Tinklalapio logotipas
Grįžti

Lietuvis parodė pasauliui, ką galima pasiekti pasirinkus matematiko kelią
event 2019-02-11 domain Delfi.lt label_outline Spaudos apžvalga

Lietuvis parodė pasauliui, ką galima pasiekti pasirinkus matematiko kelią

Dar mokyklos suole įprantame prie, atrodytų, negrįžtamos skirties – esi arba humanitaras, arba tiksliųjų mokslų atstovas. Tačiau Giedrius Alkauskas tai paneigia spalvingu savo pavyzdžiu – tarptautiniu mastu įvertintas matematikas yra ir kompozitorius, ir muzikologas, ir poetas, knygų autorius. Mokslininkas, kurio vardu ką tik pavadinta konstanta, sako sąmoningai nepainiojantis savo „vaidmenų“ ir tam turi logišką paaiškinimą.

„Pavyzdžiui, jei prie paveikslo parašyta, kad jį nutapė fizikos mokslų daktaras, pradžioje žiūri labai įtariai. Ar nėra atmestinumo? Skirtingų jausminių registrų painiojimo? Techninio broko? Silpnos meninės erudicijos ženklų? Puikybės? Juk kiek besudėtum skirtingų spingsulių, stipri kaitra neplieks. Anksčiau gal ir rašydavau, jog įvyks „matematiko koncertas“, bet dabar tai slepiu kuo giliau – viską daryti reikia tik labai gerai, ir dar geriau“, – pokalbį pradeda jis.

 – Apie jus sužinojau perskaičiusi, jog Lietuvos matematiko vardu pavadinta konstanta. Jūs ištyrėte Minkovskio „klaustuko“ funkciją, jos momentus, integralines transformacijas bei susiejote šią funkciją su modulinėmis formomis. Todėl Minkovskio „klaustuko“ funkcijos momentai dabar yra vadinami Minkovskio–Alkausko konstantomis. Skamba išties didingai, tačiau ne matematikos pasaulio atstovui – sudėtingai. Ar galite paaiškinti jūsų darbo svarbą ir šio įvertinimo reikšmę?

– Kokio nors mokslinio objekto atradimas ir jo didelės svarbos suvokimas gali būti labai chronologiškai nutolę įvykiai. Tokie jau dėsningumai. Ne tik moksle – mene taip pat. Minkovskio „klaustuko“ funkcija buvo apibrėžta 1904 m., bet tik XXI a. pradžioje iš naujo kilo susidomėjimas šia funkcija, ir šis dėmesys tik didėja. Bet matematikoje yra taip pat kaip ir poezijoje. Sugalvoti galima daug ką. O kokia to prasmė, giluminiai svertai, sustygavimas, estetinis poveikis, ar yra kokia nors šio objekto specifinė sluoksniuotė, kurioje atsispindi įvairialypis mikrokosmosas – jau visai kitas, itin svarbus klausimas. Galima sukurti tokią matematiką, kurios per 100 metų niekas kitas nesugalvos. Tai – tolimieji matematikos rūmų kambariai, sekreterai katakombose, neestetiškas, dirbtinis mokslas, vienos grupės žmonių slaptas domenas. Išoriškai atrodo – lyg ir tikra matematika! Deja, didžioji dalis spausdinamų straipsnių yra būtent tokio pobūdžio.

Daugiau skaitykite čia.