Lietuvoje pradeda trūkti mokytojų? Sudarykime sąlygas norintiems jais tapti

Grįžti

Lietuvoje pradeda trūkti mokytojų? Sudarykime sąlygas norintiems jais tapti
event 2019-09-05 label_outline Aktualijos

Lietuvoje pradeda trūkti mokytojų? Sudarykime sąlygas norintiems jais tapti

Prasidėjus naujiems mokslo metams vėl girdime švietimo sistemos vadovų bei mokyklų atstovų kalbas, jog Lietuvoje vis labiau trūksta mokytojų, mokytojų kontingentas sparčiai sensta ir esą greitai jų visai nebeliks. Lygiagrečiai skamba visiškai priešingo pobūdžio teiginiai, jog įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimą daugelis mokytojų neturi tiek darbo valandų, kad jiems susidarytų visas etatas. Pabandykime išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų.

Užimtumo tarnybos skelbiamame laisvų darbo vietų sąraše galima rasti, jog rugsėjo pirmosiomis dienomis Vilniaus mokykloms trūko apie 10 mokytojų bei mokytojų padėjėjų, Vilniaus rajone – 5, Kaune ir Klaipėdoje – po kelis http://www.ldb.lt/LDBPortal/Pages/PositionOpeningPublic/GeneralSearch.aspx?pageId=651637b2-f37a-4de5-b2b2-d6e77b516c3e. Daugelio rajonų ar miestų mokyklos neieško nei vieno mokymo specialisto. Matyti, jog tam tikrą, nelabai reikšmingą mokytojų trūkumą patiria tik didžiųjų miestų ir galbūt šalia esančių rajonų mokyklos. Tuo tarpu daugelyje rajonų matome priešingą situaciją – mokytojams etatų neužtenka, dauguma dirba nepilnu krūviu. Tai reiškia, jog provincijoje mokytojų yra per daug. Praeitų mokslo metų duomenimis, vidutiniškai Lietuvoje vienam mokytojui teko 0,8 etato https://www.ziniuradijas.lt/laidos/ziniasklaidos-komentaras/mokytoju-atlyginimu-disproporcijos-bado-akis?soundtrack=1.

Suprantama, jog techniškai yra sunkiai įmanoma mokytojus kažkokiu būdu perkelti iš rajonų į didžiuosius miestus. Kita rimta problema yra mokytojų amžiaus vidurkio didėjimas, tai tampa aktualu ir didiesiems miestams https://www.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/sprendzia-kuo-kaune-pakeisti-senstancius-mokytojus-872120. Panagrinėkime, kokie vyksta procesai, kodėl, kaip teigiama, vis mažiau jaunų žmonių nori dirbti mokykloje.

Šalies aukštosiose mokyklose pedagogikos mokslus šiais mokslo metais pradeda studijuoti apie 400 pirmakursių (iš jų apie 130 studijuoja valstybės nefinansuojamose vietose) https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1084294/uz-skambiu-sukiu-liudna-statistika-tikrieji-busimu-mokytoju-skaiciai-dar-liudnesni. Didžioji dauguma tų studentų – tai 18 ar 19 metų jaunuoliai, ką tik patys baigę mokyklas. Jų motyvacija rinktis mokytojo profesiją kelia didelių abejonių, nemaža jų dalis, baigusių studijas, į mokyklas dirbti neina. Beje, daugiausia valstybės finansuojamų vietų paskirta ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programoms, taip kad į šią statistiką yra įtraukti ir vadinamieji vaikų darželių ar lopšelių auklėtojai. Labai mažai yra pasirinkusių gamtamokslines bei kitas studijas. Peršasi paprasta išvada: toks pedagogų rengimo modelis, kai iš ką tik mokyklą baigusio abituriento norima padaryti mokytoją, neveikia. Kaip teigia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, daugelio nevilioja sudėtingas mokytojo darbas, kuris paprastai nesulaukia įvertinimo, reikalauja nemažai vargo. Jo teigimu, apie mokytojo profesiją sudaryta neteisinga nuomonė. (Įdomu būtų sužinoti, kokia ta nuomonė, kodėl ji neteisinga ir kas tokią nuomonę sudarė.) Parlamentaro manymu, pagrindinė priežastis, kodėl jaunuoliai nesirenka mokytojo profesijos – ne per mažas atlyginimas. Profesijos pasirinkimas remiasi ne tik pinigais, bet ir motyvacija, žmonės siekia savo svajonių. E. Jovaiša pažymi, kad šiuo metu mokytojo atlyginimas siekia vidutinį, o kai kurie mokytojai uždirba ir iki pusantro tūkstančio eurų.  

Tačiau profesines pedagogikos studijas gali rinktis ir bakalauro laipsnį turinys absolventai, šiemet aukštosiose mokyklose tokioms studijoms pasiūlyta 200 valstybės finansuojamų studijų vietų, tikimasi, jog jos bus užpildytos. Mano manymu, tai yra perspektyvesnis mokytojo profesijos rinkimosi kelias, kai asmuo, įgijęs aukštąjį išsilavinimą ir, tikėtina, jau išbandęs save darbo rinkoje, savarankiškai, motyvuotai renkasi mokytojo profesiją.

Pastaruoju metu šis pedagogų rengimo modelis populiarėja – išsilavinusiems, motyvuotiems būsimiems mokytojams atsiranda vis daugiau galimybių. Pavyzdžiui, Ugdymo plėtotės centras (nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. tapęs Nacionalinės švietimo agentūros dalimi), įgyvendindamas projektą „Tęsk“, finansuojamą iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, kartu su projekto partneriais (5 universitetais ir 1 kolegija) nuo 2018 metų vykdo pedagoginių studijų ir kompetencijų tobulinimo programas, suteikiančias dalykines ar pedagoginės specializacijos kompetencijas ir teisę dirbti atitinkamo dalyko ar pedagoginės specializacijos mokytoju/ pedagogu https://www.upc.smm.lt/projektai/tesk/naujienos/atranka-2019.php. Iš viso per trejus metus projekto „Tęsk“ lėšomis bus finansuojama 821 studijų vieta. 2018 m. buvo gauta daugiau nei 600 paraiškų, priimti studijuoti 428 projekto dalyviai. Vadinasi, norinčiųjų buvo 200 daugiau https://www.upc.smm.lt/projektai/tesk/naujienos/baigesi-atranka.php?fbclid=IwAR2cJv3xCi1jtyP55NufNL3Vx0vLQaxlK-SKgu33KlapDk5iOWzd-CoPMLI.

Dar viena gera iniciatyva – jau 11 metų gyvuojanti programa „Renkuosi mokyti!“ https://www.renkuosimokyti.lt/. Šios programos misija – pritraukti ir parengti motyvuotus žmones dirbti mokytojais. Programa „Renkuosi mokyti!“ yra pasaulinio tinklo „Teach for All“ narė. Šiuo metu prasideda naujas programos etapas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“. Programą įgyvendina VšĮ „Mokyklų tobulinimo centras“ drauge su pagrindiniu projekto partneriu ir rėmėju „Vilniaus prekybos“ paramos fondu „Dabar“. Valstybės ar savivaldybių biudžetų įnašo į šios programos įgyvendinimą nėra. Šiemet programoje dalyvaus 24 dalyviai, atrinkti iš beveik 500 (!) kandidatų. Telieka konstatuoti, jog daugiau kaip 400 išsilavinusių, turinčių darbo patirties, motyvuotų žmonių, norinčių tapti mokytojais, šios programos teikiamomis galimybėmis pasinaudoti negalės.

Ką byloja šie skaičiai? Matyti, jog toks mokytojų rengimo modelis, kai asmuo, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, išbandęs save darbo rinkoje, savarankiškai, motyvuotai pasirenka mokytojo profesiją - gerai funkcionuoja, yra labai reikalingas ir netgi negali aprėpti visų norinčiųjų. Be abejo, galėjo būti ir taip, jog tas pats asmuo pretendavo ir į pedagogines studijas, ir į projektą „Tęsk“ ar į programą „Renkuosi mokyti!“, bet nepaisant galimo rodiklių dubliavimosi, pakankamai drąsiai galima teigti, jog Lietuvoje yra šimtai išsilavinusių ir motyvuotų žmonių, norinčių dirbti mokytojais, bet negalinčių realizuoti savo tikslo, nes jiems tinkamas mokytojų rengimo modelis yra nepakankamai finansuojamas, jame trūksta vietų visiems norintiems. Taigi kalbos, jog esą Lietuvoje mažai kas nori dirbti mokytojais, neturi realaus pagrindo. Tai mitas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi peržiūrėti pedagogų rengimo strategiją: stiprinti, plėsti bei tinkamai finansuoti mokytojų rengimo modelį, kuris yra skirtas išsilavinusiems ir motyvuotiems žmonėms, norintiems tapti mokytojais. Mokytojų rengimui skirti finansų srautai turi būti perorientuoti šio modelio naudai. Europos Sąjungos projektai ar verslo remiamos programos nėra išeitis, tai tegali būti tik laikina pagalba.

Tik tokiu būdu mokytojo profesija gali tapti prestižine. Aktyvus, motyvuotas, šiuolaikiškas mokytojas pats ir yra pagrindinis mokytojo profesijos prestižo didintojas.  

Aurimas Stabinis