Pokytis gali būti... ir labai nedidelis

Grįžti

Pokytis gali būti... ir labai nedidelis
event 2020-05-04 domain Lyderių laikas label_outline Projektai ir konkursai

Pokytis gali būti... ir labai nedidelis

Įpusėjus balandžiui savivaldybėje apžvelgta nuotolinio ugdymo būklė, organizuotas nuotolinis susitikimas, skirtas pasidalinti patirtimi ir aptarti, su kokiais iššūkiais susiduria ugdymo įstaigos. Rajono mokyklos stengėsi aprūpinti nešiojamaisiais ir planšetiniais kompiuteriais tuos mokinius, kurie namuose jų neturi: dalino mokykloms priklausančią įrangą, užsakė interneto korteles. Taip pat mokykloms buvo išdalinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Joniškio rajono savivaldybei skirti 410 planšetinių kompiuterių su SIM kortelėmis ir 12 nešiojamųjų kompiuterių. Siekiant užtikrinti saugų vaikų iš nepalankios socialinės aplinkos aprūpinimą maisto produktais, maisto paketai nupirkti centralizuotai. Jie kiekvieną savaitę atgabenami į ugdymo įstaigas, o šios išdalina juos šeimoms.

Tokiomis tad neįprastomis, ar nepaprastomis, aplinkybėmis kalbiname Joniškio rajono projekto „Lyderių laikas 3“ kūrybinės komandos vadovę, savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiąją specialistę Aušrą Lukšaitę-Lapinskienę.

Kokių naujų uždavinių savivaldybės švietimo bendruomenei kilo pandemijos akivaizdoje? Kaip vertinate galimybę išspręsti juos?

Pirmiausia švietimo bendruomenei reikėjo greitai susiorientuoti pasikeitusiomis aplinkybėmis, pasirengti nuotoliniam mokymui, aprūpinti nepalankioje socialinėje aplinkoje gyvenančius mokinius reikiama įranga, susitarti dėl nuotolinio mokymo platformų, programų ir pan.

Paankstintos mokinių atostogos mokyklų bendruomenėms buvo intensyvaus darbo laikotarpis. Juolab kad pasipylė gausybė idėjų: vieni siūlė savo sukurtas platformas nuotoliniam mokymui, kiti – programas, testus, užduotis, įvairiausias nemokamas skaitmenines duomenų bazes, pavyzdžiui, literatūros kūrinių. Šioje gausoje svarbu buvo susiorientuoti, atsirinkti, neimti visko ir daug. Tai buvo nelengva, tačiau įveikiama užduotis. Manau, kad mokyklos su ja susitvarkė, kiekviena atsirinko tai, kas jai tinka.

Joniskis int mokymai2 20200504

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus pozicija šiuo atveju buvo vieninga: nereikia mokyklų sprausti į rėmus, nurodinėti, su kuo dirbti. Mokyklų sąlygos yra skirtingos, nevienoda IT naudojimo pamokose patirtis, skirtingos galimybės. Labai patiko, kad ir socialiniuose tinkluose, ir elektroniniu paštu mokiniai siūlėsi padėti mokytojams susidoroti su IT subtilybėmis.

Jeigu į sunkumą žvelgsime ne kaip į problemą, o kaip į galimybę, pamatysime nemažai išeičių, įsijungs mūsų kūrybingumas, įprastinės mąstymo trajektorijos persijungs į „atsarginius bėgius“ ir iš situacijos rasime ne vieną išeitį. Džiaugiuosi ypač dėl tų mokytojų, kurie sugebėjo greitai nugalėti savo nepasitenkinimą ir ėmėsi rengtis naujai mokymo formai. Gyventi komforto zonoje patogu, tračiau ilgainiui kyla stagnacijos, baimės galvoti ir veikti kitaip pavojus.

Joniskis int mokymai 20200504           

Prisiminkime dar pernai numatytus pokyčio projekto įgyvendinimo etapus, ir koks kūrybinės komandos vaidmuo kiekviename jų? Kaip tai dera su perėjimu prie nuotolinio mokymosi?

Pokyčio projekto etapai yra numatyti projekto įgyvendinimo gairėse, manau, jie visoms projekte dalyvaujančioms savivaldybėms vienodi. Jų ir laikomės.
Kūrybinės komandos vaidmuo kiekviename etape labai svarbus, juk komanda – viso kūrybinio proceso epicentras ir varomoji jėga. Mūsų konsultantas Audrius Matiukas stebėjo komandos organizacinį darbą, stengėsi, kad nepamestume krypties.

Iš pradžių, manau, ne tik mūsų komandai darbo tempas ir metodai buvo neįprasti. Mokyklose neturime laiko ilgai diskutuoti ir apsistoti prie vienos temos, šiame projekte, bent jo pradžioje, daug laiko ir dėmesio skirta paieškoms, pokalbiams, diskusijoms – toks sulėtėjęs tempas buvo neįprastas, reikėjo laiko prie jo priprasti, jį priimti ir prisitaikyti.

Kadangi mūsų pokyčio projekto tema „Mokėjimas mokytis bendradarbiaujant“, tai perėjus prie nuotolinio mokymosi ir mokėjimo mokytis kompetencija, ir bendradarbiavimas pasirodė besą labai svarbūs. Mokytis ir greitai prisitaikyti prie pasikeitusios mokymo(si) formos teko ne tik mokiniams, bet ir mokytojams. Teko kreiptis pagalbos į kolegas, geriau įgudusius ir sėkmingiau „draugaujančius“ su informacinėmis technologijomis. Bendradarbiavimą skatinantys metodai taikomi ir dirbant su mokiniais. Net ir nuotolinio mokymo laikotarpiu mokiniai gauna grupinių užduočių, turi tartis, ieškoti informacijos, ja dalintis, analizuoti. Tik dingo tas tiesioginio, artimo bendravimo, bendravimo akis į akį elementas. Tikiuosi, neilgam.

Joniskis int kk pasvalyje 20200504

Jeigu mokėjimo mokytis rodiklis apibūdina mokinių požiūrį į mokymąsi, gebėjimą planuoti ir vertinti savo mokymąsi, ir tai reiškia, kad mokėjimas mokytis lemia mokymosi pasiekimus, kaip tai atsiskleidė, pasitvirtino ar nepasitvirtino staigiai perėjus prie nuotolinio mokymosi?

Apie mokėjimo mokytis ir mokymosi pasiekimų sąsajas nuotolinio mokymo(si) kontekste kalbėti dar anksti. Praėjo per mažai laiko, kad būtų galima daryti tokius apibendrinimus. Tačiau neabejoju, kad mokinio gebėjimas išsikelti sau tikslus, numatyti žingsnius, kaip juos pasiekti, pasirinkti geriausias vienam ar kitam dalykui tinkamas mokymosi strategijas turi labai didelę reikšmę. Nuotolinio mokymosi kontekste atsiveria savivaldaus mokymosi galimybės.

Be to, nuotolinis mokymasis, manau, turėtų iškelti mokinio atsakomybės už savo mokymąsi klausimą. Atsakomybė – tai tas komponentas, kurį pabrėžė Suomijos švietimo bendruomenės atstovai stažuotės, kuri dar spėjo įvykti iki karantino, metu. Mūsuose neretai tos mokinio atsakomybės pasigendame: atsakingi už mokinio mokymąsi, jo pasiekimus – mokytojai, mokyklų vadovai, o ne besimokantieji. Norisi tikėti, kad nuotolinis mokymasis atskleis mokinio atsakomybės svarbą, gal net prisidės prie jos ugdymo.

Prašome priminti, kokios yra pokyčio projekto tikslinės grupės?

Manau, bet kurio su švietimu susijusio projekto tikslinė grupė – švietimo bendruomenė. Mūsų pokyčio projektas taip pat orientuotas į šią bendruomenę. Pirmiausia jis, be abejo, apima mokytojus ir mokinius, tačiau stengiamės įtraukti ir mokyklų vadovus, ir Švietimo skyriaus specialistus.

Kūrybinės komandos nariai siūlė idėjas pokyčio projektui pagal Pareto dėsnį. (Jo esmė paprasta: 20 proc. pastangų sukuria 80 proc. rezultatų, o kiti 80 proc. pastangų sukuria 20 proc. rezultatų). Ar šios idėjos sulaukė atgarsio formuojant pokyčio projekto viziją?

Pokyčio projekto temai apsibrėžti buvo skirta nemažai laiko, diskutuota, kokios silpnosios ir stipriosios mūsų rajono švietimo sritys, kur reikėtų daugiau dėmesio, ką būtų galima pakeisti, kad mokinių mokymosi rezultatai gerėtų. Pervertėme nemaža ataskaitų, strateginių mokyklų planų, analizavome projekto tyrėjų pateiktus profesinio kapitalo matavimo rezultatus. Tad tiek pokyčio projekto temos paieškų, tiek pokyčio įgyvendinimo etape (kaip, beje, ir daugelyje kitų gyvenimo sričių) Pareto dėsnis pasitvirtino. Juk italų sociologas Vilfredas Paretas šią taisyklę suformulavo po ilgų stebėjimų ir tyrimų. Koks bus galutinis rezultatas, dar anksti kalbėti, žinoma, planą turime, bet, kaip parodė ir dabartinės karantino aplinkybės, be A plano visada reikia turėti ir B planą. Kad ir kaip būtų, pokyčio projekto temą suformulavome, išsikėlėme tikslus, numatėme žingsnius, kaip juos pasieksime, ir judėjome į priekį. Šiuo metu karantinas pristabdė kūrybinės komandos veiklą, bet tikiu, kad neilgam.

Kokia pokyčio projekto reikšmė Joniškio švietimo bendruomenei? Kaip kritinės situacijos išbandymai tai pakoregavo, pakeitė?

Manau, bet kuri tikslinga ir sisteminga veikla turi įtakos bendruomenei. Kokia ši įtaka bus, parodys ateitis. Dar pačioje projekto pradžioje mokymuose ir konsultacijose iš projekto kuratorių, koordinatorių girdėjome atsargius priminimus – pokytis gali būti ir labai nedidelis, nebūtina planuotis grandiozinių pasikeitimų. Manau, mes šią žinią išgirdome ir supratome. Dabartinės aplinkybės pristabdė pačios kūrybinės komandos veiklą, neformaliųjų studijų modulius sulėtino, tad, matyt, teks atsigriebti, kai visa tai pasibaigs. Esu įsitikinusi, kad ne mokymų skaičius, o kokybė yra svarbiau, ne pats rezultatas, o procesas, ypač jeigu matai jo prasmę.                              

Kaip pavyko skleisti informaciją apie planuojamą pokyčio projektą, apie projekto „Lyderių laikas 3“ veiklas savivaldybės ugdymo įstaigose dar iki pandemijos ir karantino?

Tiek projektui „Lyderių laikas 3“, tiek pokyčio projektui pristatyti dar iki karantino ir pandemijos skyrėme nemaža dėmesio. Apie projektą „Lyderių laikas 3“ kalbėta dar iki jo pradžios švietimo skyriaus specialistų ir mokyklų vadovų pasitarimuose. Projektas pristatytas mokyklų, savivaldybės administracijos vadovams. Mokymų metu skyrėme laiko su projektu supažindinti kuo daugiau švietimo bendruomenės narių, kad jie žinotų, kas vyksta, ko siekiame. Neformaliųjų studijų modulius Joniškio rajono ugdymo įstaigų atstovai rinkosi itin aktyviai ir noriai, į įžanginį netgi nebetilpo visi norintys. Į kitus modulius joniškiečiai taip pat registravosi daug aktyviau nei kaimynai. Tai, manau, rodo, kad informacijos pakako. Mokymus ir komandos konsultacijas taip pat organizavome vis kitose mokyklose, kad jų bendruomenės sužinotų apie projekto veiklas. Be to, kūrybinės komandos ir kitoms projekto veikloms viešinti naudojomės įprastomis viešinimo priemonėmis: pasirodė ne vienas straipsnis rajono spaudoje, interneto svetainėse, naujienų portaluose.

Dėkojame už atsakymus.

Zina Rimgailienė
Projekto „Lyderių laikas 3“ žurnalistė