikius.

Suprantama, kad dalis baigusiųjų studijas galimai išvažiuos į užsienį, bet svarbu, kad tie, kurie lieka Lietuvoje, sėkmingai rastų darbą pagal įgytą specialybę. Tie, kurie studijuoja ir jau antrame kurse sako, jog pagal specialybę tikrai nedirbs, pridėtinės vertės valstybei neneša, o pati valstybė, finansuodama jų išsilavinimą, tik švaisto lėšas.

Kitas svarbus aspektas yra tai, kad atsižvelgiant į besikeičiančias darbo rinkos tendencijas, būtų iš anksto įvertinamas konkrečių specialybių poreikis tiek artimiausioje ateityje, tiek ir ilgalaikėje perspektyvoje. Gavusios informaciją iš verslo sektoriaus, mokymo įstaigos turėtų būti pasirengusios atitinkamai peržiūrėti savo studijų programas, didinti arba mažinti naujai priimamų studentų kvotas.

Galiausiai, dar vienas labai svarbus klausimas – sėkmingas ir efektyvus švietimo institucijų valdymas. Šiuo metu diegiamas valdymo modelis, kai švietimo organizacijų vadybose ir tarybose dalyvautų žmonės iš išorės, verslo atstovai. Ateidami kaip nepriklausomi nariai, šie verslo atstovai savo žiniomis ir patirtimi galėtų padėti švietimo organizacijoms efektyviau įgyvendinti reikalingas administracines reformas, įdiegti „gerąją valdymo praktiką“ ir pažangias personalo valdymo sistemas, užtikrinti efektyvų turimų išteklių valdymą, įdiegti ir palaikyti versle įprastą į rezultatą nukreiptą darbo kultūrą, optimizuoti kasdieninės veiklos procesus. Esu tikras, kad visa tai tinkamai įgyvendinus, ilgalaikė nauda švietimo sektoriaus institucijoms būtų akivaizdi.

Karjeros planavimo paskaita su Sauliumi Niciu vyks lapkričio 28 d., 13 val. Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro Informacinių ir vizualinių technologijų skyriuje, aktų salėje (Pamėnkalnio g. 11, Vilnius).