Tinklalapio logotipas
Grįžti

XXI a. požiūris į mokytojo profesiją
event 2018-11-29

XXI a. požiūris į mokytojo profesiją

Dėl didelių pokyčių švietimo sistemoje mokytojo profesija tampa vis patrauklesnė, tačiau dar yra daugybė galimybių ją tobulinti. Naujausius šios srities pasiekimus pristato Utrechto universiteto Taikomųjų mokslų universiteto bendradarbis Michielis Heijnenas.

Švietimo pokyčiai

Pasaulis keičiasi, o kartu su juo nestovi vietoje ir Europos visuomenė. Globalizacija, skaitmeninimas ir socialiniai, kultūriniai bei ekonominiai pokyčiai atveria naujas galimybes, tačiau tuo pat metu žmonėms ir visuomenei kelia naujus reikalavimus, kurių visų mes negalima numatyti. Atsiranda naujos ūkio šakos ir profesijos, todėl būtina ruošti vis įvairesnę ir sąmoningesnę darbo jėgą.

Taigi XXI a. švietimas jau nebegali ugdyti besimokančiųjų pagal senąją paradigmą. Be to, mes matome, kad formalusis mokymasis nesibaigia jaunuoliui įžengus į trečiąją dešimtmetį. Tampa įprasta mokytis visą gyvenimą. Švietime pereinama nuo standartizuoto prie individualizuoto mokymosi; nuo biurokratijos – prie į mokytojus ir besimokančiuosius sutelkto ugdymo proceso, nuo veiksmingumo – prie kokybės ir naujovių, nuo formaliojo mokymosi mokyklose – prie formaliojo ir neformaliojo visą gyvenimą trunkančio mokymosi derinio. Mokiniai dabar ne tik drausminami, bet ir skatinami. Besimokydami jie gali eksperimentuoti ir klysti – tai skatina juos žvelgti į ateitį, o ne atkurti praeitį.

Tai reiškia, kad mokykla vis labiau ir labiau primena naujovių stovyklą, kurioje pakanka vietos naujiems gebėjimams, daugiadalykiniam ir tarpdalykiniam mokymuisi, kur sprendžiami besimokančiųjų klausimai ir atsižvelgiama į jų poreikius. Taip pat ji tampa vieta, kurioje svarbų vaidmenį vaidina technologijos.

Besikeičianti mokytojo profesija

Šiuolaikinis švietimas ir besikeičiantis mokytojų vaidmuo leidžia naujai pažvelgti į mokytojo profesiją. Mokytojai nuolat tobulinasi, gerindami savo kvalifikaciją ir bendradarbiaudami su kolegomis. Mokytojo profesija darosi vis dinamiškesnė, kūrybiškesnė ir sudėtingesnė. Taigi dėl to būti ir išlikti mokytoju tampa dar patraukliau.

Nepaisant visų teigiamų pokyčių, kartais būna nelengva rasti naujų mokytojų ir išlaikyti jau dirbančius. To priežastys taip pat dažnai įvardijamos: menkos karjeros perspektyvos, palyginti nedidelis atlyginimas ir didelis darbo krūvis. Švietimo sistema kartais laikoma „spąstais“, į kurią patekus sunku pereiti į kitą sritį.

Nors mokytojo profesija tampa vis patrauklesnė dėl besikeičiančių ugdymo ir mokymo procesų, yra ir daugiau dalykų, galinčių padėti žmones ja sudominti:

  • individualizuotas mokytojų rengimas, atsižvelgiant į anksčiau įgytą kompetenciją ir patirtį (tai padeda kitų profesijų atstovams tapti mokytojais);
  • profesionalumo gerinimo infrastruktūra, leidžianti priimti asmeninius sprendimus, ir įkvepianti programa „iš apačios“;
  • mokymosi bendruomenių, kuriose pradedantieji ir patyrę mokytojai apmąstytų, tyrinėtų ir drauge projektuotų ugdymą, skatinimas;
  • investicijos į mokyklas kaip į mokymosi organizacijas, turinčias atvirą kultūrą, kuriose nauji mokytojai mielai priimami ir aktyviai remiami;
  • daugiau galimybių derinti mokytojo darbą su kita profesija – verslininko, policijos pareigūno ar mokslininko. Galiausiai, tai atitinka jaunų specialistų profesinę patirtį, nes vis mažiau žmonių pasirenka vieną darbą visam gyvenimui.

Švietimo pokyčiai keičia mokytojus ir mokytojo profesiją. Vis dėlto tam tikrai išorinė parama gali neabejotinai pagreitinti procesą, kuris padėtų sukurti tvarią ir patrauklią XXI a. mokytojo profesiją – tai būtina sąlyga norint užtikrinti kokybišką ugdymą šiais pokyčių laikais!


Michielis Heijnenas yra Nyderlandų Utrechto taikomųjų mokslų universiteto Archimedo instituto Švietimo naujovių programos vadovas. Jis taip pat yra Europos mokytojų ugdymo asociacijos administracinės tarybos narys.

Nuotr. autor. Shutterstock.com

School Education Gateway