Kaip švietimo reforma keičia kolegijas: taikomieji moksliniai tyrimai ir profesinė magistrantūra – prioritetai

Grįžti

Kaip švietimo reforma keičia kolegijas: taikomieji moksliniai tyrimai ir profesinė magistrantūra – prioritetai
event 2019-06-27 domain LRT.lt label_outline Spaudos apžvalga

Kaip švietimo reforma keičia kolegijas: taikomieji moksliniai tyrimai ir profesinė magistrantūra – prioritetai

Prasidėjusi švietimo reforma išjudino daugelį metų neliestus klausimus ir paskatino aukštąsias mokyklas įgyvendinti kokybinius pokyčius bei užtaisyti kadaise paliktas aukštojo mokslo sistemos spragas. Patys aktualiausi klausimai kolegijų sektoriui šiuo metu yra finansavimas, taip pat 5 ISCED lygmens (trumposios studijos) ir 7 ISCED lygmens studijos (profesinė magistrantūra), rašoma pranešime žiniasklaidai.

Orūs dėstytojų atlyginimai – viena iš veiklos sąlygų

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) vykdančiojo direktoriaus Pauliaus Baltoko teigimu, paskutinius metus koleginis sektorius intensyviai dirbo siekdamas didinti studijų kokybę, kelti dėstytojų atlyginimams skiriamą finansavimą, plėsti taikomųjų mokslinių tyrimų veiklą.

„Šiuo metu yra ne viena aktuali kryptis, kuriomis aktyviai dirbame. Pirmoji – nemokamos bakalauro studijos studentams. Tiksliau reikėtų sakyti, kad nemokamas reikštų tai, jog ženkliai didesnė studentų dalis nemokėti už bakalauro studijas. Kitaip tariant, mokėtų tik tie, kurie žūtbūt nori studijuoti tam tikrose ribojamose specialybėse. Manome, jog diegiant tokią sistemą – svarbu išlaikyti aukštojo mokslo binariškumą. Jei valstybės poreikis bus netinkamai išreikštas, tikėtina, kad stojantieji gali pasukti tik į vieną kryptį ir taip sukelti ne tik grėsmę pačiai sistemai, bet ir dar labiau padidinti reikalingų specialistų deficitą.

Daugiau skaitykite čia.