Švietimo lyderės Suomijos virtualaus mokymosi patirtys – kaip per naktį Lietuvoje pasivijome lyderius

Grįžti

Švietimo lyderės Suomijos virtualaus mokymosi patirtys – kaip per naktį Lietuvoje pasivijome lyderius
event 2020-04-10 domain Nacionalinė švietimo agentūra label_outline Aktualijos

Švietimo lyderės Suomijos virtualaus mokymosi patirtys – kaip per naktį Lietuvoje pasivijome lyderius

Visose Lietuvos mokyklose įsibėgėjant mokymuisi nuotoliniu būdu, gan aiškiai ryškėja stipriosios tokio darbo pusės bei kylantys iššūkiai. Ar su tokiomis problemomis susiduria ir kolegos kitose šalyse? Kaip sekasi dirbti Suomijos, garsėjančios puikiais mokinių pasiekimais, pedagogams teiraujamės „Šiaurės licėjaus“ konsultanto, Suomijos švietimo eksperto, partnerio Hannu Naumeanen.

Suomijoje, kaip ir Lietuvoje, mokyklos buvo uždarytos prieš 3 savaites. Tačiau, priešingai nei dauguma mokyklų Lietuvoje, jie dirbti nuotoliniu būdu pradėjo iš karto. H. Naumeanen pastebi, jog Suomijoje kol kas planuojama, jog visos mokyklos liks uždarytos bent iki gegužės 13 dienos, jei ne visų mokslo metų pabaigos, todėl sklandus virtualus ugdymosi procesas tapo pagrindiniu prioritetu.

Naktinis pokytis – skaitmeninių įgūdžių ugdymo poreikis

Suomijos švietimo konsultanto H. Naumeanen teigimu, nors didesnis technologijų integravimas į ugdymo procesą Suomijoje buvo svarstomas jau keletą metų, šį procesą itin paspartino dabartinė situacija, kuomet technologijos per naktį tapo būtinybe. „Patys įrenginiai Suomijoje nėra problema, jei šeimoms ar mokytojams jų trūksta, galima pasiskolinti iš mokyklų. Didesnis iššūkis – įpročio nebuvimas. Mokiniai nėra įpratę kompiuterius bei planšetes naudoti ugdymui, dažnai nuklysta į žaidimus, kai kurie tėvai nenori, kad vaikai tiek laiko praleistų prie ekranų,“ – teigia H. Naumeanen.

„Šiaurės licėjaus“, vieno iš pirmųjų organizavusių virtualų ugdymą Lietuvoje, vadovė Justina Garlauskienė džiaugiasi, kad su šiais sunkumais per pirmąsias tris darbo savaites susidurti neteko – tėvai supranta šios situacijos bei reikiamų priemonių neišvengiamybę, noriai bendradarbiauja bei padeda mokiniams adaptuotis prie naujo, virtualaus ugdymosi, padeda greičiau perprasti naujas programas bei jų naudojimą.

H. Naumeanen pasakojo, jog labai svarbus virtualaus mokymosi sėkmės veiksnys yra pedagogų pasirengimas bei nusiteikimas šioje situacijoje. Ne visi mokytojai vienodai geba tikslingai naudoti skaitmenines priemones savo darbui, ne visi į tai žiūri pozityviai. „Ši priverstinė skaitmenizacija tikrai nepradžiugino visų Suomijos pedagogų, kai staiga per vieną naktį tai prireikė daryti visiems. Natūralu, jog pradžioje tai reikalauja daugiau laiko ir asmeninių pastangų, juk mokomės naujų įgūdžių. Tačiau tai tokia situacija, apie ką ir kalbame su vaikais – svarbu nuolat gebėti prisitaikyti prie pokyčių! Svarbiausia, jog mokytojams suteikiama pagalba – juos konsultuoja IT specialistai, kiti, labiau pažengę kolegos”.

Virtualaus ugdymo modelis pagal galimybes

Per keletą savaičių ugdymo modelis pas mus Suomijoje jau susiformavo derinant individualias užduotis ir savarankišką mokinių darbą su grupiniais skambučiais bei individualiomis konsultacijomis. Pamatėme, jog ypatingai svarbus mokytojo pasiruošimas veikloms,“ – teigia H. Naumeanen.

Suomijoje šiuo metu populiariausios įvairios videoskambučių ir grupinio darbo platformos: jei dirbate su „Microsoft“, galite išnaudoti „Teams“, „One Drive“, „Class Notebook“ funkcijas. Nemokamai galite naudoti „Google“ aplinkas „Classroom“, „Drive“, „Meet“ („GSuite“). Taip pat Suomijoje itin populiari „Zoom“ programėlė.

 „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovas dr. Simonas Šabanovas, koordinuojantis virtualaus mokymosi procesus mokykloje, antrina kolegai: pirmas ir pats svarbiausias žingsnis – išbandyti keletą priemonių ir tinkamai pasirinkti erdvę, kurioje dirbsite ir įrankius, kuriuos naudosite. Programa turi turėti Jūsų darbą palengvinančius funkcionalumus: galimybę gyvai vienu metu bendrauti su visa klase, transliuoti mokiniams savo ekraną, įkelti į programą dokumentus bei užduotis. Labai patogu, jei galite kurti atskirus pokalbių kambarius mažesnėms klasiokų grupėms ir taip organizuoti komandines užduotis. Greta pagrindinės programos būtinai išsirinkite 2-3 papildomus šaltinius, kuriuose kviesite mokinius skaityti, atlikti papildomas užduotis.

„Mes pasirinkome „Microsoft Teams“ sistemą, kurią deriname su mokomąja medžiaga bei užduotimis „Eduka klasėje“ ir esame tikrai patenkinti savo sprendimu. Mokytojai sklandžiai veda pamokas pilnoms klasėms, vaikai greitai ir lengvai perprato sistemą, pilnai įsitraukia į ugdymo procesą. Po darbo virtualioje mokykloje, po veiklų, toje pačioje sistemoje kas dieną į trumpą susirinkimą susirenkame ir visi mokytojai – aptariame dienos įspūdžius, naujus išbandytus įrankius, sėkmes ir iššūkius. Glaudus kolegų bendradarbiavimas itin naudingas, kai milžiniškus naujos informacijos kiekius mokytojai turi perprasti ir įsisavinti itin greitai,“ – pasakoja S. Šabanovas.

Virtualaus ugdymosi principai

Suomijos švietimo eksperto ir konsultanto H. Naumeanen teigimu, svarbiausia į šią situaciją žiūrėti pozityviai: „taip, pedagogai dabar patiria itin didelį spaudimą, jaučia stresą, bet nepamirškime, kokia tai unikali galimybė ir kiek naujo galime dabar išmokti, išbandyti ir pritaikyti!”

Licėjaus vadovė J. Garlauskienė antrina kolegai iš Suomijos, kad svarbiausias dalykas šio neplanuoto pokyčio pradžioje buvo įkvėpti komandą. Mokytojai visą gyvenimą dirbo klasėse matydami, girdėdami ir jausdami mokinius. Ir staiga bendravimas pasikeitė. Todėl natūralu, kad prie tokių aplinkybių svarbiausia buvo padėti mokytojams suvokti savo emocijas, su jomis susigyventi ir tuomet jau imtis darbo virtualioje aplinkoje.

Sumaniai pasitelkiant nuotolinį mokymąsi ir technologinius įrankius, mes, mokytojai be ugdymo turinio įgyvendinimo tikslų, galime ypač sėkmingai ugdyti mokinių bendrąsias kompetencijas – tokias kaip mokėjimo mokytis, komunikavimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo. O taip pat lavinti tokias savybes, kaip atsakomybė už savo mokymąsi, dėmesingumas, laiko planavimas ir kitas, pasakoja „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovas dr. Simonas Šabanovas. 

Per šias tris darbo savaites „Šiaurės licėjuje“ pastebėjome, jog siekiant, kad virtualus mokymasis iš tiesų būtų efektyvus ir atneštų kuo didesnę naudą svarbu atkreipti dėmesį į jo organizavimo ypatumus. Pasirinkus nuotolinio mokymosi įrankius, kuriuose galima derinti mokinių „videokonferencijų“ organizavimą  su personalizuoto bendravimo galimybėmis, reikėtų nepamiršti ir bendrųjų etiketo susitarimų, būdingų virtualiam darbui. Pirmiausia turime su mokiniais susitarti:

  • Dėl bendravimo bendrose ar grupinėse video veiklose taisyklių: susitarkime, kaip kreipsimės, jei norime ką nors pasakyti ar paklausti, kada būsime įsijungę kameras ar mikrofonus, koks „ženklas“ visus sukaups ir pan.;  
  • Dėl pokalbių raštu etiketo: siekiame rašyti taisyklingai, neiškraipome žodžių, naudojame lietuviškus rašmenis;
  • Dėl laiko planavimo: stebime tvarkaraščius, jei reikia jungtis prie bendro pokalbio, pasiruošiame jam keliomis minutėmis anksčiau;
  • Dėl priemonių, darbo vietos pasirengimo: netoliese turime tik reikalingas priemones, palaikome tvarkingą, jaukią darbo vietą su tinkamu apšvietimu;
  • Dėl internetinio saugumo: saugiai naršome žinomose arba mokytojo nurodytose internetinėse svetainėse, saugome savo privačia informaciją, atsisiunčiame tik „saugius“ failus;
  • Dėl darbo – poilsio režimo: susitariame pertraukų metu nenaudoti „ekranų“, atliekame iš anksto pasirinktas mankšteles ar fizinio aktyvumo pratimus, užkandžiaujame.

Šiaurės licėjaus informacija