Išvyka kaip mokymosi metodas

Grįžti

Išvyka kaip mokymosi metodas
event 2019-10-23 domain Nacionalinė švietimo agentūra label_outline Aktualijos

Išvyka kaip mokymosi metodas

Vėl atėjo ruduo, prasidėjo nauji mokslo metai, o su jais – nauji iššūkiai ir nauja patirtis. Mokytojai savo darbe kaip visada stengsis taikyti tiek išbandytas, tiek naujai įgytas mokymo formas bei metodus, tarp kurių, be abejo, bus išvykos.

Jei paklaustume mokinių, kas yra išvyka, jie tikriausiai atsakytų, kad tai puiki pramoga. Tačiau kas slypi už to smagaus laiko praleidimo, kaip mokytojui, nusprendusiam organizuoti išvyką, pasiekti numatytą rezultatą? Kiekvienas toks apsisprendimas reikalauja kruopštaus pasiruošimo, atsakomybės. Ir kai išvyka puikiai pavyksta, tik mokytojas supranta, kad ne veltui buvo stengiamasi.

Būtinybė naudoti išvykas mokymosi procese atsiranda tada, kai norime paskatinti mokinį kasdienį gyvenimą suvokti plačiau, mokyti jį atrasti praeities ir dabarties ryšius, vertinti galutinį rezultatą, praktiškai taikyti įgytas žinias. Todėl tik gerai paruošta, suplanuota, organizuota, pravesta išvyka gali atskleisti tinkamus didaktinius ir auklėjamuosius uždavinius, ne tik istorijos, bet ir kitų dalykų pamokose. Tuo pačiu išvyka sukelia suinteresuotumo jausmą, kuris skatina mokinį formuluoti klausimus, kurie savo ruožtu suteikia galimybę išjudinti procesus, susijusius su intelektualiniu auklėjimu.

Dabar, kai yra įvestas etatinis mokytojų darbo apmokėjimas, kai yra darbas nuotoliniu būdu, mokytojas laisviau gali pasirinkti, kaip jam dirbti. Reikia naujai pažiūrėti į savo darbą, pamatyti, kokios perspektyvos atsiveria. Mokytojas dabar nėra pririštas prie jam įprastos darbo vietos ir gali ugdymo procese pasitelkti kitas erdves. Reikia tik daugiau drąsos ir noro. Išvykos – puikus būdas naujoms erdvėms tyrinėti, mokinių žinioms plėsti ir tobulinti. Be abejo, norint pravesti išvyką, reikia laiko, bet, jei skiriame tam 1 neformalaus ugdymo kontaktinę valandą per savaitę, tai per mėnesį susidaro 4/5 val. Šių valandų visiškai užtenka 1 išvykai per mėnesį organizuoti. Kadangi tai yra neformalusis ugdymas, jis vyksta po pamokų, tad kartais išvykos gali įvykti ir savaitgalį arba atostogų metu. Suprantama, kad tokiu atveju mokytojas aukoja savo laisvą laiką. Tačiau, jei įvertintume tai, kad išvyka vyksta tik 1 kartą per mėnesį ir tas laikas yra apmokamas, galima būtų kelis kartus per metus išnaudoti tą momentą, kai vaikai yra labiau pailsėję, tad labiau imlūs žinioms.

Nors neturiu auklėjamosios klasės, tačiau pernai man pavyko organizuoti net 10 išvykų. Visos jos vyko po pamokų, savaitgaliais, per mokinių atostogas, ne tik dienos metu, bet ir vakarais. Viena iš tokių  įdomiausių išvykų buvo ekskursija į Pasakų parką, kur galima buvo pasigrožėti šviesos instaliacijomis ant sniego, taip pat mokiniams labai patiko ekskursija po Vilniaus bažnyčias ir Kalėdinės pasakos peržiūra Katedros aikštėje žiemos atostogų metu.

O kokias galimybes išvykoms organizuoti dabar suteikia valstybė, kaip galima nepasinaudoti paskutiniu mėnesio sekmadieniu, kai muziejus galima aplankyti nemokamai. Ir mes pasinaudojome šia galimybe. Vieną sekmadienį vykome į Trakų pilį, kur bilietai tikrai nėra pigūs.

Tokios išvykos turi dar vieną teigiamą pusę - jose dalyvauja tie mokiniai, kurie noriai siekia žinių. Jų nereikia prašyti, įkalbinėti, jie patys trokšta ir yra suinteresuoti kuo daugiau sužinoti.

Išvyka suteikia mokytojui visiškai kitų galimybių pažinti mokinius, nes už mokyklos ribų jie elgiasi daug laisviau, parodo, kaip sakoma, savo tikrąjį veidą. Tuo pačiu mokytojas turi galimybę daugiau pažinti mokinius, jų temperamentą, tarpusavio ryšius grupėje ir įvertinti žinių lygį. Kita vertus, tas tiesioginis mokinių ryšys su istorija ir gamta provokuoja emocijas, išjudina estetikos ir grožio jausmą, skatina domėjimąsi aplinkiniu pasauliu. Be to, išvykos suaktyvina gyvenimo ritmą, paskatina pačius ką nors organizuoti.

Nors per metus teko kelis kartus koreguoti numatytų išvykų planą, tačiau mums su mokiniais pasisekė įgyvendinti beveik visas mokslo metų pradžioje suplanuotas išvykas, kurias jie patys rinkdavosi. Išvykų planavimą sąlygojo įvairios priežastys: mokinių domėjimasis Vilniaus miesto istorija, pamokos tema (pvz. klasicizmo architektūra, Radvilos ir jų įtaka valstybei, gynybinės sienos, Bastėja ir pan.), išvykos metu kilusi nauja idėja, ką norėtų pamatyti kitą kartą.

Išvykos kartu su eilinėmis pamokomis yra svarbiausias būdas mokymosi tikslams pasiekti. Jos ne tik leidžia tiesiogiai prisiliesti prie istorijos, skatina mokinius aktyviai leisti, išjudina jų norą veikti, praskaidrina kasdieninį mokyklos gyvenimą, bet ir padeda užmegzti ryšį su istorine aplinka, suteikia nepamirštamų akimirkų, tampa informacijos šaltiniu ir daro įtaką mokinių mąstymui, sukelia norą domėtis ir tirti supamą aplinką. Kita vertus, išvykų metu sustiprinamas mokinio ryšys su gimtine, ugdomas patriotiškumas, praplečiamas akiratis. Išvykas drąsiai galima priskirti prie veiksmingiausių didaktinių priemonių.

 

Christina Masalska

Vilniaus raj. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko

gimnazijos istorijos vyresnioji mokytoja