„Mokyklos bendruomenės veiklos pažanga ir pokyčiai. Vadovo indėlis“

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“ „siekiama paskatinti esminius visuomenės pokyčius ir sudaryti sąlygas formuotis kūrybingai, atsakingai ir atvirai asmenybei. Tokios asmenybės skatins pažangos procesus ir lems teigiamus pokyčius visose visuomenės gyvenimo srityse“. Visų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) narių ir šalių partnerių švietimo politikos darbotvarkėse mokyklų vadovų lyderystės iššūkis laikomas prioritetiniu. Ugdymo įstaigos vadovas atlieka pagrindinį vaidmenį 1) tobulinant mokymo ir mokymosi praktiką, 2) puoselėjant mokyklos politiką, 3) palaikant ryšius tarp atskirų mokyklų ir išorinio pasaulio. Tai išryškina kitą esminį iššūkį – rūpintis švietimo kokybe ir užtikrinti pažangos tvarumą. Abu išskirtus švietimo įstaigos vadovo iššūkius lydi nuolatinė keleriopa kaita. Pagal Geros mokyklos koncepciją: 1) „Sėkmingos mokyklos veiklos požymiu laikomas tinkamas mokyklos misijos įgyvendinimas, t. y. geri (pageidaujami, priimtini) ugdymo(si) rezultatai (asmenybės branda, pasiekimai ir pažanga) ir turtingos, įsimenančios, prasmingos, malonios gyvenimo mokykloje patirtys“; 2) „pažanga – per tam tikrą laiką pasiektas lygis, atsižvelgiant į mokymosi startą bei asmenines raidos galimybes, mokiniui optimalų tempą ir bendrosiose ugdymo programose numatytus reikalavimus“. Vis dar yra įprasta pagrindiniais mokyklos gerumo rodikliais laikyti formalius akademinius – egzaminų, patikrinimų, testų – rezultatus. Geros mokyklos koncepcijoje skiriama ne viena rezultatų rūšis – tai mokinio ūgtis (branda), jo individuali pažanga ir mokymo(si) rezultatai. Ypač svarbu pabrėžti kiekvieno mokinio pažangą įtraukiojo ugdymo(si) kontekste. Valstybinėje švietimo strategijoje 2013-2023 m. pažymima, kad švietime sėkmę galima pasiekti tik aktyviai sąveikaujant tarp švietimo institucijų ir visuomenės narių. Bendradarbiauti svarbu ne tik tarp institucijų ir visuomenės, bet ir organizacijos viduje. Anot V. Targamadzės (2018) bendra mokyklos pažanga siejama su kiekvieno besimokančiojo pažanga, besimokančia, bendradarbiaujančia bendruomene. Diskutuojant apie mokyklos vadovo veiklą tikslinga skirti šias kategorijas: vadybą, vadovavimą ir lyderystę. Vadyba apibrėžiama kaip išteklių kaupimas ir efektyvus naudojimas siekiant užsibrėžtų tikslų, vadovavimas – kaip vadovo poveikis organizacijos nariams, atsiskleidžiantis per įstaigų išteklių sukaupimą ir nukreipimą organizacijos tikslams siekti, o vadovo lyderystę galima laikyti tam tikra vadovavimo viršūne, gebėjimu suburti įmones, norinčius ir galinčius įgyvendinti vadovo pateiktą organizacijos viziją bei suformuluotus tikslus. Vadovavimo jėga kyla iš formalios vadovo pozicijos, o lyderystės jėga – iš vadovo asmenybės bei organizacijos narių lūkesčių asmenybės atžvilgiu. Vadovo vaidmenį švietimo kaitos ir pokyčių metu reikėtų vertinti per jo veiklą ar elgesį, nustatant įtakos poveikį pavaldiniui. Savo darbe vadovai vienu metu atlieka ne vieną, o kelis vaidmenis, priklausančius nuo padėties ir aplinkybių. Kognityviniai apibendrinimai apie vaidmens atlikimą grindžiami vadovų asmenine patirtimi. Tai lemia tvarką, kokia informacija apie save atrodys svarbesnė, kaip ji bus hierarchizuojama. Stiprų vadovą atpažinti galima iškart – jo dėka organizacijos viduje vyrauja puiki kultūra, jis daro didelę įtaką visai švietimo bendruomenei, mokytojų motyvacijai, sėkmingai veikia ugdymo pažangos link, kuria pasitikėjimu grįstą ryšį su mokyklos bendruomene, geba inicijuoti ir valdyti pokyčius, išklausyti bei rasti visų įmanomų problemų sprendimus. Be to, vadovams keliami itin aukšti standartai – tikras lyderis net ir sudėtingiausiose situacijose turi išlikti profesionalus, šiuolaikiškas, sąmoningas. O visa tai – nelengva, tačiau įveikiama užduotis. Ilgalaikės 40 val. programos siekis – atnaujinti ir plėtoti švietimo įstaigų vadovų Geros mokyklos, Tūkstantmečio mokyklos kūrimui būtinas bendrąsias, dalykines lyderystės ir vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijas. Vadovai kasdien susiduria su naujais iššūkiais organizuodami ugdymo įstaigų darbą nuolat kintančiomis sąlygomis. Keičiasi ne tik ugdymo procesas, metodai ir formos, bet ir darbuotojai. Kaip išlaikyti talentingus mokytojus darbo vietose? Kaip sukurti motyvuojančią ir teigiamą aplinką? Kaip tapti ir būti sėkmingu švietimo įstaigos lyderiu? Programoje numatyti mokymų turinį ir uždavinius atitinkantys, suaugusiųjų ugdymui tinkantys aktyvaus mokymosi metodai, numatyti (įsi)vertinimo įrankiai, refleksijos būdai. Ne mažiau kaip 60 procentų mokymų programos orientuota į praktinę veiklą, gerosios praktikos pavyzdžių bei rekomendacijų analizę (individualų, grupinį, savarankišką darbą su dalyviais ar jų grupėmis ir kt.). Įgyvendinę programą dalyviai įgis ar išplėtos vadovavimo sričių ir bendrąsias kompetencijas, pasidalins geriausia praktine patirtimi bei diegs švietimo įstaigose bendradarbiavimo kultūrą. Tikėtina, kad programos įgyvendinimas, sistemingas bendradarbiavimo kultūros diegimas, padės įtvirtinti kokybės siekio ciklą, tobulinant švietimo įstaigos veiklą. Programa skirta rajono ugdymo įstaigų vadovams, švietimo skyriaus specialistams, administracijos ir švietimo pagalbos atstovams. Programos trukmė: 40 val. (4 val. teorijos, 23 val. praktikos, 13 val. savarankiško darbo (iš jų 3 val. refleksijai). Tikslas – atnaujinti ir plėtoti švietimo įstaigų vadovų Tūkstantmečio mokyklos kūrimui būtinas bendrąsias, dalykines lyderystės ir vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijas. Uždaviniai: • užtikrinti dalykinį vadovų bendradarbiavimą; • gilinti bendrąsias ir dalykines lyderystės kompetencijas; • plėtoti pedagoginę saviraišką ir kūrybiškumą, įgyvendinant inovacijas ir įstaigos pokyčius, siekiant ugdymo kokybės; • atnaujinti žinias ir įgūdžius, reikalingus planuoti savo ir kitų veiklas, orientuotis sudėtingose situacijose, gebėti valdyti pokyčius, prisiimti atsakomybę; • formuoti suvokimą apie gerosios patirties svarbą įgyvendinant pokyčius; • suteikti organizacijos kultūrai ir sklandžiai vidinei komunikacijai reikiamų žinių; • stiprinti įgūdžius ir gebėjimus telkti bendruomenę įtraukiajam ugdymui.