Tinklalapio logotipas
Grįžti

Vilniaus universitetas 2017-aisiais: mokslinės produkcijos lyderis ir abiturientų traukos centras Lietuvoje
event 2018-03-30 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Vilniaus universitetas 2017-aisiais: mokslinės produkcijos lyderis ir abiturientų traukos centras Lietuvoje

Vilniaus universiteto (VU) Taryba patvirtino rektoriaus prof. Artūro Žukausko pristatytą 2017 m. veiklos ataskaitą. Joje apžvelgiami dvejus metus trukusio intensyvių permainų etapo baigiamieji darbai: pertvarkyta universiteto struktūra ir valdysena, ženkliai pagerintos pozicijos pasaulyje, sutvirtėjęs mokslo ir studijų kokybės palaikymo pagrindas.

Vidinės struktūros, finansų, personalo valdymo pertvarkos leido efektyviau pritaikyti organizacijos veiklą šiandieninio pasaulio poreikiams, pasiruošti naujiems iššūkiams ir sėkmingai tęsti universiteto veiklos misiją ateityje.

Lyderis pagal moksliškumą

Mokslo srityje VU nuosekliai orientuojasi į pagrindinį tikslą – tapti pasaulinio lygio mokslo universitetu. Todėl per praėjusius metus VU sėkmingai padidino aukšto lygio publikacijų ir tarptautinėse agentūrose registruotų patentų skaičių, iš mokslinės veiklos gaunamas pajamas, vykdomų mokslo projektų kiekį ir kokybę.

„Universiteto mokslininkų straipsnių skaičius „Clarivate Analytics Web of Science Core Collection“ duomenų bazėje antri metai iš eilės didėja 20 proc. ir 2017 m. priartėjo prie beveik 1000 publikacijų, o tai sudarė 36 proc. visų Lietuvos mokslininkų šioje duomenų bazėje referuojamų straipsnių“, – sakė rektorius.

A. Žukauskas džiaugėsi didėjančiu bendradarbiavimu su verslo įmonėmis, išaugusiu VU vykdomų mokslinių projektų skaičiumi ir tuo, kad tarp Lietuvos universitetų šioje srityje VU įsitvirtinęs kaip neabejotinas lyderis.

2017 m. VU profesoriaus Sauliaus Klimašausko dėka buvo laimėtas ir pirmą kartą Lietuvoje pradėtas vykdyti Europos mokslo tarybos projektas „EpiTrack“, remiantis pažangiausius Europoje pačių tyrėjų vykdomus priešakinius mokslinius tyrimus.

Pernai taip pat buvo pelnytas aukščiausio lygio tarptautinis pripažinimas – VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto mokslininkų Miglės Kazlauskienės, Georgijaus Kostiuko, Česlovo Venclovo, Gintauto Tamulaičio ir Virginijaus Šikšnio straipsnis „A Cyclic Oligonucleotide Signaling Pathway in Type III CRISPR-Cas Systems“ buvo pirmasis vien tik lietuvių mokslininkų straipsnis, publikuotas prestižiniame mokslo žurnale „Science“.

Pasak rektoriaus, nors bendradarbiavimas su užsienio partneriais yra sveikintinas dalykas, bet ši publikacija parodė, kad mūsų mokslininkai yra pajėgūs savarankiškai vykdyti pasaulinio lygio mokslinius tyrimus. Jie pasiekė tokią aukštą kritinę masę, kad šios srities tyrimus atliekantys pasaulio mokslininkai nuo šiol galės jungtis prie mūsų, o ne mes prie jų.

Kaip vieną ryškiausių ir išskirtinių universiteto tarptautinių mokslo pasiekimų rektorius minėjo VU studentų komandos „Vilnius-Lithuania iGEM“ aukso medalį, laimėtą prestižiniame ir didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse, kuris vyko Harvardo universitete (JAV). Jame VU studentai nurungė 300 stipriausių pasaulio universitetų komandų.

Tęsdamas kalbą apie tarptautinį universiteto mokslininkų veiklos pripažinimą, A. Žukauskas minėjo ir VU fizikus, kurie išplėtė bendradarbiavimo su CERN galimybes, tad dabar, Lietuvai tapus asocijuotąja CERN nare, šalies mokslininkai dar aktyviau dalyvaus šios organizacijos veikloje. Stiprinant Lietuvos eksperimentinę didelių energijų fizikos bazę, VU buvo įkurtas Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centras.

Proveržis rengiant pedagogus

2017 m. universitete įvyko proveržis pedagogų rengimo srityje. Atsiliepiant į pasikeitusį valstybės poreikį rengti šiuolaikiškus ir dalykiniu požiūriu stiprius mokytojus, prieš metus VU Filosofijos fakultete buvo įkurtas Ugdymo mokslų institutaspradėtos rengti dvi naujos ugdymo mokslų krypties bakalauro studijų programos „Vaikystės pedagogika“ ir „Gamtamokslinis ugdymas“.

Pristatydamas pokyčius studijų srityje, rektorius pabrėžė ne vienerius metus trunkančias universiteto pastangas teikti aukščiausios kokybės išsilavinimą. Bet 2017 m. tam tikslui pasiekti buvo sukurta daug konkrečių priemonių: studijų programų kokybės „žemėlapis“, skirtas reguliariai peržiūrėti vykdomas studijų programas, rengiami dėstytojų kompetencijų ugdymo mokymai, mažinama dėstytojų rutininio darbo apimtis, gerinamos e. studijos, plėtojamos studentų akademinio ir karjeros konsultavimo paslaugos.

Pernai prestižiniu „Investors’ Spotlight“ kokybės ženklu buvo apdovanota informacinių technologijų bakalauro studijų programa.

VU Verslo mokykla po truputėlį virsta verslumo erdve – joje atidarytas „Verslumo HUB’as“, kuriame studentai, alumnai, dėstytojai ir partneriai kuria ir plėtoja inovatyvias verslo idėjas.

2017 m. VU į visas studijų pakopas priėmė daugiau kaip 5500 naujų studentų.

Nepaisant demografinės situacijos ir didžiausios taikytos minimalios 3 balų (dalyje programų – 4 balų) konkursinio balo kartelės, VU studentų, priimtų į bakalauro ir vientisąsias studijas, daugėjo, tuo tarpu kitų Lietuvos universitetų studentų priėmimo mastai smuktelėjo 20–30 proc.

„Daugelyje studijų krypčių mes smarkiai pagerinome savo pozicijas tiek tarptautiniuose, tiek šalies reitinguose ir tapome pagrindiniu Lietuvos abiturientų traukos centru. VU rinkosi trečdalis visų į universitetą stojusių jaunuolių ir apie pusė visų „šimtukininkų“, – pabrėžė rektorius.

Pasak rektoriaus, universitete vykdomos studijos vis labiau pripažįstamos ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Tai rodo geografiškai išsiplėtusi universiteto partnerystės „Erasmus+“ programa, kuri pritraukė daugiau nuolatinių ir dalinių studijų iš užsienio atvykusių studentų.

Šuolis tarptautiniuose reitinguose

Pasak rektoriaus, 2017 m. buvo ypač sunkių organizacinių pokyčių laikotarpis, bet dėl jų atsivėrė ir daug naujų galimybių: buvo pertvarkyta universiteto darbuotojų atlygio sistema, padidinti akademinių darbuotojų atlyginimai, gerokai sumažintas buvusių itin smulkių kamieninių akademinių padalinių skaičius.

„Nuo pusantro šimto katedrų perėjome prie 36–37 institutų arba integralių katedrų. Naujai kuriama mokslo vadybos kultūra turės ilgalaikį poveikį mokslo tyrimų plėtrai mūsų universitete“, – įsitikinęs A. Žukauskas.

Naujoji VU struktūra tapo racionalesnė, labiau pritaikyta strateginei valdysenai, leidžiančiai užtikrinti veiklos kokybę ir studijų moksliškumo didinimą.

Kalbėdamas apie VU, kaip organizacijos, pasiekimus, rektorius džiaugėsi dar vienu pasiektu strateginiu tikslu – pagerintu tarptautiniu universiteto įvaizdžiu ir padidintu veiklos rodiklių žinomumu. Praėjusiais metais mūsų universitetas QS reitinge pasistūmėjo į viršų net per 80 pozicijų ir įsitvirtino 401–410 vietoje. Geriausiai VU įvertintas reputacijos tarp darbdavių, akademinės reputacijos bei studentų ir dėstytojų santykio srityse.

„Šiandien su beveik 5 tūkst. darbuotojų (iš jų 3 tūkst. yra akademinis personalas) patenkame į didžiausių darbdavių Lietuvoje dešimtuką. Todėl mūsų organizacijai valdyti reikia daugybės įgūdžių ir kompetencijų, kurios yra ir turi būti nuolat tobulinamos“, – sakė A. Žukauskas.

Su visa 2017 m. Vilniaus universiteto veiklos ataskaita galima susipažinti čia