Maisto trūkumas, švaistymas ir šiltnamio efektas – tik kelios problemos, kurių sprendimų Šveicarijoje ieškojo jaunieji tyrėjai

Grįžti

Maisto trūkumas, švaistymas ir šiltnamio efektas – tik kelios problemos, kurių sprendimų Šveicarijoje ieškojo jaunieji tyrėjai
event 2020-02-20 domain Nacionalinė švietimo agentūra label_outline Projektai ir konkursai

Maisto trūkumas, švaistymas ir šiltnamio efektas – tik kelios problemos, kurių sprendimų Šveicarijoje ieškojo jaunieji tyrėjai

Jau tapo tradicija, kad vasario mėnesį jauni, iniciatyvūs ir mokslu besidomintys žmonės iš viso pasaulio susirenka į Tarptautinį Šveicarijos talentų forumą (angl. International Swiss Talent Forum – ISTF). Šiemet forume dalyvavo 70 jaunųjų tyrėjų iš Kanados, Šveicarijos, Italijos, Anglijos, Vokietijos, Taivano, Singapūro ir kitų valstybių. Keturias dienas jaunieji tyrėjai, padedami ekspertų, ieško aktualiausių pasaulio problemų sprendimų būdų. Šių metų forumo tema – „Pasaulio maistas“.

Kasmet forume dalyvauja ir Lietuvos atstovas – šiemet mūsų šaliai atstovavo Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso (ESJMK) nacionalinio etapo prizininkas, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos abiturientas Tautvydas Ribinskas. Su juo ir kalbamės apie Tarptautinį Šveicarijos talentų forumą, įgytą patirtį ir atliekamus tiriamuosius darbus.

Papasakok apie forumą – kaip vyko darbas, kokias problemas sprendėte?

Dalyvauti tokiame renginyje – neeilinė galimybė. 70 dalyvių iš įvairiausių pasaulio šalių buvo suskirstyti pagal savo gebėjimus ir kompetencijas į 5 darbo grupes, susijusias su skirtingais iššūkiais: lygiomis galimybėmis, maisto švaistymu, žemės ūkio produktyvumo didinimu, ekologiniu žemės ūkiu ir plastiko pakuotėmis. Prieš pradėdami dirbti grupėse dalyvavome keliose paskaitose, kuriose susipažinome su problemų mastu, dabartinėmis pasekmėmis ir tomis, kurios laukia ateityje. Paskaitas skaitė prof. dr. Nina Buchmann, dr. Claudio Beretta, Cristine Schäfer.

Aš dirbau žemės ūkio produktyvumo didinimo iššūkio grupėje. Padedami grupės koordinatorių ėmėmės problemos analizės. Kiekvienas dalinomės savo tyrimų patirtimi ir stengėmės savo žinias ir rezultatus pritaikyti problemai spręsti.

Kas labiausiai patiko?

Labai smagu, kad forumo metu turėjau galimybę susipažinti su daugybe žmonių, vieni su kitais dalinomės savo tiriamųjų darbų rezultatais, diskutavome, su kokiais sunkumais susiduriame, kalbėjome apie laisvalaikį, pomėgius. Sunku patikėti, kad šiame forume dar kartą susitikau draugą iš Kanados, su kuriuo draugystė užsimezgė Kinijoje, 34th CASTIC konkurso metu. Šis forumas man tapo dar vienu paskatinimu ir džiugiai nuramino, kad pasaulyje yra daugiau „protą pametusių“ jaunuolių, kurie nenustygsta vietoje ir nori sieti savo ateitį su mokslu.

Aptarkime forumo temą „Pasaulio maistas“ – su kokiais iššūkiais pasaulis susiduria kalbant apie maistą ir kas dar laukia ateityje? Kokios problemos didžiausios ir kokių būdų jas spręsti pateikė forumo dalyviai?

Maistas – žmogui būtinas. Jis padeda gauti energijos, organizmo statybinių medžiagų ir net suteikia laimės. Kad ir kaip gaila, tačiau pasaulyje jo trūksta. Kol vienose šalyse žmonės jį švaisto, kiti nuolatos patiria jo trūkumą. Dr. Claudio Beretta tyrimo duomenimis, Šveicarijoje 1/3 dalis viso maisto yra tiesiog išmetama. 40 proc. pasaulio dirvožemio nebetinkamas naudoti dėl per daug intensyvios žemdirbystės, 70 proc. gėlo vandens sunaudojama ūkininkavimui. Taip pat labai svarbu paminėti, kad žmonių populiacija žemėje didėja milžinišku greičiu ir, jei nebus imtasi konkrečių veiksmų, maisto ateityje tik dar labiau trūks. Todėl būtina ieškoti inovatyvių šių problemų sprendimo būdų.

Labai didelė problema – šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, dėl kurių atmosferos temperatūra palaipsniui kyla. Milžinišką dalį šių dujų produkuoja gyvulininkystė. Forumo dalyviai siūlė keisti mitybos įpročius ir į savo maisto racioną įtraukti daug daugiau augalinių produktų ir ženkliai mažiau gyvūninės kilmės ir taip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

Maistą gaminančios įstaigos, parduotuvės vadovaujasi „geriausia iki...“ terminu, todėl dažnai pasibaigus šiam terminui ar tiesiog praradęprekinę išvaizdą produktai yra išmetami, nors yra tinkami vartoti. Maisto švaistymo problemą siūlyta spręsti pasitelkiant išmaniąsias technologijas. Išmaniąja programėle galima užregistruoti įmonei nebetinkamą prekę ir pasiūlyti ją už mažesnę kainą ar nemokamai tiems, kam ji tikrai reikalinga.

Kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti spręsdamas šias problemas?

Norėdami spręsti šias problemas kiekvienas galime keisti savo mitybos įpročius – vartoti mažiau mėsos, stengtis valgyti daugiau augalinio maisto. Taip pat kiek įmanoma sumažinti maisto švaistymą – planuoti maisto pirkimą, gaminimą. Auginti daržoves ar kitus žalumynus namuose ant palangės. Naudoti vienkartines plastiko pakuotes tik būtiniausiais atvejais, stengtis jas pakeisti daugkartinio naudojimo pakuotėmis.

Papasakok plačiau apie Tavo grupei tekusią problemą ir kaip siūlėte ją spręsti?

Kartu su manimi žemės ūkio produktyvumo didinimo grupėje dirbo jaunieji tyrėjai iš Italijos, Sakartvelo, Vokietijos, Šveicarijos, Anglijos, Lenkijos, Austrijos ir Turkijos. Mes sprendėme Azijos (ypač Kinijos), Afrikos ir Europos žemės ūkio problemas. Susikoncentravome į kiekvieno žemyno problemų sprendimus atskirai, priklausomai nuo geografinės, socialinės ir ekonominės padėties.

Atsižvelgdami į Azijos (Kinijos) dirvožemio užterštumą ir eroziją, pasiūlėme naudoti aeroponinį augalų auginimą sukuriant uždarą vandens sistemą, kuri mineralinėmis medžiagomis papildoma naudojant bioreaktorių (azotą fiksuojančios bakterijos gali absorbuoti atmosferoje esantį azotą ir paversti jį azotinėmis trąšomis, taip pat suskaidyti vandenyje esančius teršalus). Tokiu būdu dirvožemis apsaugomas nuo taršos, tausojamas vanduo, naudojama mažiau trąšų, to rezultatas – mažesnė šiltnamio dujų emisija.

Afrikos žemyne vyrauja aukšta temperatūra, todėl dauguma maistinių augalų negali augti šioje aplinkoje. Problemai spręsti pasiūlėme pasinaudoti saulės energija. Ji galėtų būti naudojama vandens siurbimui iš požeminio rezervuaro, kuriame renkamas vanduo. Taip pat pasiūlėme auginti genetiškai modifikuotas (GMO) kultūras, kurios gali prisitaikyti prie kritinės aplinkos temperatūros.

Dalis Europos ūkininkų retai arba išvis neatlieka ūkininkavimui skirtų laukų grunto tyrimų, todėl nežino, kokia yra jų cheminė sudėtis. Neturint šių žinių, dirvožemis gali būti tręšiamas per daug arba per mažai. Todėl pasiūlėme daryti kasmetinius dirvožemio tyrimus, kurie apsaugotų nuo gruntinių vandenų užteršimo ar mineralinių medžiagų stygiaus. 

Darbas grupėje buvo labai smagus ir naudingas. Visi dirbome kaip viena komanda. Dalinomės savo idėjomis ir mintimis, konsultavome vieni kitus tose srityse, kuriose esame stipresni, o sukurtas rezultatas visus labai džiugino.

Forume buvo galimybė ragauti keistų dalykų? Ar bandei? Nebuvo baisu? O gal visai skanu?

Forumo metu turėjome paskaitą „Ar vabzdžių valgymas tave gąsdina“, kurios metu sužinojome, kodėl vabzdžiai yra ateities maistas. Lietuvoje toks maistas dar nėra priimtinas, tačiau net neabejoju, kad tai taps įprasta. Paskaitą vedusi specialistė papasakojo, kad Europojesušiui prigyti prireikė 30 metų, tad labai tikėtina, kad 2040 metais maitintis vabzdžiais mums atrodys normalu. Ji teigia, kad kiekvienas iš mūsų, to ir nežinodami, suvalgome pusę kilogramo vabzdžių kasmet. Po paskaitos turėjome galimybę paragauti šio ateities maisto. Visos paskaitos metu galvoje sukosi mintis – ar aš tikrai noriu tai valgyti, bet išgirdęs visus šio ateities maisto pliusus nusprendžiau pabandyti. Su draugu iš Šveicarijos nusprendėme tai padaryti kartu ir galiausiai paragavome. Abu sutikome, kad maistas iš vabzdžių tikrai skanus.

Apibendrinant, kuo buvo naudingas dalyvavimas šiame forume? 

Pirmiausia, šis forumas praplėtė mano akiratį, papildė žinių bagažą apie žemės ūkį, ekologišką maistą, plastiką. Privertė rimčiau žiūrėti į tai, ką valgome, kaip maistas atkeliauja ant mūsų stalo. Žinoma, svarbu paminėti tai, kad forume bendravome tik anglų kalba, todėl turėjau puikią galimybę patobulinti savo įgūdžius.

Kaip apskritai susidomėjai mokslu? Kuo mokslinis darbas Tave sudomino?

Nuo mažens mane labai domino tikslieji mokslai. Biologijos, chemijos, fizikos ir matematikos pamokos atrodė pačios įdomiausios. Kiekviena pamoka atsakydavo į vis naują klausimą, kodėl viskas vyksta būtent taip. Pirmoji artima pažintis su mokslu įvyko 9 klasėje, kai pradėjau mokytis Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijoje. Mokykloje turiu puikią chemijos mokytoją. Per chemijos pamokas atlikdavome begalę laboratorinių darbų, tačiau man jų vis trūkdavo, todėl kiekvieną dieną po pamokų dar keletą valandų skirdavau papildomiems darbams. Vis dažniau kildavo klausimų, kurie neįeina į ugdymo programą, ėmiau ieškoti naujų metodikų, informacijos. Tuomet sekė kelios pažintinės kelionės į laboratorijas, po kurių buvau tikras, ką noriu veikti ateityje. Su mokytoja ėmėmės formuluoti tyrimų temas, atlikdavau bandymus, kurie šiandien išaugo į tiriamuosius darbus.

Mokslinis darbas mane sudomino todėl, kad galėjau  prie visko, ką iki tol skaičiau knygose ir straipsniuose, prisiliesti savo rankomis. Mokslinės įrangos veikimo principai, naujos tyrimo metodikos, rezultatai, išvados suteikia milžinišką džiaugsmą. Kai atrandi, kas patinka, laiko nebeskaičiuoji. Dabar dažnai savaitgalius leidžiu laboratorijose kartodamas bandymus, tobulindamas naujas metodikas. Tačiau smagiausia, kai tavo darbas duoda vaisių. 

Papasakok apie savo tiriamuosius darbus.

Šiuo metu dirbu su dviem moksliniais projektais. Vienas iš jų – „Dirvinė karpažolė (Euphorbia helioscopia L.) – ekologiška priemonė medienos apsaugai“. Nuo seniausių laikų žmonės medieną naudoja daugybėje sričių: tai, pavyzdžiui, knygų spausdinimas, baldų gamyba, namų statymas. Tačiau ši medžiaga lengvaigali tapti substratu medieną ardantiems mikrogrybams. Svarbu ieškoti priemonių, kurios galėtų būti panaudojamos šios medžiagos apsaugojimui. Dauguma sintetinių fungicidų turi neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, taip pat jųgamybai reikia daug išteklių, gamyba gali teršti aplinką. Svarbu paminėti, kad mikrogrybai tampa vis atsparesni įprastiems sintetiniams fungicidams, todėl natūralios priemonės – puiki alternatyva šiai problemai spręsti. Augaluose esantys fenoliniai junginiai gali veikti kaip natūralūs fungicidai ir taip stabdyti mikrogrybų augimą. 

Kitas projektas – „Paprastoji nendrė (Phragmites australis (Cav.) –ekologiška priemonė vandens telkinių grunto užterštumo sunkiaisiais metalais mažinimui ir alternatyvi žaliava biokurui“. Ūkinė̇ ir pramoninė veikla prisideda prie dirvožemio užterštumo sunkiaisiais metalais. Sunkieji metalai neyra ir yra biologiškai neaktyvūs, neskaidomi į junginius, todėl šimtmečius kaupiasi grunte ir iš jo su krituliais patenka į gruntinius vandenis, o su augančiomis daržovėmis ir vaisiais – ir į žmogaus organizmą. Augalas šaknimis siurbdamas vandenį bei maisto medžiagas drauge su jomis pasisavina ir kenksmingus teršalus, kurie niekur nebepasišalina ir tampa stabilios formos. Todėl kasmet nupjaunat ir pašalinant iš vandens telkinio paprastąsias nendres galima mažinti sunkiųjų metalų koncentraciją, o nupjautas nendres džiovinti ir naudoti kaip biokuro priedą.

Ko reikia, kad mokslinis darbas būtų sėkmingas?

Norint sukurti sėkmingą mokslinį darbą, į jį reikia investuoti labai daug laiko ir atiduoti didelę dalį savęs. Taip pat labai svarbu atrasti žmonių, kurie tave gali konsultuoti iškilusiais klausimais, suteikti prieigą prie reikiamos įrangos, finansuoti tavo veiklą. 

Kaip manai, ko reikia, kad kuo daugiau mokinių imtų domėtis tiriamuoju darbu?

Manau, kad norint mokinius sudominti tiriamuoju darbu, reikia juos mokyti pasitelkiant praktinius darbus. Daug smagiau mokytis, kai gali praktiškai paliesti aptariamą objektą ar pritaikyti teorines žinias. Tuomet supranti, kad tavo žinios naudingos ir tu gali jas panaudoti. Tai supratęs, sieki jų vis daugiau ir daugiau.

Ar šiemet ruošiesi dalyvavimui ESJMK nacionaliniame etape? Ar Tarptautiniame Šveicarijos talentų forume įgyta patirtis pravers? 

Taip, šiemet ruošiuosi dalyvauti ESJMK nacionaliniame etape. Manau, kad forume įgytos žinios tikrai pravers, nes turėjau galimybę bendrauti su mokslininkais, kurie suteikė naujos informacijos, paskatino ir toliau žengti tiriamuoju keliu svajonės link.  

Kokie Tavo ateities planai?

Ateityje planuoju rinktis biochemijos arba sveikatos mokslų studijų kryptį.

Ačiū, kad pasidalinai savo įspūdžiais ir mintimis!

 

Viktorija Kalaimaitė

www.jaunasis-tyrejas.lt

Nuotr. aut. Renginio organizatoriai