Tinklalapio logotipas
Grįžti

Ateities profesijai specialistų reikia jau dabar
event 2019-04-11 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Ateities profesijai specialistų reikia jau dabar

Nors praėjusiame dešimtmetyje mobilusis telefonas tebuvo daiktas paskambinti anksti ryte ar vėlai vakare, kai tarifas palankesnis, dabar jau mažai kas įsivaizduoja, kad šis, kasdienis kiekvieno mūsų palydovas, negalėtų įjungti socialinių tinklų, nufilmuoti patikusio vaizdo ar leisti mėgstamos muzikos. Tačiau liūdnas Suomijos gigantės „Nokia“ mobiliųjų telefonų padalinio pavyzdys yra ir vienas iliustratyviausių, kai prakalbame apie naujas technologijas, jų vystymą ir pritaikymą gamyboje.

Dėl prasto konkurencinės aplinkos įvertinimo „Nokia“ mobiliųjų telefonų verslas neleistinai atsiliko nuo veržliai inovacijas siūliusių varžovų ir galiausiai 2014 metais buvo prarytas JAV gigantės „Microsoft“. Ko iš šios istorijos galima pasimokyti?

Inovacijomis besidomintis buhalteris ar savo srities specialistas?

Specialistai sutinka, kad šiais laikais ant panašios ribos balansuoja daugybė skirtingų pramonės sričių atstovų, tarp jų – ir įsikūrę Lietuvoje. Nūdienos gamintojų pasaulį sparčiai pertvarko skaitmeninės technologijos, o duomenų valdymas ima diktuoti sprendimus beveik visuose  procesuose – dauguma jų skaitmenizuojami, taip pat sparčiai didėja gamybos automatizavimas.

Išmaniosios gamybos kompetencijų centro VšĮ „Intechcentras“ direktorius Audrius Jasėnas sako, jog praktika rodo, kad bent 150 ir daugiau darbuotojų turinti šiuolaikiška, į ateitį žiūrinti įmonė būtinai kuria skaitmeninių technologijų specialistų pareigybes.

„Tik dažniausiai šiuos žmones Lietuvos įmonės perkvalifikuoja iš gamybos ar IT vadovų, yra atvejų, jog perkvalifikuotas buvo inovacijomis besidomintis buhalteris. Tokie veiksmai atliekami ne iš gero gyvenimo, tiesiog darbo rinkoje nėra laisvų ekspertų ir įmonės turi juos ruoštis pačios“, – akcentuoja specialistas.

2018 metais VšĮ „Intechcentras“ ir Lietuvos inovacijų centras parengė Lietuvos pramonės skaitmenizavimo veiksmų planą 2019–2030 metams. Jo pagrindu tapo tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, jog šiai dienai apdirbamosios gamybos įmonės pasirengusios priimti apie 1000 gamybos procesų skaitmeninimo specialistų.

„Įmonių vadovams kvalifikuoti skaitmeninės gamybos specialistai būtų atsvara greitesnių sprendimų paieškoje, leistų greičiau diegti inovacijas gamybos procesuose, atsirastų resursų gilintis į visų padalinių skaitmeninių poreikių specifiką. Toks specialistas galėtų rūpintis ne tik skaitmeninėmis technologijomis, bet ir reikiamų skaitmeninių kompetencijų paieška, taip pat galėtų vystyti dialogą su klientais ir partneriais, kokius skaitmeninius pokyčius jie daro ar planuoja daryti ateityje. Visi šie spartesni procesai padėtų įmonei konkuruoti globaliomis rinkos sąlygomis“, – įsitikinęs A. Jasėnas.

Kryptingam specialistų ruošimui – VGTU programa

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros vedėjas prof. dr. Vytautas Bučinskas ne tik sutinka, kad skaitmeninės gamybos specialistų Lietuvai trūksta jau dabar, bet ir pažymi, kad ateityje jų poreikis dar labiau išaugs. Matant šią nišą universitete sukurta Skaitmeninės gamybos bakalauro studijų programa, kviesianti būsimuosius specialistus įgyti kryptingų žinių. Baigusiems šias studijas bus suteikiamas inžinerijos mokslų bakalauro laipsnis.

„Skaitmeninės gamybos studijų programa buvo sukurta gebantiems prisitaikyti prie sparčiai besivystančios pramonės poreikių specialistams rengti. Dabar gamyboje žmonės sprendžia klausimus su tais resursais, kuriuos jie turi. Bet atsirandant debesų inžinerijos sprendimais pagrįstoms technologijoms, didelių duomenų srautams iš masinės gamybos, ryšiui „mašina-mašina“ – viskas keičiasi, išauga specifinių kompetencijų poreikis. Ir šie procesai vyksta nebūtinai mašinų apdorojimo pramonėje. Tai gali būti ir maisto, žemės ūkio, produktų perdirbimo ar biotechnologijos pramonė“, – sako vienas Skaitmeninės gamybos studijų programos autorių.

V. Bučinsko teigimu, svarbiausi programos akcentai nukreipti dviem kryptimis.

„Pirma, tai yra modernaus gamybos proceso organizavimas, apimant daugelį sričių: klasikinė mašinų gamyba, produkto gamyba, maisto produktų gamyba, biotechnologijos gamyba, kiti dalykai, kur technologijos tarpusavyje susijusios. Ir antras dalykas – kompiuterizavimo sritis. Tai yra interneto, daiktų interneto, debesų kompiuterijos technologijos ir jų konkretus taikymas“, – akcentuoja profesorius.

Skaitmeninės gamybos studijų programos autorių pastebėjimu, ne mažiau pabrėžtinas dalykas yra žmogaus darbo jėgos liberalizavimas, klasikinę gamybą paverčiant automatizuota.

„Tokiu atveju, mes iš tikrųjų iš gamybos išlaisviname vadybininkus ar paprasto rankinio darbo žmones ir galime nukreipti jų energiją į kūrybiškesnius procesus, generuoti papildomas vertes. Taip pat  tampame patrauklūs rinkoje – investuojančių įmonių daugėja, atsiranda nauji įrenginiai. Lietuvoje jau dabar yra daug modernių, žinomų gamybos prekės ženklų. Komponentų, aviacinės technikos, hidraulinių sistemų gamyba, lazerių ir su jais susijusių komponentų gamyba, kuri taip pat yra didelė skaitmeninės gamybos šaka. Čia jau visko daug“, – pastebi V. Bučinskas.