Tinklalapio logotipas
Grįžti

Ar teatras pajėgus konkuruoti su virtualiais pasauliais?
event 2019-04-30 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Ar teatras pajėgus konkuruoti su virtualiais pasauliais?

Technologijų atsiradimas mūsų aplinkoje gerokai padidino gyvenimo tempą ir tarsi sumažino pasaulį – bendravimas, informacijos sklidimas, naujovių bei idėjų dalijimasis itin suaktyvėjo, supaprastėjo ir, be abejo, pagreitėjo. Nenuostabu, kad greiti pokyčiai visose gyvenimo srityse didina atskirtis tarp kartų. Jos keičiasi jau ne kas 25, o kas 10 metų ar dar greičiau. Jei anksčiau seneliams buvo sunku rasti bendrą kalbą su anūkais, tai dabar sunku susikalbėti net ir broliams, gimusiems ne tą patį dešimtmetį.

„X karta stebėjo, kaip jų tėvai visas jėgas atidavė darbui. Jie buvo tie asmenys, kurie abiems tėvams dirbant buvo palikti namie, todėl vienas iš svarbiausių X kartos bruožų yra šeimos ir darbo pusiausvyros siekis. X kartos palikuonys, Y karta, prioritetu pasirenka profesinę sritį, šeimą kuria vis vėliau, siekia išlaikyti savo individualumą, kurti savo vertę. Z karta neretai įvardijama kaip nelojali, teigiama, jog ji dažnai keičia darbovietes, projektus – taip jie siekia įsitvirtinti darbo rinkoje ir savo žinias, įgūdžius parduoti didžiausia galima kaina“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) teatro-studijos „Palėpė“ režisierius Olegas Kesminas. Apie kartų skirtumus jis kalba ne atsitiktinai – tokią temą – „Kartų tapatybės“ – šiemet pasirinko gegužės 4–11 d. vyksiantis tarptautinis universitetų teatrų forumas. Jau antrą dešimtmetį gyvuojantį festivalį organizuoja O. Kesmino vadovaujamas VGTU teatras-studija kartu su VU teatrais, Universitetų teatrų asociacija ir asociacija „Koturnos“.

„Forumo spektaklių ir teatralizuotos akcijos metu sieksime iš šalies pažvelgti į kartų skirtumus, priimant juos kaip neišvengiamybę – galbūt su šypsena, galbūt su ironija. Priimti juos ir pamėginti apie tai kalbėtis – taikiai, nevertinant, neieškant kaltųjų ar teisiųjų, neiškeliant savųjų vertybių, požiūrio aukščiau už kito vertybes, požiūrį. Tai galimybė pamatyti, kad visas pasaulis išgyvena tą patį „nesusišnekėjimo amžių“, – pasakoja VGTU teatro-studijos režisierius.

Anot jo, socialiniai tinklai, vaizdo medijos – visa tai kelia klausimą ar šiandieninis teatras žiūrovui įdomus ir reikalingas. „Žmonės praleidžia daug laiko virtualioje erdvėje. Taip pat ir teatrų forumo esami ir būsimi žiūrovai. Ar teatras, kur žiūrovas erdvę išgyvena tiesiogiai, pajėgus konkuruoti su kompiuterinių technologijų kuriamais virtualiais pasauliais? Apie tai teatralizuotos akcijos metu, prieš ir po spektaklių, įvairiose Vilniaus miesto erdvėse kviesime kalbėti forumo žiūrovus, Vilniaus gyventojus, studentus, alumnus, svečius – visus, kurie virtualios medijos ir tradicinio meno priešpriešą išgyvena stipriausiai“, – pasakoja O. Kesminas.

Forume be Lietuvos universitetų teatrų dalyvaus 4 užsienio universitetų teatrų trupės iš Ispanijos, Kroatijos, Baltarusijos. Renginio metu bendrai veiklai susijungs apie 130 Lietuvos universitetų teatrų narių bei apie 70 užsienio svečių, bus parodyti 12 lietuvių ir užsienio kolektyvų spektaklių, vyks jungtinė teatrinė akcija Vilniaus senamiestyje.

Kasmet vykstantis tarptautinis universitetų teatrų forumas – tai Vilniaus universitetų teatrų studentų savanoriško ir savarankiško metų trukmės darbo ir kūrybos rezultatas. Projektas skirtas plačiai publikai, įėjimai į spektaklius ir teatralizuotas akcijas – nemokami.

„Tai dvidešimt metų skirtingas patirtis, transformacijas, kartų keitimąsi sugėręs į save renginys, suburiantis teatru besidominčius studentus bendrai teatrinei veiklai, siekiantis ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į jaunimui svarbius socialinius, paveldosaugos klausimus, bet ir atveriantis galimybę geriau vieniems kitus pažinti, bendrauti, keistis patirtimi, kartu kurti“, – atkreipia dėmesį vienas iš forumo organizatorių.

Anot jo, per dvidešimt metų forumo renginiuose apsilankė ne vienas tūkstantis žmonių. Jie augo kartu su renginiu, tuo pačiu forumo idėjas nešdamiesi tolyn. „Per savo gyvavimo laiką, forumas tapo puikia edukacijos erdve tiek dalyviui, tiek žiūrovui: teatre mes pažįstame pasaulį, gauname žinių apie žmones ir vietas, dalijamės idėjomis. Teatras – tai laboratorija, kurioje galima spręsti problemas, su kuriomis susiduriame. Tai neišsenkantis savęs pažinimas, kuris moko suprasti, mąstyti ir matyti, kaip aplinka, kurioje gyvename, veikia tai, kas esame ir kuo būsime“, – sako O. Kesminas.