Tinklalapio logotipas

Nuotolinis mokymas(is)

Grįžti

Edukologijos ekspertė apie nuotolinio ugdymo pliusus, minusus ir galimybes
event 2020-10-16 domain Nacionalinė švietimo agentūra label_outline Aktualijos

Edukologijos ekspertė apie nuotolinio ugdymo pliusus, minusus ir galimybes

Kasdien vis daugiau informacijos apie tai, kad dėl viruso COVID-19 plitimo dauguma ugdymo įstaigų ir aukštųjų mokyklų aktyviau pereina prie nuotolinio arba mišriojo ugdymo. Ar tikrai nuotolinis mokymas ir mokymasis – geriausia išeitis siekiant išlaikyti bei užtikrinti kokybę? Su kokiais kasdieniais iššūkiais tenka susidurti mokant(is) nuotoliniu būdu ir kokios būtų pagrindinės rekomendacijos pasakoja Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto lektorė dr. Aušra Kolbergytė.

Didžiausia nuotolinio mokymo pridėtinė vertė – mobilumas ir laisvė. O minusai?

„Man ir pačiai sužinojus, jog teks dėstyti mišriuoju būdu, buvo ir šiek tiek neramu ir gaila, nes vertinu gyvą ir aktyvų tiesioginį bendravimą su studentais, kai galiu prieiti prie kiekvieno žmogaus, stebėti grįžtamo ryšio reakcijas ir tiesioginius procesus grupinių užduočių metu“, - pasakoja A. Kolbergytė.

Be to, anot pašnekovės, nebuvo aišku, kaip aktyviai jungsis studentai ir motyvuotai įsitrauks. Ji sako mananti, jog didžiausia nuotolinio mokymo pridėtinė vertė yra studijų mobilumas ir laisvė dalyviams prisijungti prie užsiėmimų iš bet kurio pasaulio krašto. „Taip išties lengviau derinti studijų laiką, pavyzdžiui, kartu su darbu, motinystės atostogomis ar fizinio buvimo vieta. Dabartiniu pandemijos laikotarpiu galimybė studijuoti nuotoliniu būdu ypač aktuali užsienio studentams, nes stipriai suvaržytos jų keliavimo galimybės ir vizų išdavimo tvarka, taip pat daug nežinomybės dėl ateities. O dabar jie gali nuotoliniu būdu studijuoti iš Malaizijos, Indijos, Pietų Afrikos, Kamerūno, Rusijos, Kinijos, Kazachstano ir bet kurios kitos šalies“, – savo mintimis dalijosi A. Kolbergytė.

Pasak edukologės nuotolinės studijos turi ir daugiau privalumų: „Dėstytojai skatinami būti kūrybiškesniais ir mokytis pažangesnių mokymo metodų, lavinti informacinių technologijų valdymo įgūdžius“.

Tačiau edukologė sako, kad yra ir kita medalio pusė. „Mūsų visuomenė taip stipriai įsiliejo į skaitmenizacijos procesus, kad gali ateiti laikas, kai natūraliai bus persisotinta informacinių technologijų dominavimu kasdieniame gyvenime: žmonės gali nuoširdžiai pasiilgti tikrojo žmogiškojo santykio ir realaus buvimo kartu. Kitaip tariant, pastebima, kad visuomenė pradeda persvarstyti esamas vertybes ir palaipsniui išsikristalizuoja, kas yra svarbiausia. Šios tendencijos jaučiamos ir tarp moksleivių, ir tarp studentų“, - sako A. Kolbergytė.

Net ir nuotoliniu būdu svarbu skatinti bendravimą ir saviraišką

„Studentai dažnai užsimena apie norą bendrauti ir studijuoti gyvai, tad gyvos studijos, tikėtina, jiems atrodo patrauklesnės ne tik dėl studijų proceso, bet ir poreikio priklausyti grupei, dirbti komandoje, interaktyviai bendrauti paskaitų metu ir už universiteto ribų“, – pastebi edukologė. Anot pašnekovės, tai  yra normalu, nes žmogus turi du labai aiškiai išreikštus poreikius, kuriuos jam būtina patenkinti: tai gyvo bendravimo ir saviraiškos. „Manau, kad universitetai yra puiki terpė ne tik dėl bendrųjų ir profesinių kompetencijų įgijimo, jų tobulinimo, bet ir tos akademinės erdvės sukūrimo, kurioje jie turi visas galimybes lavinti kritinį mąstymą ir minties raišką, tobulinti bendradarbiavimo įgūdžius, mokytis iš kitų. Studentams labiausiai patinka interaktyvios užduotys, kai žinios yra tiesiogiai patiriamos arba atrandamos. Tad ir nuotolinių studijų procese svarbu skatinti bendradarbiavimą ir darbą komandoje“, –  pasakojo  MRU Edukologijos ir socialinio darbo instituto lektorė dr. Aušra Kolbergytė.

Anot edukologės, ir mokytojui, ir dėstytojui ir dirbant nuotoliniu būdu milžiniškas iššūkis sudominti teorine studijų medžiaga. „Šiais laikais daug žinių galima lengvai rasti internete, tad dėstytojų ir mokytojų vaidmuo atsiskleidžia ne tik dalinantis teorine medžiaga. Pastebiu, jog studentai visuomet „atsimerkia“ ir atidžiau klausosi, kai į dėstomą medžiagą įtraukiu asociacijas ar pavyzdžius iš savo asmeninio gyvenimiško patyrimo. Dažnu atveju gelbsti nuoširdžiai dalinantis su klausytoju tuo, kas jam aktualu: tokiu būdu studentai supranta, kad dėstytojai taip pat yra paprasti ir nuolatos besimokantys žmonės, ieškantys būdų sėkmingai adaptuotis visuomenėje ir išreikšti save“.   

MRU edukologės dr. Aušros Kolbergytės patarimai mokant(is) nuotoliniu būdu: 

  • Greitis ir įvairovė. Neplanuokite išdėstyti viską, ką sumanėte: laiko tikrai nepakaks. Jeigu dar neišlavinote „multitasking‘o“ įgūdžių, neabejokite – jūs patekote į tinkamiausią mokymosi terpę, kurioje teks žongliruoti užduotimis, dėmesiu, technologiniais įgūdžiais ir artistiniais sugebėjimais.
  • Stresas. Dėstytojai ar mokytojai jaučia ne ką mažesnį stresą negu moksleiviai ar studentai. Tai pripažinus įtampos liks mažiau, o bendrumo bus daugiau. Nebandykite apsimesti, kad viską galite kontroliuoti: darykite pauzes, kad ir studentai turėtų erdvės prisidėti prie mokymosi proceso kūrimo. Jauskite edukacinę dinamiką ir priimkite ją tokią, kokia ji yra.
  • Kūno kalba. Skatinkite moksleivius studentus naudoti vaizdo kameras, nes apie 80% informacijos perduodama per neverbalinę kalbą, ir tik 20% - žodžiu. Tokiu būdu nuolatos gausite grįžtamąjį ryšį apie dėstomą medžiagą, be to, moksleiviai ir studentai jaus daugiau atsakomybės dalyvauti užsiėmime ir kurti santykį su grupe.
  • Grupės sutelkimas. Sudarykite sąlygas vykti interakcijai tarp tiesiogiai ir nuotoliniu būdu prisijungusių studentų. Paprašykite gyvai dalyvaujančių taip pat prisijungti prie nuotolinio mokymo platformos atsinešus savo kompiuterius: taip bus lengviau ne tik suprasti prezentacijos turinį ir seką, bet ir užmegzti ryšį su per nuotolį studijuojančiaisiais (per vaizdo kamerą studentai matys veidus, galės bendrauti per bendrus ar individualius „chat‘us“, dalyvauti grupinėse užduotyse naudojantis „breakout rooms“ funkcija).
  • Dėmesys kiekvienam. Nepamirškite nuotoliniams moksleiviams ir studentams skirti tiek pat dėmesio, kiek ir gyvai atvykusiems: visi dalyviai nori būti pastebėti, matomi, išgirsti ir įvertinti. Tiesa, greičiausiai dėl įtempto laviravimo skirtingose dėstymo dimensijose kyla pavojus ne visų studentų klausimus ar pastebėjimus išgirsti ar perskaityti, bet svarbu parodyti pastangas, kad visi jie vienodai svarbūs.
  • Humoras. Atminkite, kad pozityvus mąstymas ir šypsena dažnu atveju gelbsti net ir iš sunkiausios situacijos. Šie pokyčiai yra visiems. Jeigu kas ir užstrigs, užtruks, kažko neišgirsite: humoras visada padės išsklaidyti įtampą ir nemalonias emocijas.
  • Grįžtamasis ryšys. Nuolatinis grįžtamojo ryšio prašymas yra itin svarbi nuotolinio edukacinio proceso dalis. Jį galima gauti įvairiais būdais: prašant parodyti emociją per vaizdo kamerą, nustatant emociją prie profilio su „emoji" funkcija, raštu reflektuojant bendroje forumo paskyroje, išreiškiant žodžiu per nuotolinį mikrofoną arba galiausiai el. paštu pateikiant atsiliepimą po paskaitos.
  • Nesiekite tobulumo. Kad ir kiek ilgai ir kruopščiai ruošėtės užsiėmimui, paleiskite lūkestį atlikti viską idealiai: būti tobulam ir įtikti visiems – neįmanoma, o nepatenkintų bus visuomet. Jeigu pavyko užmegzti ryšį su užsiėmimo dalyviais, perdavėte esmines užsiėmimo mintis, suteikėte erdvės išreikšti savo įžvalgas ir atradimus bei sugebėjote su šypsena ir atsisveikinimo linkėjimais išlydėti juos – savo planą įgyvendinote 100%!