Tinklalapio logotipas

Nuotolinis mokymas(is)

Grįžti

Karantino pamokos: įtraukiojo mokymo rėmimas ir mokymosi visiems užtikrinimas
event 2021-03-30 domain School Education Gateway label_outline Aktualijos

Karantino pamokos: įtraukiojo mokymo rėmimas ir mokymosi visiems užtikrinimas

Pagrindinės karantino pamokos atskleidžia, kad mokykloms tenka ypač svarbus vaidmuo stengiantis pasiekti ir ugdyti visus mokinius, taip pat padėti mokiniams susipažinti su mokymo programa, bendrauti su bendraamžiais ir palaikyti gerus santykius su savo mokytojais. Dr. Kate de Bruin ir Monašo universiteto profesorius Umesas Sharma paaiškino, kaip pandemija sustiprino įtrauktį.

Praėję metai sutrikdė vaikų mokymąsi visame pasaulyje, o 2021 m. metai žada būti panašūs. Periodiškai skelbiami karantinai sukėlė sunkumų daugeliui mokytojų, mokinių ir jų šeimų narių. Tai stresas ir nerimas, mokinių įsitraukimo ir organizacinės problemos, kylančios ir mokykloms, ir šeimoms siekiant užtikrinti nuotolinį mokymąsi. Be to, kilo naujų sunkumų kai kuriems labiausiai socialiai remtiniems mokiniams, pavyzdžiui, skurstantiems, gyvenantiems globos namuose arba neįgaliems. Tarp šių sunkumų galima paminėti ribotas galimybes naudotis technologijomis, kurių reikia norint mokytis nuotoliniu būdu, atsiskyrimą nuo klasės draugų, taip pat mažesnė galimybė gauti pagalbą mokantis. Kita vertus, negalima pamiršti ir gerų dalykų – pranešama, kad kai kuriems mokiniams ir mokytojams pandemija buvo palanki. Tai reiškia, kad galima išmokti kelias pagrindines pamokas, apie tai, kaip galėtume geriau bendradarbiauti su visais mokiniais, ir kurios būtų ypač naudingos pažeidžiamiems mokiniams, istoriškai vadinamiems sunkiai pasiekiamais arba turinčiais mokymo sunkumų.

Viena pamoka susijusi su tuo, kaip kiekvienam mokiniui galima suteikti galimybes naudotis technologijomis. Skaitmeninė atskirtis ilgą laiką buvo švietimo problema, tačiau sveikatos krizė paskatino imtis skubių veiksmų, todėl sprendimas buvo greitai priimtas politikos lygmeniu, o ne paliktas labdaros organizacijoms, kaip anksčiau. Taip yra todėl, kad uždarius mokyklas visiems mokiniams turėjo būti sudaryta galimybė naudotis technologijomis, taip pat patiriami sunkumai paskatino žiniasklaidos dėmesį ir tam tikras kūrybiškas politikos naujoves, skirtas lygybei užtikrinti. Pavyzdžiui, Australijos švietimo skyriai ėmėsi veiksmų ir užtikrino, kad skurdžiau gyvenantys mokiniai turėtų kompiuterius ir interneto prieigą, taigi galėtų mokytis nuotoliniu būdu.

Kita pamoka susijusi su tuo, kaip užtikrinti galimybę skirtingiems mokiniams įsisavinti mokymo programos turinį ir atlikti užduotis. 2020 m. mus išmokė, kad svarbu ne tik suteikti mokiniams galimybę naudotis technologijomis, bet ir tai, kaip jomis naudojamasi. Pavyzdžiui, mokytojai kūrybiškai naudojo tokias technologijas kaip „Zoom“ ir „YouTube“. Tai apima galimybę mokyti nuotoliniu būdu asmeniškai (akis į akį), taip pat derinant namuose esančių ir nedidelėse grupelėse susirinkusių mokinių mokymąsi per tokią internetinę mokymosi aplinką kaip „Google Classroom“. Mokiniams buvo pateikiami pamokų įrašai, kurie buvo ypač naudingos neįgaliesiems. Jie galėjo naudotis medžiaga tada, kai jiems patogu, ir dar kartą peržiūrėti pamoką, jeigu kokia nors informacija jiems neaiški. Šį naujovišką mišrujį mokymo mokykloje ir nuotolinio mokymosi metodą ypač palankiai įvertino neįgalūs ir lėtinėmis ligomis sergantys mokiniai, kuri ilgą prašė tokios galimybės, nors mokyklos tvirtino, kad tokią tvarką per sunku įgyvendinti.

Nors daugelis mokytojų sakė, kad perėjimas prie nuotolinio mokymosi jiems kėlė stresą ir reikalavo daug laiko, nemažai kitų pabrėžė ir tai, kad šis būdas atskleidė įspūdingą kūrybiškumą ir lankstumą bei paskatino atrasti naujus darbo būdus. Kai kurie mokytojai ėmė naudoti tokius aukštųjų technologijų sprendimus kaip bendrinamieji aiškių įgūdžių įrašai arba turinio mokymas, arba virtualioje mokymosi aplinkoje pradėjo burti mažas grupeles. Kiti naujoves pritaikė naudodami žemesniųjų technologijų sprendimus tose vietose, kuriose sunkiau užtikrinti galimybę naudotis skaitmeniniais įrenginiais ir interneto prieigą, pavyzdžiui, atokiose vietovėse mokytojai naudojosi radiju. Šios naujovės atskleidė svarbią pandemijos pamoką: mokiniai, kurie negali lankyti mokyklos, gali mokytis internetu ir bendrauti su mokytojais bei klasės draugais naudodamiesi ir žemosiomis, ir aukštosiomis technologijomis.

Dar viena svarbi pamoka yra suvokta santykių palaikymo ir gerovės ugdymo srityje svarba. 2020 m. rašėme apie tai, kaip buvo naudinga skatinti visų studentų bendrumo jausmą ir įsitraukimą intensyvios izoliacijos laikotarpiais, taip pat  nuotolinis mokymas sudarė palankias sąlygas mokiniams, kuriems reikalinga intensyvesnė parama ir mokymosi, ir gerovės užtikrinimo srityse. Mokytojai per karantiną naudojosi technologijomis siekdami reguliariai bendrauti ir palaikyti asmeninius ryšius su atskirais pažeidžiamais mokiniais ir jų šeimų nariais arba globėjais – tai padėjo sukurti paramos ir mokyklų bei tėvų partnerystės modelį. Mokslinis tyrimas, kuriame buvo nagrinėjamas nuotolinio mokymosi poveikis neįgaliems mokiniams, parodė, kad <smeninė ir intensyvi parama labai naudinga ir mokymuisi, ir gerovei. Nenuostabu, jog sėkmingiausi mokytojai nurodė, kad mokyklos vadovybės arba švietimo departamentų parama jiems buvo ypač svarbi, kad galėtų savarankiškai taikyti naujoves ir apsirūpinti ištekliais.

Judėdami pirmyn ir brisdami iš pandemijos neturėtume pamiršti, kad daugelis mokyklų ir mokytojų atliko ypatingai svarbų darbą, užtikrindami mokinių mokymąsi nepaisant visų netikėtų iššūkių. Tai nebuvo lengvas žingsnis, tačiau pirmą kartą tiek daug mokytojų, mokyklų ir švietimo sistemų greitai įgyvendino svarbius politikos ir praktikos pokyčius, skatinančius mokyklinio ugdymo lygybę. Labai svarbu, kad mes deramai įvertintume šiuos politikos laimėjimus ir praktiką bei išlaikytume juos spręsdami esamas nelygybes problemas ir pertvarkyti švietimo sistemą grįžus į įprastą gyvenimą.


Kate de Bruin

Dr. Kate de Bruin yra Monašo universiteto integracinio švietimo vyresnioji dėstytoja. Ji nagrinėja įrodymais pagrįstą praktiką, susijusią su visa švietimo politika, sistemomis, mokyklomis ir klasėmis, daugiausia dėmesio skirdama praktikai, skirtai ugdymo lygybei užtikrinti.

.

Umesh Sharma

Prof. Umeshas Sharma yra Monašo universiteto Švietimo fakulteto profesorius. Umesho mokslinių tyrimo programose daugiausia dėmesio skiriama negalios ir įtraukiojo ugdymo klausimams Azijoje, Ramiojo vandenyno regiono šalyse, Šiaurės Amerikoje ir Australazijoje.