Tinklalapio logotipas
Grįžti

Europos Komisija palankiai įvertino Lietuvos pastangas ir darbų kryptį švietimo srityje
event 2017-11-13 domain Švietimo ir mokslo ministerija label_outline Aktualijos

Europos Komisija palankiai įvertino Lietuvos pastangas ir darbų kryptį švietimo srityje

Lietuva pirmauja Europoje, 30–34 m. amžiaus grupėje turėdama daugiausia aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių – 58,7 proc. (ES vidurkis – 39,1), šalyje nedaug jaunų žmonių, neįgijusių vidurinio išsilavinimo (tik 4,8 proc., ir tai yra antra vieta ES po Kroatijos), tačiau šaliai reikia stipriai pasitempti gerinant prastus 15-mečių mokinių skaitymo, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo gebėjimus, mažinant didelius skirtumus tarp miesto ir kaimo mokyklų, populiarinant profesinį mokymą. Taip pat šalies investicijos, skiriamos švietimui, neefektyvios. Tokie duomenys pateikti EK 2017 m. švietimo ir mokymo stebėsenos apžvalgoje, paskelbtoje šią savaitę. 

„Pagrindiniai šioje ataskaitoje paskelbti rodikliai tik dar kartą patvirtina, kad einame teisingu keliu: reformuojame tas sritis, kuriose ne tik mes, bet ir užsienio ekspertai mato daugiausia bėdų. Tai ir ugdymo kokybė, ir profesinio mokymo sistemos reforma, ir aukštųjų mokyklų konsolidacija, ir švietimo finansavimo niuansai. Nors  išlaidos vienam besimokančiam asmeniui  pastaraisiais metais augo, tačiau nei mokiniai, nei mokytojai, nei mokyklos didelio pagerėjimo dėl to nejaučia. Nors Lietuvoje švietimui skiriama labai nemažai pinigų, tačiau jie naudojami neefektyviai“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

EK ataskaitoje pažymima, kad Lietuvoje sparčiai auga ikimokyklinio ugdymo aprėptis – vaikų darželius jau lanko 90,8 proc. mažamečių, ir su šiuo rodikliu artėjame prie numatytojo ES tikslo – 95 proc.

Ataskaitoje nurodoma, kad socialinė ir ekonominė padėtis bei mokyklos vieta daro didelį poveikį mokinių pasiekimams. Mokinių, priklausančių žemiausiam socialiniam sluoksniui ir gyvenančių kaimo vietovėse, pasiekimai yra prastesni. 

Mažėjant mokinių, jų ir mokytojų santykis nuolat išlieka vienas iš mažiausių ES. Lietuvoje, kurioje mokytojai sudaro beveik 10 proc. visų dirbančių asmenų, mokytojų koncentracija tarp Europos aktyvių gyventojų istoriškai išlieka viena didžiausių. Pažymima, kad mokytojų demografinė struktūra kelia susirūpinimą, nes daug vyresnio amžiaus mokytojų, 87,5 proc. visų mokytojų sudarė moterys, o jaunimas nesirenka gamtos mokslų dalykų, ypač fizikos ir chemijos, pedagoginių studijų.

Nors ir garsėjame kaip šalis, kurioje daug aukštąjį išsilavinimą įgijusių ir po to sėkmingai įsidarbinančių žmonių, tačiau EK ataskaita pažymi, kad Lietuva turi itin platų aukštųjų mokyklų tinklą, nors studentų mažėja. Dėl to teigiamai vertinamas Seimo priimtas Lietuvos universitetų konsolidavimo planas.

Ataskaitoje sakoma, kad Lietuva tebeturi lyčių požiūriu neproporcingą aukštojo mokslo sistemą. Lietuvos moterys yra labiausiai kvalifikuotos Europoje. Aukštojo mokslo laipsnį turi 68,8 proc. moterų ir 48,1 proc. vyrų.

Taip pat tebėra prasti suaugusiųjų mokymosi rodikliai. Lietuvoje 2016 metais mokėsi 6 proc. suaugusiųjų, o ES vidurkis buvo 10,8 proc.