Kaip mokyti šiandien, kad pasisektų rytoj?

Grįžti

Kaip mokyti šiandien, kad pasisektų rytoj?
event 2020-04-07 domain Lyderių laikas label_outline Projektai ir konkursai

Kaip mokyti šiandien, kad pasisektų rytoj?

Taigi, kuo skiriasi mokymo individualizavimas ir personalizavimas? Kas čia yra svarbiausia, ką turėtų žinoti ir suprasti mokytojas? Ir ar šios temos aktualumą gali pakoreguoti naujos ir netikėtos aplinkybės, su kuriomis dabar susiduriame?

Mokymų metu išgirdome tokį šių dviejų dalykų palyginimą: individualizavimas yra tada, kai mokiniui užduotis parenka mokytojas, o mokymo(si) personalizavimas vyksta tada, kai vaikai kelia savo mokymuisi tikslus, renkasi užduotis, jų atlikimo būdus, vertina savo mokymąsi, planuoja užduočių atlikimo laiką ir kt. Leisti vaikui rinktis nėra taip paprasta – vaiką paleidžiame tiek, kiek patys esame laisvi.

Savivaldumas mokantis sietinas su mokymo personalizavimu (suasmeninimu). Mokytojai turėtų žinoti, kad labai svarbu stiprinti mokinio vidines nuostatas, iš kurių svarbiausios šios: savivoka, motyvacija (savo mokymosi valdymas, domėjimasis ir pasiekimai, sėkmių ir nesėkmių priežastys), susikaupimas, atkaklumas ir įsitraukimas. Kalbėdami apie mokinio motyvaciją, turėtume kalbėti ir apie mokytojo motyvaciją. Įvairiais tyrimais įrodyta, kad nemotyvuotų vaikų nėra – yra mokytojo nemotyvacija dirbti su tokiais mokiniais. Kartais mokinys nesimoko todėl, kad jam neaktualus mokymo(si) turinys arba netinkami metodai, kuriuos taiko mokytojas. Mokytojas vaiko vidinę motyvaciją gali padidinti, tapdamas išoriniu motyvuotoju (pažindamas jo poreikius, mokymosi galias, tempą, skirdamas tinkamas užduotis, teikdamas pagalbą ir kt.).

Be abejo, mūsų pasirinktos temos „Profesinis dialogas savivaldžiam mokinio mokymuisi“ aktualumą pakoreguos netikėtos aplinkybės, kai mokytojai privalo mokinių mokymąsi organizuoti nuotoliniu būdu. Prireiks daug laiko užduotims rengti, techniškai pateikti, vertinti ir kt. Bet yra ir kita šio nelengvo laikotarpio pusė – mokytojai suaktyvės ir išlaisvės, įgys naujų gebėjimų, ugdymas taps labiau personalizuotas (pagrįstas mokinių asmeniniais poreikiais ir klausimais, mokymosi uždavinių, tempo, šaltinių pasirinkimu ir kt.). Čia labai svarbus grįžtamasis ryšys, jis bus tiesioginis. Mokiniai bus savarankiškesni, dažniau matys save kaip besimokančiuosius, rinksis užduočių sudėtingumą ir atlikimo būdus, mokymosi draugus. Be to, į ugdymo procesą labiau įsitrauks mokinių tėvai.

Moletai zinterviu1 20200406 

Ko gero, viena sudėtingesnių temų ar klausimų – kaip savivaldus ir personalizuotas mokymasis pamokoje gali laiduoti ir akademinių pasiekimų, ir asmenybės pažangą? Kaip atsakytumėte dabar?

Pirmiausia noriu priminti, kas daro didžiausią poveikį mokinių pasiekimams. Mokymosi rezultatams didžiausią poveikį turi grįžtamasis ryšys, mokėjimas valdyti savo mokymąsi (savivaldumas), pagalba vienas kitam, mokymasis vienas iš kito, įsitikinimai ir nuostatos, pasiekimų įsivertinimas ir kt. Asmenybei augti labiausiai padeda pasitikėjimas savimi, atsparumas nesėkmėms ir kritikai, gebėjimas reikšti jausmus, paprašyti pagalbos, gebėjimas pareikalauti, nesijausti kaltam, kad suklydo, efektyvus socialinių situacijų valdymas ir kt. Augindami vaiko asmenybę, auginame ir akademinius pasiekimus. Pavyzdžiui, jei vaikas pasitikės savimi, juo pasitikės ir kiti. Labai svarbu ir mokytojams pasitikėti mokiniais, leisti patiems išbandyti, atrasti, suklydus pasitaisyti ir pan. Juk tik pasitikėjimas augina pasitikėjimą. Dažnai ugdyme pabrėžiame akademinius pasiekimus, bet be vaiko, kaip asmens, augimo nebus ir norimų akademinių pasiekimų.

Kokių reikia sąlygų, kad mokinys taptų savo mokymosi šeimininku? Kaip jas sukurti? Kaip tai pavyko rajono ugdymo įstaigoms?

Norint sukurti sąlygas savivaldžiam mokymuisi, mokiniui pirmiausia reikia žinoti savo poreikius ir gabumus: ko aš noriu? Ko man reikia? Kokios mano savybės tam tinkamiausios? Savivaldžiam mokymuisi savęs pažinimas labai svarbus šiais aspektais: savęs kaip asmenybės pažinimas (koks aš esu kaip asmenybė, kokios mano asmeninės savybės (ar esu pasitikintis, darbštus, abejojantis, tyrinėjantis ir kt.); savęs kaip savivaldžiai besimokančiojo pažinimas (t. y. koks mano požiūris į mokymąsi, kaip man sekasi mokytis, kas man padeda ir trukdo mokytis ir pan.). Mokytojui tai padeda susidaryti mokinio, kaip savivaldžiai besimokančiojo, profilį, įvertinti jo žinias, gebėjimus, įgūdžius mokomojo dalyko požiūriu.

Mokytojas kiekvieną pamoką turėtų kurti aplinką, kurioje mokiniai jaustųsi saugūs, nebijotų klausti, kurioje į klaidą būtų žiūrima kaip į galimybę tobulėti, o mokiniai visada gautų reikiamą pagalbą.
Kiekvienų mokymų savivaldaus mokymosi tema metu mokytojai turėjo nemažai laiko dalintis savo patirtimi, kaip sudaro sąlygas vaikui tapti savo mokymosi šeimininku. Be to, kiekvienoje mokykloje vyksta profesiniai dialogai, kurių metu aptariama, kaip sekasi mokiniui būti atsakingam už savo mokymąsi, kaip mokytojai organizuoja ugdymo(si) procesą, kokius metodus taiko, kas pasiteisina, rezultatyvu ir pan.

Moletai zinterviu2 20200406

Moletai zinterviu3 20200406   

Siekdamas numatyto pokyčio, mokytojas turėtų tapti mokymosi tarpininku. Kaip šią užduotį mokytojai suprato, priėmė, kaip jiems sekėsi keisti savo statusą?

Mokymų mokyklų bendruomenėms lektorės apibrėžė, kad savivaldus mokymasis – tai „mokymasis, per kurį asmuo savo iniciatyva išsiaiškina mokymosi poreikius, keliasi tikslus, planuojasi mokymąsi, susikuria ar pasirenka mokymosi aplinką bei sau tinkamas mokymosi priemones, strategijas, įsivertina pasiekimus ir pažangą nuolat reflektuodamas teikiant konstruktyvius argumentus kiekviename etape“ (Kazlauskienė, Gaučaitė, Pocevičienė, 2012).

Siekiant mokinių savivaldumo mokantis, keičiasi ir mokytojo vaidmuo. Yra keturi besimokančiojo savivaldumo lygiai. Keičiantis mokytojo vaidmeniui, keičiasi ir vaikas kaip besimokantysis: mokytojas instruktuojantis → mokinys priklausomas; mokytojas motyvuotojas, vedlys → mokinys besidomintis; mokytojas pagalbininkas → mokinys įsitraukęs, dalyvaujantis; mokytojas konsultantas, paremiantis → mokinys savivaldus.

Mokytojas, norintis tapti mokymosi tarpininku, turi pažinti kiekvieną vaiką. Jam reikia žinoti, kiek mokinys rūpinasi savo mokymusi, yra motyvuotas savarankiškai veikti, kiek geba valdyti save besimokydamas, kaip suvokia įsivertinimo ir mokymosi pasiekimų patikrinimo tikslingumą.

Apibendrintų žinių, kaip mokytojams sekasi įvaldyti mokymosi tarpininko vaidmenį, turime dar nedaug. Kadangi tretieji mokymai šia tema įvyko vasario pabaigoje, o po poros savaičių prasidėjo paankstintos mokinių atostogos, mokytojai turėjo nedaug laiko pamokose taikyti išmoktus dalykus. Kiekvienoje mokykloje vykstančių profesinių dialogų metu mokytojai aptaria, kaip sekėsi taikyti savivaldaus mokymosi metodus. Dar ne visi mokytojai šiuos metodus taiko, bet jie mokosi, studijuodami literatūrą ir lankydamiesi kolegų pamokose. Mokyklos įsigijo A. Kazlauskienės ir R. Gaučaitės leidinius „Kaip pažinti save kaip besimokantįjį?“, „Kaip išsikelti mokymosi tikslus ir numatyti sėkmės kriterijus?“, „Kaip planuoti mokymąsi ir imtis veiksmų?“, „Kaip organizuoti grįžtamąjį ryšį ir koreguoti tolesnius veiksmus?“ Mūsų tikslas nėra kaip nors padaryti, kad visi mokytojai staiga pakeistų savo statusą, tai turi vykti palaipsniui, dalinantis sėkmingomis patirtimis. Trejų bendrų mokymų metu buvo smagu išgirsti mokytojų atsivėrimų, pasidžiaugimų, kad jie turėjo galimybę kasdieninio savo darbo praktiką įsivertinti ir fiksuoti savo keitimąsi.

Mokyklų dalinimąsi patirtimi šia tema buvome numatę birželio mėnesio „Mokytojų stovykloje“, bet karantinas greičiausiai numatymus pakoreguos ir renginį nukelsime vėlesniam laikui. Nepaisant to, jau turime ir filmuotos medžiagos, kur mokytoja dalinasi patirtimi, kaip jai sekasi personalizuoti mokinių mokymąsi.

Rajono kūrybinės komandos atstovai švietimo darbuotojams pristatė pokyčio projekto „Profesinis dialogas savivaldžiam mokinio mokymuisi“ įgyvendinimo savivaldybės ugdymo įstaigose atmintinę. Gal galėtumėte pakomentuoti svarbiausius atmintinės punktus?

Mokyklų kūrybinės komandos (jose yra ir vienas iš vadovų) dalyvauja trijų dalių mokymuose apie savivaldų mokymąsi ir pasidalina žiniomis su visa mokyklos mokytojų bendruomene, į pokyčio projektą įtraukia ir kolegas. Mokyklos, koordinuojant kūrybinei komandai, fiksuoja esamą savivaldaus mokinių mokymosi lygį (pagal Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodikos 1 priedo 1.1.1 ir 2.3.1 rodiklius).

Mokyklose organizuojami profesiniai dialogai, jie įtraukiami į mokyklos veiklos planus. Juos organizuoja mokyklų kūrybinės komandos. Profesiniai dialogai vyksta ne rečiau kaip kartą per mėnesį, jų trukmė – iki 45 minučių (jie visada baigiasi laiku). Profesiniuose dialoguose pasisako kiekvienas jame dalyvaujantis mokytojas. Iš dialogų neišeinama nieko nenusprendus ir nesusitarus išbandyti naujų metodų, siekiant stiprinti mokinių gebėjimą mokytis savivaldžiai.

Profesinio dialogo siekiant savivaldaus mokinių mokymosi paskirtis: pasidalinti žiniomis ir jas taikyti praktikoje, kito profesinio dialogo metu reflektuoti išbandytas praktikas.

Moletai zinterviu4 20200406

Savivaldybės kūrybinė komanda kartą per pusmetį organizuoja tarpinstitucinius profesinius dialogus... Mokymų dalyviai žiniomis apie savivaldų mokymąsi dalinosi su visa savo mokyklos mokytojų bendruomene ir į pokyčio projekto įgyvendinimą stengėsi įtraukti kolegas. Kaip jiems tai pavyko?

Kaip jau minėjau, mokyklose mokytojai į pokyčio projekto įgyvendinimą įtraukiami palaipsniui, mažais žingsneliais. Tai vyksta skirtingai, visa tai priklauso nuo požiūrio, susitarimų, mokyklų kūrybinių komandų įsipareigojimo ir atsakomybės. Visgi mokyklos turėjo nedaug laiko pokyčiams įgyvendinti. Padėti vaikui mokytis pagal jo individualias galias nėra lengva. Vaikui pažinti reikia daug laiko, nes kiekvienas vaikas yra kitoks. Tai ir yra sudėtingiausia.

Nenoriu vardinti mokyklų, kurioms sekėsi geriausiai, nes mokyklų negalima lyginti dėl įvairių priežasčių, pirmiausia dėl turimų žmogiškųjų išteklių. Paminėsiu tas mokyklas, kurios jau dalinosi savo patirtimi, tai: Alantos, Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos, Suginčių pagrindinė mokykla, Molėtų pradinė mokykla, Molėtų progimnazija, „Saulutės“ vaikų lopšelis-darželis.

Ir ką pakeis pokytis rajono ugdymo įstaigose, jeigu jį pavyks sėkmingai įgyvendinti?

Mokytojams tikslingai bendradarbiaujant, vaikai bus atsakingi už savo mokymąsi, taps besimokančiaisiais. Tikimės, kad pasikeis mokytojų nuostatos, išaugs pasitikėjimas savimi, pozityvumas, mokytojai nesijaus pervargę. Viliamės, kad pavyks sėkmingai įtraukti tėvus, jie bus labiau bendradarbiaujantys, ne tokie nusišalinę.

Dėkojame už mums skirtą laiką.

Zina Rimgailienė
Projekto „Lyderių laikas 3“ žurnalistė

„Lyderių laikas 3“ yra nacionalinis švietimo projektas. Vykdytojas – Nacionalinė švietimo agentūra, partneriai – Mokyklų tobulinimo centras ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas


Daugiau interviu su savivaldybių švietimo bendruomenių nariais –

informacijos sąraše apie III srauto (2019–2020 m.) – Šiaurės Rytų Lietuvos savivaldybes

informacijos sąraše apie II srauto (2018–2019 m.) – Vakarų Lietuvos savivaldybes

informacijos sąraše apie I srauto (2017–2018 m.) – Pietų Lietuvos savivaldybes