Tinklalapio logotipas
Grįžti

Darbas ir mokymasis karantino metu: psichologė pataria, kaip prasmingai išnaudoti laiką
event 2020-03-24 domain Nacionalinė švietimo agentūra label_outline Aktualijos

Darbas ir mokymasis karantino metu: psichologė pataria, kaip prasmingai išnaudoti laiką

Autorė: Vilniaus Gedimino technikos universiteto psichologė Gintė Gudzevičiūtė

Dėl susiklosčiusių aplinkybių, prasidėjusio karantino, keičiasi dienotvarkė ir darbų planavimas ne tik darbuotojams, bet taip pat moksleiviams ir studentams. Viena vertus, būtų galima pasidžiaugti dėl daugiau atsiradusio laisvo laiko. Kita vertus, ne paslaptis, kad kuo daugiau laisvės, tuo gali būti sunkiau prisiversti imtis darbų, kurie ne visada lengvi ar malonūs, pavyzdžiui, baigiamojo darbo rašymas.

Bendraudama su studentais, vis išgirsdavau, kad kuo daugiau laisvo laiko, kuo mažiau struktūros ir kuo laisvesnė dienotvarkė, tuo sunkiau planuotis darbus, valdyti laiką ir neatidėlioti. Tokiomis dienomis atrodo, kad laiko dar yra, todėl ir darbus galima atidėti. O kadangi darbai kaupiasi, laikas vietoje nestovi, natūralu, kad pradeda graužti sąžinė, kilti nerimas ir kiti nemalonūs jausmai. Kai šie jausmai aplanko, kyla noras užsiimti veikla, kuri padėtų užsimiršti. Tai gali būtų serialų, vaizdo įrašų peržiūros, kompiuterinių žaidimų žaidimas ar netgi svaigalų vartojimas. Deja, šis pabėgimas padeda nejausti nerimo tik trumpam, o paskui visa graužatis sugrįžta su trenksmu, nuo ko dar labiau norisi bėgti...

4 dalykai padės geriau planuoti laiką, dirbant ar mokantis namuose

Kai kuriems žmonėms savijautą ypač palengvina plano, dienotvarkės turėjimas, rutinos susikūrimas. Galima planuoti savo dienas numatant kelintą valandą kelsiuosi, kiek laiko pusryčiausiu, kiek laiko skirsiu universiteto darbams, užduotims atlikti, kokio ilgio darysiu pertraukėles, ką veiksiu per pertraukėles, kada pietausiu, kada vėl imsiuosi darbų ar pramogų ir taip iki pat vakaro. Planuojant dienas, svarbu nusimatyti ne tik darbus, bet, realistiškai pažvelgus, numatyti laiko ir poilsiui, ir pramogoms, nes tai ne ką mažiau reikalinga.

Dirbant ir mokantis namuose, patariama darbų neatlikti lovoje ar kitoje poilsio vietoje. Nors namai gali būti nedidelė erdvė, bet naudinga valgyti, mokytis, dirbti ir poilsiauti skirtingose erdvėse.

Nusprendus pailsėti ar pramogauti, naudinga šias veiklas paįvairinti. Kitaip tariant, galima ne tik žiūrėti mėgstamus vaizdo įrašus „Youtube“ kanale ar žaisti žaidimus, bet dar naudinga daryti mankštas namuose, pagal galimybes išeiti pasivaikščioti į gamtą, paskambinti draugams, pasigaminti naujų patiekalų.

Pastaruoju metu, kai ištisas dienas nereikia niekur skubėti, nėra susitikimų, paskaitų ar kitų priežasčių anksčiau keltis iš lovos, gali kilti pagunda ilgiau pamiegoti ar net keltis vidury dienos. Tuomet, natūralu, kad miegoti vėl norisi tik paryčiais. Gyvenant tokiu dienos ritmu, išgirstu nusiskundimų, kad sutrinka miegas. Žmogus, nors ir daug miega, bet jaučiasi apsnūdęs, pavargęs, sunku prisiversti imtis veiklų. Šiuo atveju naudinga būtų keltis ir eiti miegoti kasdien tuo pačiu laiku ir siekti, kad miego laikas netruktų ilgiau negu rekomenduojamos 7–9 valandos per parą. Jeigu taip nutinka, kad vakarui atėjus, miegas dar neima, galima bandyti rytais keltis kiek anksčiau, o dienos metu vengti gulinėjimo, snaudimo, į dienotvarkę įtraukti daugiau protinės ir fizinės veiklos.

Prasmingi laiko išnaudojimo būdai

Kai žmogus yra apribojamas, negali užsiimti įprastomis savo veiklomis, atsiranda daugiau laisvo laiko, o medijoje randama informacija gąsdina, kelia nežinomybę, atsiranda daug neapibrėžtumo. Natūralu, kad žmonės šiuo metu gali patirti daugiau nerimo, baimės, sunku imtis naujų ar mėgstamų veiklų. Kadangi tai yra aktualu daugybei žmonių visame pasaulyje, internete galima rasti nemažai pasiūlymų, kaip turimą laiką išnaudoti sau. Patarčiau dabartiniu metu labiau įsiklausyti į save ir pasirinkti tai, ko norisi šiuo nelengvu laikotarpiu. Išskirčiau keletą veiklų, kurios padės įprasminti laiką.

  • Iš studentų vis girdėdavau, kad dėl laiko trūkumo nėra kada gilinti žinias mėgstamose kryptyse, domėtis naujovėmis ar mokytis naujų įgūdžių. Panašu, kad šis laikotarpis gali būti puiki proga tą daryti. Ar tai būtų internete siūlomi nemokami universitetiniai kursai, ar įvairios neperskaitytos knygos ar daugybė tinklalaidžių dominančiomis temomis. Net jei ir tingisi ar sunku prisiversti, galima pradėti skiriant tam nors penkiolika minučių per dieną ir galbūt nauja veikla sudomins labiau nei buvo tikėtasi.
  • Internete taip pat galima rasti nemažai sporto treniruočių namų sąlygomis. Fizinė veikla gerina ir psichologinę savijautą.
  • Galima užsiimti kūryba: rašymas, piešimas, grojimas, dainavimas, konstravimas ir kitos kūrybinės išraiškos.
  • Dera nepamiršti pasirūpinti ir savo psichologine gerove. Daugiau kalbėtis su artimaisiais ir draugais telefonu ar internetu, savo kylančius jausmus ir patiriamus pojūčius galima išrašyti ant popieriaus, medituoti, kreiptis į psichologą nuotolinei konsultacijai.
  • Patarčiau vengti medijose skaityti pernelyg daug informacijos, susijusios su koronavirusu. Ypač tada, jei paskaičius, kyla įtampa ar jaučiamas didelis nerimas. Skaitant aktualią informaciją, svarbu nepamesti sveiko proto ir kritiško požiūrio – atsirinkti informaciją, kuri yra patikima ir orientuotis ne tik į siaubą keliančias naujienas, bet ir naujienas, kurios kelia viltį. Tokiu būdu susidarys realistiškesnis vaizdas.
  • Ramybės ir pastovumo gali pridėti tai, jog studijos, nors ir nuotoliniu būdu, tęsis toliau. Vadinasi, mokymosi procesas nenutrūks, ryšį ir kontaktus su dėstytojais bus galima palaikyti toliau. Tad tai, kas buvo rutinos dalis, pažįstama ir pastovu iki šiol galima tęsti ir toliau.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto informacija

Nuotr. autor. Vaiva Norkevičiūtė