Likus savaitėms iki rugsėjo mokyklas pagaliau pasiekė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nurodymai, kaip elgtis su tėvais ir jų vaikais dėl ligos, nelankiusiais pamokų. Mat gydytojo pažymos nuo šių mokslo metų tapo nereikalingos. Aiškėja, kad visa atsakomybė atiteks tėvams. Jie patys galės pateisinti nuo 5-ių iki 7-ių praleistų mokslo metų dienų. Jei dėl ligos mokinys praleis dienų daugiau, mokyklai siūloma elgtis ir kitaip.

Artėjant rudeniui mokytojai skundžiasi – mokyklose dar daugiau sumaišties nei pernai. Žiemą streikavę pedagogai išsikovojo savo – švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuo rudens patobulino etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelį.

Besirengdama Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos pertvarkai bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ kviečia jaunimą kurti meninę savo ateities stoties viziją. Rugsėjo 6 dieną rengiamose moksleivių kūrybinėse dirbtuvėse „Sukurk savo ateities stotį“ gabūs jaunuoliai turės progą pademonstruoti meninius sugebėjimus ir pateikti viziją laikmečiui, kuris netrukus priklausys jiems.

Studentų atstovybės, mokslinės draugijos, laboratorijos, šokiai, chorai, sportas, savanorystė – tai tik kelios veiklos iš gausybės tų, kuriomis tarp mokslų ir pramogų domisi universitetus ir kolegijas lankantys jaunuoliai. 15min kalbinti studentai pasidalijo, ką gali studentai veikti ne tik vaikščiodami į paskaitas.

Prieš metus Mykolo Romerio universitetas (MRU) paskelbė apie švietimo iniciatyvą „4mm. Pasistiebk“. Projektas skirtas abiturientams, kurie papildomai pasimokę norėtų pagerinti savo brandos egzaminų rezultatus ir siektų aukštojo universitetinio išsilavinimo Lietuvoje. Jau pilotinio projekto rezultatai pranoko lūkesčius – net 80 proc. dalyvių šį pavasarį pakartotinai perlaikę pasirinktų pagrindinių dalykų brandos egzaminus pagerino savo rezultatus.

Nuo 2019 metų rugpjūčio 21 dienos pareigas pradeda eiti nauja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė prof. dr. Jolanta Urbanovič, kuruosianti bendrąjį ugdymą. Iki paskyrimo ji buvo ministro Algirdo Monkevičiaus visuomeninė konsultantė.

Jau visai netrukus, rugpjūčio 24–30 dienomis, Atėnuose (Graikija) vyks 85-oji Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) generalinė konferencija ir asamblėja – IFLA WLIC 2019.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje įvykusioje diskusijoje su savivaldybių, mokyklų vadovų, mokytojų profesinių sąjungų, mokinių ir tėvų organizacijų atstovais aptarta, kaip pavyko organizuoti ugdymo procesą birželio mėnesį, su kokiais sunkumais susiduria mokyklos, kokios nuomonės dėl mokslo metų trukmės.

Nemažai kalbama apie tai, kaip tinkamai paruošti vaikus mokyklai – jiems nauja aplinka kelia daug streso. Ne mažesnį nerimą patiria ir tėvai, juk jiems tenka pasirūpinti visais reikalingais mokslui daiktais, kurie kainuoja gana nemažai, ypač pirmokams.

Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko arši diskusija dėl mokslo metų ilginimo. Būrys mokytojų, profesinių sąjungų atstovų ir moksleivių žėrė argumentus, kodėl gerai arba blogai ilgi mokslo metai. Klimato kaita, karštis ir pinigų stygius buvo vardijami, kaip argumentai, kodėl nereikėtų ilginti mokslo metų, nors ministerijos atstovai tikino, kad kiekviena mokykla ugdymo procesą gali organizuoti taip, kaip nori. Esą net toje pačioje mokykloje esančios klasės mokslo metus gali baigti skirtingu...

Mokymo kursų „Tools for Youth Exchages“ tikslas – susipažinti su naujais įrankiais ir metodais, kurie gali padėti kokybiškiau organizuoti bei įgyvendinti jaunimo mainų projektus.

„Moksleivių praktikos forumas“ yra vienas iš dešimties visus Lietuvos regionus apimančių forumų, kuriuose diskusijų metu rasti sprendiniai taps Lietuvos strateginio plano dalimi ir suteiks pagrindą formuojant Lietuvos 2050 viziją. Nori pažvelgti ne tik į Lietuvos, bet ir savo ateitį? Dalyvauk!

Grupė mokytojų iš Lietuvos praėjusią savaitę praleido Tartu. Ten jie dalyvavo GLOBE programos dalyviams skirtuose mokymuose. Dauguma – nauji GLOBE dalyviai, nuo naujų mokslo metų dar tik pradėsiantys dalyvauti programoje.

Pirmoji klasė – didelis įvykis bei pokytis vaiko gyvenime, kuriam dažnai kartu ruošiasi visa šeima. Šiame etape svarbiausia, kad pasiruošimas būtų smagus, motyvuojantis ir nekeltų vaikui bereikalingų baimių bei įtampos. Kaip artėjant rugsėjo šventei kalbėtis, ką aptarti ir kaip kartu pasiruošti šiam smagiam įvykiui, Jums pataria Šiaurės licėjaus vadovė Kaune Rūta Kuodienė bei pradinio ugdymo mokytoja Sandra Bernackienė.

Minint Baltijos kelio 30-metį, visoje Lietuvoje vyks šiai sukakčiai skirti renginiai. Daugiau nei 150 renginių bus organizuojama ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į šventinį koncertą „Vienybės banga“ Katedros aikštėje.

Suaugusiųjų švietimo profesionalų bendruomenė kviečia į projekto „Epale“ autoriteto, filosofo, rašytojo ir vertėjo Kristupo Saboliaus viešą paskaitą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Jau greitai vėl vaikai užplūs mokyklas, o po pamokų varstys įvairių būrelių patalpų duris. Jei turite ne tris ar keturis vaikus, kurie nori lankyti po tris būrelius, popamokinė veikla tėvų piniginių neištuštins. Tiesa, renkantis būrelį svarbu pagalvoti ne tik apie mėnesinę jo kainą, bet ir tai, kiek gali tekti į vaiko pomėgį investuoti papildomai.

Pirmasis naujų mokslo metų skambutis šiemet aidės ne visose šalies mokyklose. Dėl vaikų trūkumo dešimtys mokyklų nuo rugsėjo durų taip ir nebeatvers, arba taps kitų mokyklų dalimi. Kol mažų kaimų bendruomenės su ašaromis akyse žvelgia į tuščias, bet renovuotas mokyklų patalpas, Seimo valstiečiai kalba, kad reikia stengtis išsaugoti mažas mokyklėles. Opozicija ir profsąjungos tokias kalbas laiko populizmu.

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad lietuvių – tiek suaugusiųjų, tiek paauglių – ekonominis raštingumas yra menkas. Tai patvirtina ir ekonomikos mokytojų apklausa. Iš apklausoje dalyvavusių trečdalio šalies ekonomikos mokytojų mažiau kaip 2 proc. mano, kad paauglių ekonominis raštingumas yra puikus. Dauguma – daugiau kaip du trečdaliai – apklaustų pedagogų pastebi, kad mokiniai nesugeba ekonomikos principų taikyti realybėje, net jei juos ir išmoksta.

Mus supa įvairūs mokslo išradimai, tačiau dažnai neįsigiliname į jų veikimo principus ar priežastingumą. Jau mokykloje mokantis sunkios teorijos galime išspręsti daugelį dilemų, bet dažnai teoriją nustumiame į šoną, o klausimus taip ir paliekame neatsakytus.