Tinklalapio logotipas
Grįžti

Vilija Targamadzė: Gal švietime pirma sėjame, o paskui dirvą ariame?
event 2018-05-09 domain 15min.lt

Vilija Targamadzė: Gal švietime pirma sėjame, o paskui dirvą ariame?
Mokytojas. Talpus minčiai ir ankštas raiškai žodis. Tarsi kiekvienam iš mūsų aiškus. Jį ištarus ar vien pagalvojus, iškyla konkretus mokytojas ar jų grupė. Išties, mes turėjome bent po vieną mėgstamą mokytoją. Taip pat turėjome ir tokių mokytojų, kuriems nejautėme simpatijos. Tačiau vyresnė karta mokytoją gerbė (nemanau, kad ir mūsų laikų karta neturi mėgstamų, autoritetingų mokytojų). Nevisus gal mėgome, bet vertinome jų profesionalumą, elgesį su mumis. Kas nutiko, kad mokytojo prestižas krito ir ar tikrai dėl to dera kaltinti tik mokytojus?

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/vilija-targamadze-gal-svietime-pirma-sejame-o-paskui-dirva-ariame-18-968934?c=18

Mokytojas. Talpus minčiai ir ankštas raiškai žodis. Tarsi kiekvienam iš mūsų aiškus. Jį ištarus ar vien pagalvojus, iškyla konkretus mokytojas ar jų grupė. Išties, mes turėjome bent po vieną mėgstamą mokytoją. Taip pat turėjome ir tokių mokytojų, kuriems nejautėme simpatijos. Tačiau vyresnė karta mokytoją gerbė (nemanau, kad ir mūsų laikų karta neturi mėgstamų, autoritetingų mokytojų). Nevisus gal mėgome, bet vertinome jų profesionalumą, elgesį su mumis. Kas nutiko, kad mokytojo prestižas krito ir ar tikrai dėl to dera kaltinti tik mokytojus?

Pasitelksiu Platono „Olos alegoriją“. Filosofas vaizduoja tamsoje prirakintus kalinius, kurie regi ant olos sienos šešėlius. Juos ir laiko tikrove. Tačiau jei vienas kalinys ištrūktų ir, įveikęs ganėtinai statų šlaitą, pamatytų saulės šviesą, jis suprastų, kas yra tikras šviesos ir šilumos šaltinis. Jis pažintų tiesą ir grįžtų ja pasidalinti. Tik ar kiti kaliniai suprastų jo aiškinimą, tikrąją tiesą? Alegorijos prasmė yra tokia: „mes patys gyvename šešėlių ir iliuzijų oloje, savo pačių nežinojimo ir abejingumo surakinti“(Ozmon A., Craver S., 1996,19). Metai iš metų mokytojai buvo atitraukiami nuo tikros ugdymo versmės – tai jie buvo profilinio mokymo įkaitai, tai juos blaškė (ir tebeblaško) metodologiniu požiūriu eklektiškos bendrojo ugdymo programos ir t.t.. Šiuo metu mokytojų dėmesį nuo ugdymo prasmės ir esmės nukreipia nacionaliniai testai, valstybiniai brandos egzaminai bei kiti tikrinimai, patikrinimai (kartais abejotinos vertės). Mokytojui nuolat nurodinėjama.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/vilija-targamadze-gal-svietime-pirma-sejame-o-paskui-dirva-ariame-18-968934?c=18

Pasitelksiu Platono „Olos alegoriją“. Filosofas vaizduoja tamsoje prirakintus kalinius, kurie regi ant olos sienos šešėlius. Juos ir laiko tikrove. Tačiau jei vienas kalinys ištrūktų ir, įveikęs ganėtinai statų šlaitą, pamatytų saulės šviesą, jis suprastų, kas yra tikras šviesos ir šilumos šaltinis. Jis pažintų tiesą ir grįžtų ja pasidalinti. Tik ar kiti kaliniai suprastų jo aiškinimą, tikrąją tiesą? Alegorijos prasmė yra tokia: „mes patys gyvename šešėlių ir iliuzijų oloje, savo pačių nežinojimo ir abejingumo surakinti“(Ozmon A., Craver S., 1996,19).

Metai iš metų mokytojai buvo atitraukiami nuo tikros ugdymo versmės – tai jie buvo profilinio mokymo įkaitai, tai juos blaškė (ir tebeblaško) metodologiniu požiūriu eklektiškos bendrojo ugdymo programos ir t.t.. Šiuo metu mokytojų dėmesį nuo ugdymo prasmės ir esmės nukreipia nacionaliniai testai, valstybiniai brandos egzaminai bei kiti tikrinimai, patikrinimai (kartais abejotinos vertės). Mokytojui nuolat nurodinėjama.

Tebevyraujantis imperatyvus instrukcinis braižas mokytoją orientuoja į vykdytojo vaidmenį. Tačiau mokytojas turi būti ne įkaitu, ne vergu, vedančiu vaiką į mokyklą (gr. paidagōgos — vergas, lydintis šeimininko vaikus į mokyklą; auklėtojas), o kūrėju. Jis turi kurti kartu su vaiku, o jų bendra veikla didžia dalimi turi būti nukreipta į prasmių ir atradimų paiešką, vaiko smalsumo patenkinimą, mokymosi visą gyvenimą nuostatos formavimo(si), mokymosi sėkmės skatinimą, vertybių ugdymą.

Daugiau skaitykite čia.