Tinklalapio logotipas
Grįžti

Jaunimo ir sporto reikalų komisija siūlo skirti lėšų privalomos trečios fizinio ugdymo pamokos įvedimui
event 2019-11-07 domain Nacionalinė švietimo agentūra label_outline Aktualijos

Jaunimo ir sporto reikalų komisija siūlo skirti lėšų privalomos trečios fizinio ugdymo pamokos įvedimui

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija lapkričio 6 d. posėdyje svarstė Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4014 komisijos kuruojamose srityse ir jam pritarė, siūlydama tobulinti atsižvelgiant į komisijos pateiktus pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pateiktus pasiūlymus, kuriems komisija pritarė.

Komisija siūlo skirti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai papildomai 2000 tūkst. eurų privalomos trečios fizinio ugdymo pamokos įvedimui visose 7 ir 8 klasėse.

Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma, yra privalomos ne mažiau kaip trys fizinio ugdymo pamokos per savaitę. Įgyvendinant šią nuostatą dėl lėšų stygiaus įstatyme numatytas tris privalomas fizinio ugdymo pamokas planuojama įvesti palaipsniui. 2019–2020 mokslo metais privaloma trečioji fizinio ugdymo pamoka įvesta papildomai visose šeštose klasėse. 2020–2021 mokslo metais tokią pamoką planuota įvesti 7 ir 8 klasėms, 2021–2022 mokslo metais – 9 ir 10 klasėms ir t.t. Deja, tokios pamokos įvedimui reikalingos lėšos kitų metų valstybės biudžeto projekte nenumatytos.

Taip pat komisija, siekdama užtikrinti, kad kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje  funkcionuotų atvirieji jaunimo centrai ir atvirosios jaunimo erdvės, dirbtų darbo su jaunimu gatvėje ir mobiliojo darbo su jaunimu komandos, siūlo 520 tūkst. eurų padidinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimus darbui su jaunimu. Minėtos paslaugos didintų jaunų žmonių laisvalaikio užimtumą, mažintų jų socialinę atskirtį.  Finansavimo augimas leistų padidinti jaunų žmonių, kurie dalyvauja darbo su jaunimu priemonėse, skaičių, taip mažinant niekur nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo dalį, didinant jaunimo, dalyvaujančio neformaliojo jaunimo ugdymo veiklose, skaičių ir prisidedant prie efektyvesnio mažiau galimybių turinčio jaunimo įtraukimo.

Seimo kanceliarijos informacija