Sėkmingiausių Šiaurės šalių ugdymo(si) metodai – pritaikomi ir Lietuvoje 

Grįžti

Sėkmingiausių Šiaurės šalių ugdymo(si) metodai – pritaikomi ir Lietuvoje 
event 2020-01-28 domain Nacionalinė švietimo agentūra label_outline Aktualijos

Sėkmingiausių Šiaurės šalių ugdymo(si) metodai – pritaikomi ir Lietuvoje 

Kas trejus metus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) atlieka EBPO PISA tyrimą, kuriuo siekiama įvertinti pasaulio penkiolikmečių skaitymo gebėjimus, matematinį ir gamtamokslį raštingumą ir pasirinktą inovatyvią sritį. 2019 gruodžio pradžioje buvo išleisti tarptautinio „PISA 2018” tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 79 šalys, tarp jų ir Lietuva.

Lietuvoje švietimo sistema išgyvena nuolatinių pokyčių metą. Iššūkių turime, tad nenuostabu, jog pokyčius lydi diskusijos ir Lietuvos švietimo sistemos bei jos rezultatų palyginimas su kitomis šalimis. Apie ugdymo(si) metodus ir gerųjų praktikų taikymą Lietuvos švietimo sistemoje kalbamės su „Šiaurės licėjaus“ vadove Justina Garlauskiene, pradinio ugdymo vadove Nomeda Kasperavičiene bei mokytoja Rasa Jurgelevičiene.

Neseniai paskalbti PISA 2018 tyrimo rezultatai - kuo jie svarbūs Lietuvos švietimui?

„Lyginant su ankstesniais metais – rezultatai džiugina: Lietuvos mokinių pasiekimai pagerėjo ir yra arti EBPO šalių vidurkio. Lietuva pagal daugelį rodiklių patenka į tokią pačią pasiekimų skalę, kaip ir Islandija, Izraelis, Italija, Latvija, Jungtinės Amerikos Valstijos. Šie tyrimai mums visiems turėtų būti tarsi kompasas, padedantis orientuotis, kaip keičiasi vaikų pasiekimai ne tik šalies viduje, bet ir pasauliniu lygiu. Tuomet galima numatyti reikiamas priemones mokinių pasiekimams gerinti. Klausant tyrimo pristatymo smagu buvo sužinoti, kad aukščiausius skaitymo gebėjimus demonstruoja mokiniai, lankantys debatus, teatrą, muzikos būrelius. Labai džiaugiuosi, kad būtent šie būreliai yra labai patrauklūs mūsų mokyklos mokiniams ir juos mielai renkasi tiek berniukai, tiek ir mergaitės,“ – tyrimo rezultatus komentuoja „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovė Nomeda Kasperavičienė.

Reikėtų paminėti, kad Pasaulio Bankas (World Bank) savo analizėje atkreipia dėmesį į Lietuvos švietime susiformavusią atskirtį. Pirmą kartą tyrime išskirtos ir privačios mokyklos. Pagal skaitymo gebėjimų vertinimą Lietuvos privačių mokyklų moksleiviai pirmauja Europoje, aplenkdami Estijos, Suomijos ir kitų šalių bendraamžius.

Naujausiuose PISA 2018 rezultatuose Europoje pirmauja Estija. Kas lemia puikius šios šalies rezultatus?

Justina Garlauskienė, „Šiaurės licėjaus“ vadovė, neseniai lankėsi Tallin English College ir Estijos švietimo sistemos pokyčius aptarė su Toomas Kruusimägi, vyriausiuoju mokyklos mokytoju. Estijoje jau ne vienerius metus daromi kryptingi pokyčiai, siekiant geresnių rezultatų: sistemos centralizavimas, mažesnių mokyklų uždarymas, pedagogų darbo užmokesčio diferencijavimas priklausomai kuriame mieste ar rajone dirba. Tai pagrindinės priemonės, leidusios sėkmingai siekti teigiamų ir aukštų rezultatų. „Kalbant apie ugdyme taikomas metodikas, mes, kaip ir Estijoje, taikome integraciją, tiek integruojant mokomąjį turinį, tiek skirtingus mokomuosius dalykus. Daug dėmesio kreipiame į vaiko individualią pažangą, taikome patirtinio mokymo metodus,“ – patirtimi dalinasi J. Garlauskienė.

„Bendri Lietuvos rezultatai PISA 2018 tyrime kol kas dar atsilieka nuo šalių vidurkio. Išskirčiau kelias pagrindines priežastis. Pirmiausia, Lietuvoje ne tik tiesiog trūksta pedagogų, bet trūksta šiuolaikinių pedagogų. Antras dalykas – visi pasaulio edukologijos lyderiai ir mokslininkai kalba, jog XXI a. svarbiausia kompetencijos, o ne žinios. Na, o čia vis dar įprasta orientuotis į žinias, ir rezultatus matuoti žiniomis,” – tęsia J. Garlauskienė.

Suomijos ir Airijos patirtys – ko iš jų galime pasimokyti?

PISA 2018 tyrime savo rezultatais TOP penketuke atsidūrė ir Suomija bei Airija. Rasa Jurgelevičienė, „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja, stažuodamasi šiose šalyse ir bendraudama su akademinės bendruomenės atstovais, mokytojais bei švietimo ekspertais ir praktikais, sako, kad kiekvienos šalies patirtys yra skirtingos, bet yra keli siejantys bruožai: Pirmiausia minėtinas švietimo sistemos nuoseklumas. T. y. švietimo sistemose nevyksta drastiški procesai, kuriems įtaką daro politiniai sprendimai.

„Švietimo sistemos nukreiptos į mokinį: jam užtikrinama saugi, motyvuojanti mokymosi aplinka, kurioje jis gali ugdytis savo asmeninius gebėjimus siekdamas geriausių asmeninių rezultatų. Pabrėžtina, kad visose šalyse ugdomas mokinių kritinis ir kūrybinis mąstymas, įtraukiant juos į patirtines veiklas ir praktikas. Ugdyme didesnis dėmesys skiriamas mąstymo gebėjimų ugdymui, bendradarbiavimo įgūdžiams, o ne žinių perteikimui. Ypatingai norėčiau atkreipti dėmesį į Suomijos švietimo sistemos išskirtinumą. Čia pagrindiniai švietimo sistemos akcentai yra mažai kintanti, atnaujinama tik kas 10 metų nacionalinė ugdymo turinio programa, mokytojo profesijos prestižas, kokybiška pedagogų rengimo sistema ir mokytojų bendradarbiavimas mokykloje, bei labai svarbus specialiųjų pedagogų vaidmuo,“ – išskiria R. Jurgelevičienė. 

Sėkmingiausių Šiaurės šalių metodai – pritaikomi ir Lietuvoje

„2019 metais teko dalyvauti Suomijos švietimo savaitės renginiuose. Renginyje HundrED 2019 buvo pristatyta 100 inovatyviausių švietimo idėjų, kurios taikomos visame pasaulyje. Stebėdama pranešimus supratau, kad daugelis idėjų, tokių kaip: sveika mityba mokyklose, mokymasis per žaidimus, robotika, mentorystė – pagalba jaunesniesiems mokytojams yra tikrai plačiai taikoma pas mus jau ne vienerius metus,“ – patirtimi dalinasi R. Jurgelevičienė.

Pradinio ugdymo vadovė N. Kasperavičienė priduria: “Susipažinus su tyrimo rekomendacijomis Lietuvai, kaip gerinti mokinių pasiekimus, pastebėjau, kad daugelis dalykų iš tiesų jau yra taikomi. „Šiaurės licėjuje“ didelį dėmesį skiriame individualiam mokinių pažinimui, kuriame ir teikiame jiems diferencijuotas ir individualizuotas užduotis. Ugdomąją veiklą grindžiame Skandinavijoje pasiteisinusių mokymosi strategijų pagrindu: ugdymo(si) turinys bei skirtingi mokomieji dalykai integruojami tarpusavyje, taip padedant vaikams suvokti pasaulį bei naujų žinių praktinį pritaikomumą. Daug dėmesio skiriama mokymui(si) per patirtį, įvairių reiškinių tyrinėjimui. Taip pat, mokytojai naudoja ugdymo priemones ir kuria mokymosi aplinką, kuri sudaro galimybes greta mokomųjų dalykų, ugdyti(s) bendrąsias bei emocines ir socialines kompetencijas. Nuo penktos klasės kiekvienas mokinys turi asmeninį kompiuterį ir prieigą prie interneto. Mokykloje į ugdymo(si) procesą integruojami Skaitytojų klubai, kuriuose mokiniai dalinasi įspūdžiais apie perskaitytas knygas, susipažįsta su skaitymo strategijomis, rengia diskusijas.“

„Vykstančiose konferencijose, tarptautiniuose tyrimuose ir straipsniuose vis plačiau kalbama apie tai, kad teorinės žinios nėra taip svarbu, kaip mąstymo gebėjimų ugdymas. Tai jau pristatoma ne kaip naujovė, o kaip išbandyta ir rezultatus parodanti patirtis. Kadangi informacijos kiekis nuolat didėja, o ir kinta ji greitai, todėl mokiniams siūlome mokytis dirbti su informacija vietoj jos „kalimo“: analizuoti, interpretuoti, nagrinėti daugiau informacijos, apibendrinti ir daryti išvadas. Mokiniai yra kintančio pasaulio dalyviai, todėl pagrindinis dėmesys ir akcentas – ne žinių, o bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų ugdymas. Džiugu, kad Lietuvos visuomenėje po truputį ateina supratimas, kad ugdymo(si) procesas yra toks pat svarbus kaip ir ugdymosi rezultatas,“ – sako „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja Rasa Jurgelevičienė.

Miglė Rimeikė

Pilnisaukstai.lt informacija