Tinklalapio logotipas
Grįžti

Ar švietimas gali išgelbėti planetą?
event 2019-10-09 domain Lyderių laikas label_outline Projektai ir konkursai

Ar švietimas gali išgelbėti planetą?

Spalio 3 dieną Mokyklų tobulinimo centre surengti projekto „Lyderių laikas 3“ personalo mokymai. Jų tikslas – paskleisti daugiau žinių apie OECD PISA naujienas ir aktualijas, supažindinti su Europos edukacinių tyrimų asociacijos konferencijoje, kurios tema šiemet – „Švietimas rizikos amžiuje“, išsakytomis mintimis. Mokslo žmonės jau pradeda kalbėti, kad švietimas yra vienintelė sritis, kuri gali prisiimti atsakomybę už mūsų gyvenimo tvarumą.

PISA aktualijos

PISA – tai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organisation for Economic Cooperation and Development (OECD)) vykdomas tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (angl. Programme for International Student Assessment (PISA)), kuris padeda įvertinti bebaigiančių privalomąjį ugdymą mokinių sukauptas žinias ir išvystytus gebėjimus, reikalingus visaverčiam dalyvavimui visuomenės gyvenime. Tyrimas vykdomas kas trejus metus, Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2006 m.

Šio tyrimo aktualijas ir naujienas mokymų dalyviams pristatė dr. Rita Dukynaitė, neseniai grįžusi iš PISA valdybos pasitarimo.                                                                                                                                                                           

Pasak pranešėjos, PISA tyrimams ruoštis nereikia, nes iš esmės tai yra ir neįmanoma. Šiam tyrimui svarbu kontekstas. Tiek duomenų, kiek surenkama PISA tyrimu, pasaulyje šiuo metu nesurenka niekas. Tai yra labai galingas ir tam tikra prasme pavojingas instrumentas, jeigu juo naudosimės neįvertindami šalių savitumo. Lietuvoje iš šio tyrimo į viešumą patenka vos vienas puslapis, operuojama vienu skaičiumi, ir čia susidaro įspūdis, kad žmonės, kalbantys apie PISA, tiesą sakant, nieko apie tai ir nežino.

PISA duomenų rinkimo tikslas – auginti vidurinę klasę, kad turėtume daugiau sėkmingai besitvarkančių, laimingesnių žmonių. Ir, tiesą sakant, nors ir nežymiai, bet jų daugėja. Tačiau šalių lūkesčiai švietimui yra kur kas didesni. Visame pasaulyje pastebima, kad tėvai linkę primesti savo nepadarytus darbus mokyklai. PISA tyrėjai teigia, kad viena iš tokios lūkesčių neatitikties priežasčių yra tai, kad mokytojo profesija visame pasaulyje praranda populiarumą. Mokytojai išeina iš mokyklos, nors atlyginimai keliami, šalyse, kur mokytojo darbo užmokestis itin aukštas, mokytojų vis vien trūksta, net Suomijoje, kur mokytojų niekada netrūko, dabar jų stinga. Žodžiu, reikalavimai auga, visi nori gerovės valstybės, ir čia švietimui kyla naujų uždavinių.

Apie pastangas ir paradoksus

Mes galime manyti, kad mūsų švietimo sistema yra naši, bet ji dažnai veikia tuščiomis apsukomis. Tyrimai rodo, kad privačių mokyklų rezultatai geresni, bet Lietuvoje jų labai mažai. Mokyklose stinga kritinio mąstymo. Vaikams, kuriems labiausiai reikalingas ankstyvasis ugdymas, jis yra sunkiai prieinamas. (O labiausiai jis reikalingas paribio, tiek socialine, tiek geografine prasme, vaikams.) Didėja švietimo mobilumo skirtumas. Lietuvoje švietimui išleidžiama daug, net daugiau nei vidutiniškai Europoje, bet išlaidos vienam vaikui labai atsilieka, stinga pokyčių finansavimo. Neatsakyta į klausimą, kaip išlaidų švietimui pokyčiai susiję su mokymosi rezultatų pokyčiais. Kai ikimokykliniame ugdyme nuo bendrų programų buvo pereita prie mokytojo rengiamų, rezultatai tik pablogėjo. Ką turėtume daryti? Mūsų šalyje niekaip nesurandama, kaip tobulinti švietimą.

Visi mes šiek tiek kitokie. Visuomenę apie 20 metų sudarė daugiau mažiau tik turčiai ir vargšai, dabar padėtis labai keičiasi. Vis daugiau jaunuolių nenori nei dirbti, nei mokytis, nes yra įsitikinę – tėvai išlaikys. Daugėja norinčiųjų gyventi skolon, gyventi iš pašalpų.

Vardindama svarbiausius iššūkius Lietuvos švietimui šiuo metu dr. R. Dukynaitė kalbėjo apie būtinybę suprasti, ką reiškia geras mokytojas ir gera mokykla. Apie būtinybę būti pasirengusiems įvairovei mokyklose, mokytojų streso šaltinių mažinimui, profesinių įgūdžių ugdymui ir, svarbiausia, atnaujinimui, naudojimuisi informacinėmis technologijomis, įgyvendinant individualias mokymo strategijas ir kt.                                                                                                           

Švietimas rizikos amžiuje

Tarptautines švietimo tyrimų tendencijas personalo mokymuose aptarė dr. Eglė Pranckūnienė, Mokyklų tobulinimo centro, projekto „Lyderių laikas 3“ (LL3) partnerio, steigėja, švietimo ekspertė konsultantė. Rugsėjo mėnesį ji drauge su dr. Jūrate Valuckiene, LL3 projekto tyrėjų komandos vadove, dalyvavo Hamburge (Vokietija) vykusioje Europos edukacinių tyrimų asociacijos (angl. European Educational Research Association (EERA)) organizuojamoje Europos edukacinių tyrimų konferencijoje (angl. European Conference on Educational Research (ECER)), kurios tema – „Švietimas rizikos amžiuje“ (angl. Education in an Era of Risk). Dr. E. Pranckūnienės pranešimo tema – „Profesinis mokyklų vadovų augimas auginant mokytojų profesinį kapitalą: nacionalinio projekto „Lyderių laikas 3“ atvejis“. Pranešime buvo aptartas Lietuvos švietimo kontekstas, sparti švietimo kaita blaškantis tarp gamybinio ir profesinio švietimo kaitos modelių, kalbėta, kaip projektu „Lyderių laikas“ siekiama padėti švietimo bendruomenei eiti profesinio augimo keliu didinant profesinį kapitalą.

ll3 personalomokymai2 20191003                                                                                                                                                

Švietimas netikrumo sąlygomis

Sparčių pokyčių pasaulį žmonės dažniausiai suvokia kaip keliantį pavojų ir nestabilų. Netikrumas turi poveikio žmonių kasdieninio gyvenimo kokybei, profesinei karjerai, gyvenimui šeimoje. Šie pokyčiai nūdienos pasaulyje yra itin svarbūs šalių švietimo sistemoms, nes joms tenka atsakomybė sudaryti sąlygas jauniems žmonėms išsiugdyti įgūdžius ir gebėjimus, kurie padėtų jiems gyventi ir veikti esamomis socialinėmis sąlygomis. Kadangi dabartiniame rizikos amžiuje sunku numatyti būsimas sąlygas, ugdymo procesus, kaitos ir pažangos kryptis, gebėjimų ugdymo eigą taip pat sunku numatyti. Dėl to kyla daug klausimų.

Kokius įgūdžius ir gebėjimus reikėtų turėti tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis? Kaip netikrumo sąlygomis veikiančios švietimo sistemos galėtų užtikrinti, kad bus ugdomi reikiami įgūdžiai ir gebėjimai? Ką švietimo sistemos ir institucijos gali žadėti ateities kartoms taip, kad tuos pažadus galėtų ištesėti?

Švietimo moksliniams tyrimams tenka svarbus vaidmuo ieškant atsakymų į šiuos klausimus. Tai nėra vien teorinis išaiškinimas, nes švietimo tyrimuose naudojamos priemonės, skirtos empirinei prielaidų analizei, jas taikant gaunamos duomenimis grįstos žinios. 2019 m. Europos edukacinių tyrimų konferencijoje Hamburge pristatytais moksliniais tyrimais siekiama rasti atsakymus į tarptautinei bendruomenei rūpimus klausimus. Neapibrėžtumas yra nuolatinė mokytojo darbo dalis. J. Dewey ir kitų autorių (Combe ir Gebhard, 2012) patirtinio ugdymo idėja – mokytojai turi nuolat kurti neapibrėžtumo situacijas mokiniams, keldami klausimus, „išmušdami“ iš komforto zonos. Tokios provokacijos ir krizės paskatina mokytis, iškeliant neatitikimus, skirtumus, o tai labiausiai žadina susidomėjimą ir patraukia dėmesį. Mokytojai privalo mokiniams sukelti neapibrėžtumo jausmą, susierzinimą, krizę, ir kuo labiau jiems tai pavyks, tuo daugiau mokiniai užduos gerų klausimų ir mokymasis bus nuodugnesnis. Toks mokymasis supurto įsišaknijusius mąstymo modelius ir priverčia mąstyti plačiau. Vokiečiai jį vadina „Bildung“. Mokytojai nebėra dalyko „sargai“, žinantys visus atsakymus, jie kelia klausimus, į kuriuos atsakymų reikia ieškoti. Mokytojai turi gebėti statyti tiltus tarp mokinius erzinančio ugdymo turinio ir laisvo mokinių mąstymo sukurdami laisvo dialogo atmosferą. Mokytojams reikia mokytis „situacinio kūrybingumo“ ir gebėjimo susidoroti su neapibrėžtomis situacijomis.

Apibendrinant dienos mokymus galima teigti, kad projektui „Lyderių laikas 3“ svarbu didinti profesinį kapitalą. Mokytojai, mokyklų vadovai yra švietimo kūrėjai, o ne reglamentų, procedūrų vykdytojai; švietimo prasmė ir pagrindas – ne siauri ekonominiai interesai, o egzistenciniai žmogaus gyvenimo klausimai, atsakomybė už žmonijos ateitį.

ll3 personalomokymai3 20191003

Pranešimų skaidres galite pasižiūrėti čia.                                                                                                                                                                 

Zina Rimgailienė
Projekto „Lyderių laikas 3“ žurnalistė

„Lyderių laikas 3“ yra nacionalinis švietimo projektas. Vykdytojas – „Lyderių laikas 3“ yra nacionalinis švietimo projektas. Vykdytojas – Nacionalinė švietimo agentūra, partneriai – Mokyklų tobulinimo centras ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.