Priklausomybių prevencijos komisijai pristatytas Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas

Grįžti

Priklausomybių prevencijos komisijai pristatytas Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas
event 2019-12-20 domain Nacionalinė švietimo agentūra label_outline Aktualijos

Priklausomybių prevencijos komisijai pristatytas Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas

Gruodžio 18 d. Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto mokslininkai, tyrimo vadovas, vyriausiasis tyrėjas prof. dr. Kastytis Šmigelskas ir tyrėja dr. Agnė Slapšinskaitė pristatė HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children) – vieno iš pagrindinių paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimų Europoje, atliekamų pagal griežtą, vieningą tarptautinį tyrimo protokolą, rezultatus.

Šis tyrimas yra vykdomas kas ketverius metus Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva ir apima 50 Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalių.

Lietuvoje šis tyrimas pradėtas vykdyti 1994 m. ir yra tęsiamas iki šiol, 2018 m. buvo atliktas septintasis tokio tipo tyrimas.

Pagrindinis tyrimo tikslas – geriau pažinti 11, 13 ir 15 metų amžiaus Lietuvos moksleivių gyvenseną, elgseną, sveikatą, įvertinti gyvensenos ir sveikatos pokyčius, atsiradusius dėl įvairių socialinių, politinių, ekonominių ir kitų permainų ir reformų. Duomenys buvo analizuojami pagal lytį, moksleivio klasę (5, 7, 9 klasės) ir šeimos socialinę-ekonominę padėtį (žema, vidutinė, aukšta).

Tyrime dalyvavo atsitiktinai atrinktos 64 Lietuvos mokyklos, apklausti 4191 moksleivis.

Tyrimas atskleidė šiuos gyvensenos rodiklius: tik pusė Lietuvos mokinių kasdien pusryčiauja. Pagal šį rodiklį Europoje šalis užima 29 vietą. Apie 35 proc. moksleivių kasdien suvalgo vaisių arba daržovių. Tyrimas parodė, kad tik trečdalis mokinių yra kasdien fiziškai aktyvūs. Daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių moksleivių ryte nubudę nesijaučia pailsėję ir budrūs.

Dauguma Lietuvos mokinių savo sveikatą įvertino kaip gerą. Tik 13 proc. nurodė, kad jų sveikata yra prasta.

Kad iš jų tyčiojamasi bent kelis kartus per mėnesį, nurodė 28 proc. mokinių (2014 m.  – 29 proc.). Internetines patyčias patiria apie 9 proc. mokinių.

„Žiūrint į užsienį mes vis dar esame prasčiausiai atrodanti šalis“, – savo pristatyme apie patyčių rezultatus akcentavo K. Šmigelskas.

Posėdžio metu Priklausomybių prevencijos komisijos nariams pristatyti rizikingą elgseną apimantys rodikliai: 17,6 proc. mokinių buvo vartoję alkoholio per pastarąsias 30 dienų, 14,8 proc. mokinių daugiau nei 1 kartą buvo apsvaigę nuo alkoholio, 13 proc. mokinių šiuo metu rūko, 18 proc. moksleivių per pastarąsias 30 dienų buvo rūkę elektronines cigaretes, 7 proc. – kanapes.

Vertinat pastarųjų ketverių metų vartojimo įpročių dinamiką stebima, kad bendras alkoholio vartojimo įpročių pasireiškimas lieka itin aktualus.

Vertinant bendrąsias rūkymo tendencijas Lietuvoje pastebima, kad mėginusių rūkyti moksleivių dalis nuo 2002 m. palaipsniui mažėja ir 2018 m. siekia 36 proc. Išaugo jaunuolių skaičius, kurie rūko elektronines cigaretes – bandžiusiųjų šias cigaretes dalis per 2014–2018 m. padidėjo nuo 26 iki 39 proc. Pastebėta tokia tendencija, kad moksleiviai iš labiau pasiturinčių šeimų dažniau linkę elgtis rizikingai nei kiti – jie yra dažniau išmėginę vartoti elektronines cigaretes ir kanapes.

Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrime ankstyva lytinė elgsena buvo vertinama tik tarp devintų klasių moksleivių ir buvo vertinama nuo 2002 m. Analizuojant dinamiką iki 2018 m.  stebima, kad lytinius santykius yra turėję 15–20 devintokų.

Komisijos nariai aktyviai domėjosi tyrimo eiga, rezultatais ir tyrėjų nuomone apie sprendimų būdus, galinčius turėti įtakos geresniems, po trejų metų (2022 m.) atliekamo tyrimo, rezultatams.

Lietuvos Respublikos Seimo informacija