Saulius Spurga: Kiek Lietuvai reikia aukštojo mokslo? (II)

Grįžti

Saulius Spurga: Kiek Lietuvai reikia aukštojo mokslo? (II)
event 2019-07-02 domain 15min.lt label_outline Spaudos apžvalga

Saulius Spurga: Kiek Lietuvai reikia aukštojo mokslo? (II)

Vienas iš įtakingiausių britų autorių, rašančių universitetų tema, Stefanas Collini knygoje „Kam skirti universitetai?“ cituoja amerikiečių socialinio kritiko Thorsteino Vebleno žodžius: „Bendrai paėmus, universitetų vieta krikščionybės kultūroje iš esmės lieka tokia pati, kokia buvo nuo pat pradžių. Idealiu atveju, taip pat ir pagal visuotinai priimamą įsitikinimą, universitetai šiuo metu, kaip ir nuo amžių, yra institucijos, turinčios misiją puoselėti aukščiausius bendruomenės polėkius ir idealus“.

Šie žodžiai išsakyti jau senokai. S.Collini aptaria universitetų padėtį Jungtinėje Karalystėje, kur universitetai taip pat sulaukia kritikos, ir padaro išvadą, kad išdėstyta mintis aktuali ir šiandien.

Aukštojo mokslo socialinė reikšmė

Vis dėlto šiais laikais dažniausiai vertinama socialinė, ekonominė aukštojo mokslo reikšmė. 2017 m. atlikta studija atskleidė, kad Suomijoje vienas euras, investuotas į universitetus, ekonomikoje generuoja 5 eurus. Drąsiai galima teigti, kad šiuo požiūriu universitetai yra vienos iš efektyviausiai veikiančių institucijų. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pranešime, skirtame aukštojo išsilavinimo reikšmei, teigiama, kad moksliniai tyrimai patvirtino spėjimus: išsilavinę asmenys ne tik geriau prisitaiko prie darbo rinkos, tačiau ir pasižymi geresne sveikata, yra aktyvūs piliečiai, sudaro sąlygas mažesniam nusikalstamumui.

Daugiau skaitykite čia.