Mentorius – tai mokyklos investicija į mokinį

Grįžti

Mentorius – tai mokyklos investicija į mokinį
event 2019-09-25 domain Nacionalinė švietimo agentūra label_outline Aktualijos

Mentorius – tai mokyklos investicija į mokinį

Po pradinių klasių mokiniams tenka iššūkis persiorientuoti: derintis prie naujos mokymo organizavimo sistemos. Ugdymo vadovas ir mentorius dr. Simonas Šabanovas sutinka, kad tai ypatingas laikotarpis mokiniams ir pasakoja apie pagalbą, kurios sulaukia ne klasės auklėtoją, o asmeninį mentorių turintys mokiniai.

„Lietuvos mokyklose klasės auklėtojas turi kokius 24 auklėtinius, be to jam tenka daug organizacinio pobūdžio darbo, todėl asmeniškai pasirūpinti kiekvienu auklėtiniu tampa neįmanoma. Auklėtojas dėmesį pirmiausia skiria akademiniams mokinių pasiekimams – t.y. ar geras mokinio lankomumas, ar pakankami balai, ar „nenusivažiavo“. Tuo tarpu asmenybės auginimu rūpinasi mažiau, nes tam paprasčiausiai nebelieka laiko“ - sako dr. S. Šabanovas.

„Šiaurės licėjuje“ nuo 5 klasės mokslo metų pradžioje kiekvienam mokiniui burtų keliu skiriamas mentorius. Kiekvienas mokinys su savo mentoriumi asmeniškai susitinka kas savaitę, jei yra poreikis – ir dažniau. Jie kartu sudaro mokinio asmeninio tobulėjimo planą. Kas porą savaičių mentorius susitinka su savo mokinių grupe aptarti mokyklos/klasės aktualijas. Pagal poreikį jis kalbasi su dalykų mokytojais ir pagalbos mokiniui specialistais apie tai, kaip sekasi konkrečiam vaikui. Kas pusmetį mentorius su tėvais ir vaiku susitinka apibendrinimui: kaip sekėsi įgyvendinti asmeninio tobulėjimo planą, kokie mokinio pasiekimai, kokios stipriosios ir tobulintinos jo pusės.

Gamtamokslinio ugdymo mokytojas ir mentorius Rokas Bėliakas mentoriavimą vertina kaip galimybę parodyti dėmesį vaikui pagal poreikį, o ne pagal tvarkaraštį. Anot jo, svarbiausia mentoriaus savybė – empatija. Jis stengiasi daugiau dėmesio skirti mokinio asmenybės formavimui, nes tai tiesiogiai atsiliepia akademiniams pasiekimams.

„Glaudus ryšys ir mažas mokinių skaičius leidžia anksti identifikuoti konkrečiam mokiniui kylančius iššūkis ir juos efektyviai įveikti kartu“ – teigia kinų kalbos mokytoja ir mentorė Vaiva Kairaitytė. Ji dėmesio skiria ir asmenybės ugdymui, ir akademiniams pasiekimams, nes šie dalykai mokykloje labai susiję.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ir mentorė Eglė Nachajienė teigia, tėvai iš mentoriaus tikisi būti tuo suaugusiuoju, į kurį vaikas nebijos kreiptis bet kuriuo klausimu ir visada sulauks pagalbos. „Stengiuosi, kad vaikas jaustųsi ramus ir saugus mokykloje, keltų sau asmeninius tikslus, patirtų bendravimo ir pažinimo džiaugsmą“.

„Mentoriumi gali būti tikrai ne kiekvienas“ – įsitikinusi mentoriaujanti mokyklos vadovė Justina Garlauskienė. „Jam būtina empatija ir gebėjimas įsiklausyti – juk tenka būti ir psichologu, ir tiesiog daugiau patirties turinčiu draugu. Kartais mokiniai ateina pasidalinti tokiais dalykais, apie kuriuos prašo nesakyti tėvams. Pelnyti mokinių pasitikėjimą, kad išliktum autoritetas, o esant reikalui, mokėti atkreipti tėvų dėmesį į vaikui jautrius opius klausimus nesulaužant mokiniui duoto pažado, nėra lengva“.

Asmeninio dėmesio iš žmogaus, kuris galėtų išklausyti, padrąsinti, patarti tiek socialinio gyvenimo, tiek ugdymosi klausimais, reikia kiekvienam mokiniui. Apmaudu, tačiau Lietuvos mokyklose klasės auklėtojams tenka daug organizacinio pobūdžio darbo, o turint omenyje mokinių skaičių, daugiau dėmesio sulaukia tik pažangiausi ir tie, kuriems jau reikia ypač daug pagalbos. Todėl kokybiškai dirbantis mentorius, kuris koordinuoja vaiko individualią pažangą, modeliuoja elgesį ir skatina bendruomeniškumą, neabejotinai yra svarbi mokyklos investicija į kiekvieną mokinį.

Šiaurės licėjaus informacija