Seimo nario M. Adomėno pranešimas: „Humanitarinių mokslų iššūkiai ir perspektyvos Lietuvoje“

Grįžti

Seimo nario M. Adomėno pranešimas: „Humanitarinių mokslų iššūkiai ir perspektyvos Lietuvoje“
event 2019-08-27 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Aktualijos

Seimo nario M. Adomėno pranešimas: „Humanitarinių mokslų iššūkiai ir perspektyvos Lietuvoje“

Rugpjūčio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų Spaudos konferencijų salėje vyko spaudos konferencija „Humanitarinių mokslų iššūkiai ir perspektyvos Lietuvoje“. Konferencijos medžiagos pagrindas –  naujai išėjusi „Lietuvos humanitarinių mokslų RAUDONOJI KNYGA“. 

„Lietuvos humanitarinių mokslų RAUDONOJI KNYGA“ – visiškai nepriklausoma intelektualų būrelio iniciatyva, kurią savo diskusijose išgrynino, paskelbė ir dabar visuomenei pristatė jos autoriai: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys dr. Mantas Adomėnas, prof. Vytautas Ališauskas, prof. Rimvydas Petrauskas, dr. Nerija Putinaitė, Mantas Tamošaitis.

Spaudos konferencijos metu autoriai pasidalino savo įžvalgomis apie humanitariniams mokslams kylančius iššūkius.

Prof. dr. Vytautas Ališauskas teigė, kad situacija nėra tokia dramatiška, tačiau pavojus kyla  ekosistemai: šiuo metu nėra gerai suvokiamas ir išnaudojamas humanitarinių mokslų teikiamas potencialas.

Dr. Mantas Adomėnas savo pasisakymuose akcentavo, kad „dažnai viešajame diskurse pasigirsta nuomonė, esą humanitariniai mokslai yra nenaudingi. Knygos tikslas, pasak Seimo nario, pažvelgti į humanitarinius mokslų vietą mokslų peizaže“.

Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas įžvelgė paradoksalią humanitarinių mokslų Lietuvoje padėtį – „30 metų vyko sparti šių mokslų raida, tačiau tinkamas statusas jiems vis dar nepripažįstamas“.

Doc. dr. Nerija Putinaitė teigė, kad prasta humanitarinių mokslų situacija visuomenėje atsiliepia ne iš karto. Tačiau jau dabar jaučiame to pasekmes: kritinio mąstymo stoka tampa terpe plisti netikroms naujienoms (angl. „fake news“), pastebimas bendruomenės tapatybės aižėjimas.

Knygos bendraautorius Mantas Tamošaitis atkreipė dėmesį į tai, kaip mokoma humanitariniai mokslai Lietuvos mokyklose. Pasak jo, viena iš problemų mokyklų programose yra ta, kad nesugebama laviruoti tarp ideologinio konteksto ir kritinio mąstymo ugdymo, o skirtingų humanitarinių dalykų programos nėra sinchronizuotos.

Autoriai sutarė, kad humanistika turi būti traktuojama kaip ir tikslieji mokslai. Humanitariniams mokslams taip pat reikalinga infrastruktūra, jiems reikalingi atitinkami vertinimo kriterijai. Apibendrindamas dr. Mantas Adomėnas teigė, kad knygos tikslas yra ne išaukštinti humanitarinius mokslus, o atkurti ekosistemą, kurioje humanitariniai mokslai grįžtų į tą vaidmenį, kai gali produktyviai prisidėti prie bendros visuomenės civilizacinės ir kitokios pažangos. „Knygos vaidmuo bus atliktas tada, kai nebejausime, kad humanitariniams mokslams yra kilusi egzistencinė grėsmė“, – kalbėjo autorius.