Tinklalapio logotipas

 

TYRIMAI

VDU atlikto tyrimo „UGDYMO ĮSTAIGŲ TVARKYMOSI SU PANDEMIJA IR MOKYKLŲ IZOLIACIJA TYRIMAS: MOKYKLŲ VADOVŲ PERSPEKTYVA“ rezultatai. Tyrimas buvo skirtas įvertinti, kaip mokyklų vadovai tvarkėsi su COVID19 ir jame dalyvavo virš 400 mokyklų vadovų iš visų mokyklų tipų.

Daugiau informacijos... 

APKLAUSOS

APKLAUSA LIUDIJA, KAD NUOTOLINIS MOKSLAS SUVIENIJO MOKYTOJUS IR TĖVUS

TAMO grupės atlikta mokytojų ir moksleivių tėvų apklausa rodo, kad du mėnesius vykstančio nuotolinio ugdymo metu tėvai iš pasyvių proceso stebėtojų tapo aktyviais mokytojų pagalbininkais. Daugiau nei 41 proc. šalies pedagogų sako, kad su tėvais bendrauja dažniau nei anksčiau, tuo tarpu net 85 proc. tėvų skiria daugiau dėmesio savo vaikų mokslui.

Tokius rezultatus atskleidžia TAMO grupės atlikta mokytojų ir moksleivių tėvų apklausa.

Bendrauja dažniau ir atviriau

Pasak TAMO grupės vadovo Edgaro Jasalinio, apklausos rezultatai ir TAMO sistemose išaugęs išsiunčiamų pranešimų skaičius įrodo, kad kardinaliai pasikeitė mokytojų ir moksleivių tėvų bendravimas.

„Prasidėjęs nuotolinis mokslas tarsi suvienijo mokyklų bendruomenes. Visi siekia to paties rezultato – kad moksleiviai sėkmingai pabaigtų mokslo metus, neturėdami žinių spragų“, – sako E. Jasalinis.

Ugdymui iš mokyklinio suolo persikėlus į namų erdvę, tėvams kyla daugiau klausimų, susijusių su vaikų mokslu.

Anot 16,82 proc. apklausoje dalyvavusių pedagogų, tėvai patys rodo iniciatyvą bendrauti – jie dažniau domisi vaikų mokymosi rezultatais, tikslinasi dėl namų darbų, egzaminų tvarkos ar naujų mokslo metų. 17,43 proc. mokytojų teigia, kad bendravimas su moksleivių tėvais tapo atviresnis ir nuoširdesnis.

Įvertino lūkesčius mokytojams

Pasak E. Jasalinio, paskelbus nuotolinio mokymosi pradžią, mokytojai turėjo itin greitai prisitaikyti prie pasikeitusios pamokų formos. 39,14 proc. apklausoje dalyvavusių tėvų įvardijo, kad svarbiausia mokytojo savybė nuotolinio ugdymo metu – sugebėjimas sudominti moksleivius bei išlaikyti jų dėmesį neturint su jais gyvo kontakto.

„Svarbiausia – noras sudominti moksleivius, ieškojimas būdų, kaip įdomiai pateikti medžiagą, įtraukti moksleivius į nuotolinės pamokos eigą“, – apklausos komentaruose rašo viena mama.

Rečiau moksleivių tėvai minėjo kitas pedagogų savybes: 16,30 proc. tėvų įvardijo mokėjimo naudotis informacinėmis technologijomis svarbą, 15,78 proc. – naujų mokymosi priemonių pasitelkimą pamokose. Rodomas asmeninis dėmesys bei mokytojų emocinė stiprybė svarbi 12 proc. tėvų.

Tėvai tapo pagalbininkais

Kad, prasidėjus nuotoliniam mokslui, tėvai turėjo labiau įsitraukti į vaikų mokymosi procesą, sutinka tiek mokytojai, tiek patys tėvai. Tačiau vaikams reikalingą pagalbą jie įvardija skirtingai.

Šiuo metu mokytojams svarbiausios yra tėvų techninės funkcijos. 53,68 proc. pedagogų teigia, jog tėvai turėtų užtikrinti moksleivių dalyvavimą nuotolinėse pamokose, 47,83 proc. – sukurti tinkamą mokymosi aplinką.

Tačiau vykstant virtualioms pamokoms, tėvai skiria daugiau dėmesio vaikų mokslams, nei tikisi pedagogai. Nors tik per 10 proc. mokytojų norėtų, kad tėvai vaikams paaiškintų nuotolinėse pamokose nesuprastas temas, beveik trečdalis tėvų tai daro nuolat.

Nuomonės išsiskyrė ir dėl tėvų vaidmens motyvuojant vaikus mokytis. Tai kaip prioritetinę sritį įvardijo net 51,92 proc. pedagogų, tačiau tik vienas iš 16 tėvų atsakė, kad tam skiria laiko.

Daugiau pasitikėjimo

12 proc. tėvų kasdien dalyvauja virtualiose pamokose, nors kas antras mokytojas tikisi iš tėvų pasitikėjimo, o ne abejojimo jų mokymo metodais. „Pradžioje tėvai mokė, kaip reikia mokyti“, „Reiškė pretenzijas dėl vertinimo“, – nuotolinio mokymo pradžią prisimena apklausoje dalyvavę pedagogai.

Tačiau TAMO grupės vadovas įsitikinęs, kad retkarčiais pasitaikantis mokytojų darbo kvestionavimas tik įrodo, kad tėvams labai rūpi jų vaikų švietimas.

„Nuotolinio mokslo pradžioje mokėmės visi. Moksleiviams reikėjo priprasti prie virtualių pamokų, mokytojams teko perdėlioti ugdymo programas, tėvai turėjo susigyventi su nauja, mokytojų pagalbininkų role, nuotolinių mokymo sistemų vystytojai – pasiruošti didesniems nei įprasta vartotojų srautams. Labai greitai visi prisitaikėme prie naujos mokymosi realybės bei sėkmingai išlaikėme nuotolinio mokslo egzaminą“, – sako E. Jasalinis.

TAMO grupės apklausoje dalyvavo daugiau nei 2,4 tūkst. mokytojų bei daugiau nei 14 tūkst. moksleivių tėvų.

Rodyti daugiau

KOKIAS SKAITMENINES PRIEMONES NAUDOJA BENDROJO UGDYMO MOKYKLOS?

2020 balandžio mėn. 3-4 d. LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atliko apklausą „Kokias skaitmenines priemones naudoja bendrojo ugdymo mokyklos?“. Apklausa parodė, kad jau pirmąją nuotolinio mokymo savaitę 90 proc. mokyklų yra įgyvendinusios visas suplanuotas veiklas ir visiškai įsidiegusios nuotolinį mokymą. Per 75 proc. mokyklų akcentavo savivaldybės ar kito savininko paramą ir palaikymą. 

Pirmąją nuotolinio mokymo savaitę 90 proc. mokyklų teigia jau įgyvendinusios visas suplanuotas veiklas ir visiškai įsidiegusios nuotolinį mokymą. Tai parodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos balandžio 3-4 d. atlikta mokyklų apklausa. Per 75 proc. mokyklų akcentavo savivaldybės ar kito savininko paramą ir palaikymą.

Apklausos duomenimis, per 40 proc. yra pasirinkusios patikimas internetines platformas, vyrauja „Google“, „Microsoft“ ir „Moodle“. 26 proc. mokyklų  galutinių sprendimų dėl virtualios mokymosi aplinkos dar nebuvo priėmę, kol kas buvo bandomi įvairūs variantai.

Daug mokyklų kaip mokymosi aplinką naudoja el. dienynus. Dažniausia mokyklos renkasi TAMO, kuris apima  pusę mokyklų,  29 proc. tenka „Mano dienynas“, 11 proc. „Eduka“ ir 2 proc. „BFT Veritus“.

Mokyklos gali rinktis įvairų ugdymo turinį, atitinkantį jų poreikius. Apklausa parodė, kad mokyklos daugiausia naudojasi ugdymo turiniu „Eduka“ (https://www.eduka.lt/), EMA pamokomis (https://emapamokos.lt/), Nacionalinės švietimo agentūroje sukauptais išteklių rinkiniais (https://sodas.ugdome.lt/viesieji-puslapiai/3300), LRT mediatekos rinkiniais (https://www.lrt.lt/mediateka ) ir kitomis priemonėmis.

Bendravimui mokyklos dažniausiai naudoja el. paštą. Pirmomis visuotinio nuotolinio mokymo dienomis mokyklos naudojosi prieinamomis ir žinomomis el. pašto dėžutėmis, dažniausiai „Google“ (40 proc.), „Litnet“ (33 proc.).  15 proc. mokyklų jau buvo sukūrusios darbines el. pašto dėžutes savo mokytojams ir mokiniams. Palaipsniui tai turėtų padaryti ir kitos mokyklos.  

Kaip teigia Nacionalinės švietimo agentūros laikinasis vadovas Vaino Brazdeikis, mokyklos žengusios pirmuosius nuotolinio mokymo žingsnius, pamažu turėtų  atsirinkti ir taikyti visai mokyklai patikimą virtualią mokymosi aplinką su integruotomis el. pašto, pokalbių ir kitų programų galimybėmis, kartu derinant el. dienyno naudojimą. Taip pat mokytojai turi galimybes įvertinti įvairių leidyklų ir kitų teikėjų skaitmeninį turinį, susidėlioti jį pagal savo veiklos metodus ir suplanuotas veiklas.

„Mokymosi etapą mokyklos jau, galime sakyti, praėjo. Jis vyko spurto principu: pasirengti reikėjo labai greitai, operatyviai. Dabar pasidarėme išvadas ir einame toliau, kasdien bendraujame su pedagogais, rengiami kassavaitiniai seminarai mokyklų vadovams ir savivaldybių švietimo padalinių atstovams, stengiamės operatyviai atsakyti į visus klausimus“, – sako V. Brazdeikis.

Atsižvelgdama į mokyklų poreikį, šiuo metu Nacionalinė švietimo agentūra, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su atsakingomis institucijomis rengia papildomas rekomendacijas mokykloms įvairiais mokyklų bendruomenių keliamais klausimais, viena iš aktualių temų tampa saugios aplinkos kūrimas, siekiant išvengti  patyčių virtualioje aplinkoje.

Komunikacijos skyrius

Rodyti daugiau